Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A. (A. A. ), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, armėnas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijos 9 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d.;

I. N. (I. N. ), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d.;

J. P. (J. P. ), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos I kurse, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. , I. N. ir J. P. , veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Naujakiemio g. 13 namo kieme, Klaipėdos mieste, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai per kelis kartus vertė nepilnametį nukentėjusįjį D. T. už paslaugą, jog tariamai bus apgintas nuo D. B. , sumokėti 30 Lt. Nukentėjusiajam laiku nesumokėjus pinigų, panaudodami psichinę prievartą, t. y. dėl nuolatinių skambučių sudarydami jam psichologinės įtampos ir baimės atmosferą, pareikalavo sumokėti šią sumą su tariamais delspinigiais. Tokiu būdu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio 23 d. per penkis kartus A. A., I. N. ir J. P. gavo iš D. T. 50 Lt, priklausančius L. T. .

Tęsdami nusikalstamą veiką, A. A. , I. N. ir J. P. , veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę, 2007 m. rugpjūčio 23 d., apie 17 val., vaikų darželio, esančio Debreceno g. 41, Klaipėdos mieste, teritorijoje neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nepilnametį D. T. už paslaugą, jog tariamai bus apgintas nuo D. B. , sumokėti 10 Lt. Pastarajam pasakius, kad pinigų neturi, A. A. , I. N. ir J. P. pavartodami prieš nukentėjusįjį psichinį ir fizinį smurtą, t. y. I. N. ne mažiau kaip du kartus smogdamas D. T. į veidą, o J. P. vieną kartą D. T. į kairįjį šoną, tuo padarydami pogleivinę kraujosruvą ir gleivinės muštą žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą veide, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, gavo iš D. T. 15 Lt, kuriuos jis paėmė iš motinos L. T. .

Be to, A. A. , I. N. ir J. P. , pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Be to, A. A. , I. N. ir J. P. , atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą.

A. A. , I. N. ir J. P. , veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. rugpjūčio 23 dieną apie 17.00 val., vaikų darželio, esančio Debreceno g. 41 teritorijoje Klaipėdoje, po to, kai pavartoję prieš D. T. fizinį smurtą atliko turto prievartavimo veiksmus, sudarė situaciją, verčiančią nukentėjusįjį bijoti ir tuo atimdami galimybę jam priešintis, pagrobė iš D. T. 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K300i“.

A. A. , I. N. ir J. P. , veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. rugpjūčio 23 dieną, apie 17.00 val., vaikų darželio, esančio Debreceno g. 41, teritorijoje Klaipėdoje, pavartodami prieš D. T. fizinį smurtą – I. N. ne mažiau kaip du kartus smogdamas D. T. į veidą, J. P. suduodamas vieną kartą D. T. į kairįjį šoną, tuo nukentėjusiajam padarydami pogleivinę kraujosruvą ir gleivinės muštą žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą veide, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, A. A. stovėdamas šalia ir sudarydamas situaciją, verčiančią nukentėjusįjį bijoti, pagrobė iš D. T. 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K300i“.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007 m. vasarą pažįstamas A. S. pasakęs, kad D. B. planuoja sumušti jo draugą D. T. . Jis D. B. nepažinojo ir apie grasinimus sumušti D. T. nieko nežinojo. Norėdamas pasirodyti prieš draugus, pasinaudodamas šia informacija, pasiūlė draugams I. N. ir J. P. iš D. T. „užsidirbti“ pinigų, pažadėdami jį tariamai apginti nuo D. B. . Jis, sužinojęs telefono numerį, paskambinęs D. T. ir pasiūlęs savo paslaugą bei pareikalavęs 30 Lt už tai, kad jį apgins nuo D. B. . D. T. sutiko su pasiūlymu, tačiau pasakė, kad pinigus galės sumokėti tik dalimis. Kadangi D. T. vėlavo sumokėti nurodytą sumą, jis pasakęs, kad reikalaujama suma padidėjo iki 50 Lt. Pinigus, gautus dalimis, I. N. ir J. P. dalydavosi po lygiai, dalį išleido bendrai pirkdami saldumynus. Paskutinį kartą su D. T. susitiko darželio teritorijoje, jis atėjo kartu su A. S. . D. T. ateiti į darželį pakvietė J. N. , paskambinęs iš jo telefono. Pokalbio metu J. N. reikalavo, kad D. T. atneštų pinigų. D. T. pinigų neatnešė, todėl jie pareikalavę, kad šis surastų ir atneštų pinigus. Jis D. T. negrasino ir prieš jį smurto nevartojo. Kas sumušė D. T. , jis nematė. Susitikimo metu buvo ir jų draugės. D. T. pasakęs, kad pabandys gauti pinigų iš mamos, kaip užstatą paliko savo mobiliojo ryšio telefoną. ir kartu su A. S. nuėjo atnešti pinigų. Kas paėmė iš D. T. telefoną ir atneštus pinigus, jis nepamena. Telefoną pardavė kartu su I. N. prie „Eglės“ turgaus nepažįstamam vyrui. Už kiek pardavė ir kiek pinigų gavo, neprisimena. Gailisi dėl padarytų veiksmų. Atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų, atlygino už pagrobtą telefoną, D. T. jam atleido (b. l. 77, 85).

Kaltinamasis J. P. apklaustas teisme prisipažino kaltu ir parodė, kad iš savo draugų I. N. ir A. A. sužinojo, kad susitarė su D. T. dėl jo apsaugojimo nuo D. B. . Už tariamą paslaugą D. T. turėjo savaitgaliais sumokėti pinigus, iš viso turėjo sumokėti 50 Lt. Jis nežinojo, ar D. B. norėjo sumušti D. T. . Šią versiją sugalvojo I. N. ir A. A. . D. T. pinigus mokėjo dalimis, nes tokios pinigų sumos jis iš karto sumokėti negalėjo. Vaikų darželyje Debreceno gatvėje jis susitiko su I. N. ir A. A. , be jų buvo dar trys nepažįstamos mergaitės, viena iš jų vardu L. I. N. ar A. A. pasakė, kad D. T. turėjo jiems atnešti pinigų, tačiau jų neatnešė, todėl reikia jam paskambinti ir pareikalauti, kad D. T. atneštų pinigus. Jis paskambinęs D. T. pasakė jam ateiti į darželį. Į darželį D. T. atėjo kartu su A. S. ir pasakė, kad pinigų neturi, sakė, kad pinigus atiduos vėliau. I. N. smogė D. T. du kartus į veidą, jis stuktelėjo D. T. į šoną, A. A. jo nemušė. D. T. pasakė, kad nueis pas močiutę paimti pinigų. I. N. ar A. A. pasakę, kad D. T. paliktų savo mobilųjį telefoną kaip užstatą. D. T. padavęs kažkuriam iš jų telefoną išėjo. Atnešęs pinigus, paprašė grąžinti mobilųjį telefoną, tačiau iš jo visi juokėsi ir sakė, kad nežino, kur yra telefonas. Jo manymu, telefoną iš D. T. paėmė I. N. , nes jis buvo arčiausiai nukentėjusiojo.

I. N. apklaustas teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2007 m. vasarą iš A. A. sužinojo, kad A. S. pasiūlęs planą, kaip iš D. T. gauti pinigų už tariamą apsaugą nuo D. B. , kuris neva nori sumušti D. T. . Jis su A. A. nusprendę tuo pasinaudoti, nors žinojo, kad jokia pagalba D. T. nebuvo reikalinga. Susitikę su A. S. pasakę, kad D. T. turės sumokėti 50 Lt, o D. T. sutiko sumokėti 50 Lt. Apie šį susitarimą jis kartu su A. A. papasakojo ir J. P. . Naujakiemio g. 13 namo kieme jis, A. A. ir J. P. susitiko su A. S. ir D. T. . Jis pasakė, kad pinigus sumokės dalimis – po 10 Lt. Keturis kartus D. T. mokėjo po 10 Lt. 2007 m. vasaros pabaigoje jis, A. A. ir I. P. bei trys merginos, kurių vardų nežino, buvo vaikų darželyje. J. P. paskambino D. T. ir pakvietė ateiti į darželį pasikalbėti bei atnešti likusius nesumokėtus pinigus. Su A. S. atėjęs D. T. pasakęs, jog pinigų neturi. Jis supykęs smogė D. T. du kartus į veidą. Po kiek laiko D. T. pasakęs, kad pabandys gauti pinigų iš mamos. Turėtą mobiliojo ryšio telefoną kaip užstatą, kad atneš pinigus, D. T. padavė jam. Nors pinigus D. T. atnešė, tačiau mobiliojo ryšio telefono jam neatidavė. Kas telefoną pardavė, jis neprisimena. Gautus pinigus už parduotą telefoną pasidalijo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, padarytą žalą atlygino (b. l. 100–101,102,103,109–110).

Nukentėjusysis D. T. apklaustas teisme parodė, kad 2007 m. vasarą jam paskambinęs nepažįstamas vaikinas ir pasiūlęs už 30 Lt mokestį jį saugoti ir apginti nuo D. B. . Jis su pasiūlymu sutiko, nes nusprendęs, kad geriau mokėti pinigus nei būti sumuštam D. B. bei sutarė, kad prašomą pinigų sumą jis galės sumokėti dalimis. Tėvams apie savo susitarimą nepranešė. Nuo susitarimo dienos iki 2007-08-23 jis su A. A. ir jo draugais I. N. bei J. P. iš anksto sutartoje vietoje buvo susitikęs penkis kartus, atnešdavo ir jiems atiduodavo po 10 Lt, o kadangi iki nurodytos dienos nebuvo sumokėjęs reikalaujamos pinigų sumos, todėl jam buvo pasakyta, kad kaina už apsaugą išaugo iki 50 Lt. Paskambinęs J. P. pakvietė pasikalbėti į darželį Debreceno gatvėje. Kai jis su A. S. ir jo mergina atėjo į darželio teritoriją, jo laukė I. N. ir J. P. , A. A. . I. N. pareikalavo likusių pinigų. Jis pasakęs, kad šiuo metu pinigų neturi, I. N. kumščiu du kartus sudavė į veidą, o J. P. stumtelėjo į šoną. Mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ turėjo kišenėje. I. N. pareikalavo jį parodyti. Paėmęs iš jo telefoną ir pasakęs, kad grąžins po to, kai atneš pinigus, padavė telefoną merginai, vardu L., kuri į jo telefoną įsidėjo savo SIM kortelę. Telefoną padavė, nes buvo išsigandęs, įsitikinęs, kad jį sumuš ir atims telefoną. Parbėgęs į namus ir sumelavęs motinai, gavo iš jos 15 Lt, kuriuos nunešė minėtiems asmenims. Pinigus jis padavė J. P. , tačiau telefono jam negrąžino sakydami, jog jis kažkur dingo. Telefonas buvo nenaujas, mama už jį mokėjo 300 Lt. Kaltinamieji buvo atėję su tėvais, atsiprašė jo ir jo tėvų, atlygino turtinę žalą. Jis su jais susitaikė, pretenzijų jiems neturi (b. l. 8–10,13–14).

Nukentėjusiojo D. T. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios L. T. parodymai. Apklausta teisme ji parodė, kad D. B. buvo sumušęs jos sūnų. Dėl to ji kreipėsi į policiją, o D. B. tėvai buvo nubausti pinigine bauda. Ji nieko nežinojo apie D. B. grasinimus sūnui. Iš sūnaus ji sužinojo, kad 2007 m vasarą kaltinamieji iš jo sūnaus reikalavo pinigų už apsaugą nuo D. B. . Vieną dieną sūnus atėjo į namus sumuštu veidu. Sūnus pasakė, kad skolingas 15 Lt, kaip užstatą paliko mobiliojo ryšio telefoną. Sūnui ji davė 15 Lt ir šis išbėgo, tačiau vakare į namus grįžo be mobiliojo ryšio telefono. Vėliau iš sūnaus sužinojusi, kad visą vasarą trys vaikinai iš jo reikalavo pinigų kaip užmokestiįuž tai, kad jie sūnų apsaugos nuo D. B. , kad jis taupė jos duotus pinigus tam, kad atiduotų kaip užmokestį už apsaugą. Ji dėl to kreipėsi į policiją. Kaltinamiesiems ji pretenzijų neturinti, pinigus už pagrobtą telefoną grąžino, atsiprašė (b. l. 18–19,21).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. S. . Jis apklaustas teisme parodė, kad kaltinamuosius pažinojo. A. A. ir D. T. buvo jo geri draugai. Sužinojęs, kad D. T. turi problemų su D. B. , apie tai papasakojo A. A. . Su juo sumanė planą, kaip iš D. T. gauti pinigų. Jis kartu su D. T. atnešdavo kaltinamiesiems pinigus. 2007 m. rugpjūčio mėn., jam esant kartu su D. T. , paskambino J. P. ir pasikvietė į darželio teritoriją. Jis kartu su D. T. nuėjo į jų nurodytą vietą, kur sutiko A. A. , I. N. ir J. P. . Jis matė, kad I. N. sumušė D. T. už tai, kad jis neatnešė pinigų. I. N. iš D. T. pareikalavo mobiliojo ryšio telefono ir liepė eiti į namus ir atnešti 15 Lt. Atnešus pinigus, telefoną žadėjo grąžinti. Jis kartu su D. T. ėjo i namus ir po 10–15 min. atnešė 15 Lt. Pinigus atidavė I. N. , tačiau telefono jam niekas negrąžino.

Liudytoja G. V. parodė, kad 2007 m. vasarą jai paskambinęs ir prisistatęs A. vaikinas paprašęs pakviesti anūką D. T. . Jai pasakius, kad D. nėra, vaikinas pasakęs, kad D. jam yra skolingas 5 ar 15 Lt.

Liudytojas D. B. parodė, kad jis 2007 m. pavasarį buvo sumušęs D. T. , tačiau vėliau jam negrasino ir nesiruošė jo mušti. Su kaltinamaisiais šiek tiek bendravo, tačiau nežinojo, kad jie iš D. T. ėmė pinigus už apsaugą nuo jo. Brolis jam apie tai nieko nesakęs.

BK 181 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija nustato, jog tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos vienas iš kvalifikuojančių požymių yra fizinio smurto panaudojimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji A. A. , J. P. , I. N. , neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodami fizinį ir psichinį smurtą, vertė nukentėjusįjį D. T. perduoti turtą.

Vertimas perduoti turtą yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Kaltinamųjų gynėjai neteisūs, jog byloje nesurinkta duomenų apie turtinio pobūdžio reikalavimą. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltinamieji pripažino, jog gavę informacijos iš A. S. apie tai, kad D. B. žada sumušti D. T. už tai, kad jo tėvai kreipėsi į policiją dėl jo sumušimo ir D. B. tėvams teko sumokėti baudą dėl netinkamo sūnaus elgesio, nutarė ja pasinaudoti gaunant iš D. T. turtinės naudos. Nukentėjusysis patvirtina, kad tikėjosi galimos D. B. agresijos prieš jį, todėl gavęs A. A. reikalavimą mokėti pinigus už apsaugą, nutaręs juos mokėti ir tuo išvengti D. B. smurto. Kaltinamųjų A. A. ir jam pritarusių J. P. bei I. N. veiksmai vertintini kaip vertimas suteikti turtinę naudą, nes vertimas pasireiškia atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu su turtinės pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę. Būtinasis turto prievartavimo požymis yra psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, kitokios psichinės prievartos pavartojimu. Šie psichinės prievartos pavartojimo būdai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jei pavartojamas bent vienas iš jų. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji susitikimų metu neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė D. T. perduoti reikalaujamas pinigų sumas (10 Lt) pavartodami psichinę prievartą, t. y. grasindami, kad jei nukentėjusysis neperduos reikalaujamos pinigų sumos, jis patirs D. B. smurtą. Šiuos kaltinamųjų veiksmus teismas vertina kaip kitokią psichinę prievartą, nes jais buvo sukurta situacija, kuri nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė jį bijoti, kad nedavus pinigų atsiras žalingos pasekmės – jis bus sumuštas. Turto prievartavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji paskutinio susitikimo metu prieš nukentėjusįjį pavartojo ne tik psichinę prievartą, bet ir fizinį smurtą, reikalaudami sumokėti likusią duoklės dalį, ir tai pasireiškė tuo, kad nukentėjusiajam neatnešus reikalaujamų pinigų Debreceno gatvėje esančio vaikų darželio teritorijoje kaltinamasis I. N. du kartus smogė nukentėjusiajam į veidą, o kaltinamasis J. P. ranka sudavė į šoną reikalaudami atnešti pinigus. M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1978 nurodyta, kad D. T. padaryta pogleivinė kraujosruva ir gleivinės muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva veide. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais kietu buku daiktu. Sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12). Nukentėjusysis D. T. nurodė, kad tik po patirto fizinio smurto nusprendęs gauti pinigų ir atnešti juos kaltinamiesiems.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji A. A. , J. P. ir I. N. veikė bendra tyčia. Versdami nukentėjusįjį suteikti jiems turtinę naudą iki paskutinio susitikimo vaikų darželyje vartojo psichinę prievartą, nes tai buvo pakankama priemonė įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus – neteisėtai iš nukentėjusiojo gauti turtinę naudą. Fizinio smurto pavartojimas paskutinio susitikimo su nukentėjusiuoju metu rodo, kad išankstinės, bendros tyčios įgyvendinimui kaltinamieji, be psichinės prievartos, pavartojo ir fizinį smurtą, t. y. kaltinamųjų veiksmai iš psichinės prievartos peraugo į fizinio smurto pavartojimą, t. y. jų nusikalstamoje veikoje atsirado nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – smurto pavartojimas.

Kaltinamieji A. A. , J. P. ir I. N. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad verčia nukentėjusįjį D. T. įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją pavartodami psichinę prievartą ir fizinį smurtą ir norėjo taip veikti. Jų padaryta nusikalstama veika atitinka ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius turto prievartavimo sudėties būtinuosius požymius ir jų veika kvalifikuotina pagal BK 181 str. 2 d.

Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai leidžia teigti, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d., apie 17 val., vaikų darželio, esančio Debreceno g. 41, Klaipėdoje, teritorijoje buvo pagrobtas svetimas turtas – nukentėjusiojo D. T. 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson K300i“.

Kaltinamieji, pripažindami savo kaltę dėl turto prievartavimo, teigia, kad šio nusikaltimo nepadarė, kad telefoną, kaip užstatą, padavė pats kaltinamasis. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl plėšimo kaltinamiesiems yra pagrįstas. Jo pagrįstumą patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą.

Kaip jau nuosprendyje minėta, fizinio smurto pavartojimo prieš nukentėjusįjį faktą patvirtina M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1978. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas ar kitoks atėmimas galimybės priešintis. Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, atskirai imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris visiškai (iki galo) realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (vartojo smurtą, atėmė galimybę priešintis ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad fizinį smurtą prieš D. T. iki telefono paėmimo pavartojo kaltinamieji J. P. ir I. N. , nukentėjusiojo turtą (telefoną) paėmė I. N. , o A. A. , stovėdamas šalia ir matydamas bei suprasdamas, kad I. N. ir J. P. , turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, vartoja fizinį smurtą prieš D. T. ir šiems I. N. ir J. T. veiksmams pritarė, sudarydamas situaciją, verčiančią nukentėjusįjį bijoti, realizavę pagrobtą telefoną, gautus pinigus kaltinamieji pasidalijo po lygiai. Taigi kaltinamieji, veikdami bendrai, iki galo realizavo BK 180 straipsnio 1 dalyje aprašytą plėšimo sudėtį.

Pripažinti pagrįstais kaltinamųjų gynėjų teiginius, jog, paimdami nukentėjusiojo telefoną, kaltinamieji turtą pagrobė ne plėšimo, o vagystės būdu, nėra pagrindo, nes svetimo turto vagystės atveju nesuderinama tai, kad nukentėjusysis pats savo valia perduotų turtą kaltininkui. Tam, kad nukentėjusysis pats perduotų grobiamą turtą, turi būti poveikis jo valiai. Poveikis gali būti fizinio smurto pavartojimas, grasinimas tuoj pat jį pavartoti arba kitoks galimybės atėmimas nukentėjusiam asmeniui priešintis. Nustatyta, kad kaltininkams pareikalavus atiduoti telefoną, nukentėjusysis perdavė jiems mobilųjį telefoną. Neabejotina, kad savo turtą nukentėjusysis perdavė ne savo valia, nes nukentėjusiojo, liudytojo A. S. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme leidžia teismui konstatuoti, jog turtą – telefoną – nukentėjusysis atidavė kaltinamiesiems iš karto po to, kai prieš jį buvo pavartotas smurtas, būdamas išsigandęs ir bijodamas, kad nebūtų ir toliau prieš jį vartojamas fizinis smurtas. Grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį pavartoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Reikalavimas atiduoti telefoną minėtomis aplinkybėmis kartu reiškė ir netiesioginį grasinimą pavartoti fizinį smurtą ir šis grasinimas buvo realus, nes neapsiribojo vien tik nukentėjusiojo subjektyviu įsivaizdavimu, bet ir jau minėtomis objektyviomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis buvo paveiktas psichinės ir fizinės prievartos, todėl jo valia saugoti savo nuosavybę buvo palaužta. Bijodamas būti sumuštas, jis buvo priverstas atiduoti telefoną kaltinamiesiems.

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji A. A. , J. P. ir I. N. grobdami svetimą-D. T. turtą, atėmė jam galimybę priešntis veikdami bendrai, todėl dėl nukentėjusiojo D. T. turto (telefono) grobimo pripažintini kaip plėšimo nusikaltimo bendravykdžiai ir jų veika kvalifikuotina pagal BK 180 str. 1 d.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, nusikalto būdami nepilnamečiai, todėl skiriant bausmes jiems taikytinos BK XI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamieji sunkų ir apysunkį nusikaltimus padarė bendrininkų grupe. Ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų didesnį pavojingumą visuomenei, jiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis A. A. yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos, I. N. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, J. P. (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai. Kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausti. Byloje nėra juos blogai charakterizuojančių duomenų. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamieji nepadarė jokių teisės pažeidimų, mokosi, todėl teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikytinos BK 92 str. nuostatos, paskirtų bausmių vykdymas atidėtinas paskiriant kaltinamiesiems auklėjamojo poveikio priemones.

Bylos duomenys (b. l. 22, t. 1), kuriuos teisme patvirtino nukentėjusieji, patvirtina, kad nukentėjusieji ir kaltinamieji susitaikė. Esant tokiai aplinkybei Baudžiamojo kodekso 38 str. numato teismui galimybę atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šiame straipsnyje numatytos sąlygos, tačiau šis klausimas nesvarstytinas, nes kaltinamieji padarė du nusikaltimus iš kurių vienas yra sunkus. Įstatymas numato galimybę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės tik tais atvejais, kad yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str.., 303 str., 304 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181str. 2 d., BK 180 str.1 d. ir nubausti:

pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams.

BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Vadovaujantis BK 81 str. taikyti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigoti tęsti mokslą gimnazijoje, 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181str. 2 d., BK 180 str.1 d. ir nubausti:

pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams ir 2 mėnesiams.

BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Vadovaujantis BK 81 str. taikyti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigoti tęsti mokslą mokykloje, 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181str. 2 d., BK 180 str.1 d. ir nubausti:

pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams.

BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Vadovaujantis BK 81 str. taikyti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigoti tęsti mokslą mokykloje, 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.