Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. gegužės 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos AVPK 2017-01-16 įsakymo Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A. K. atleidimo” teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK viršininko 2016-01-16 išvadoje Nr. 30-IS-4 nustatytas aplinkybes.

Dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų

Teismas atkreipia dėmesį, jog Aprašo 25 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas.

Kaip jau buvo minėta, 2016-10-28 Klaipėdos AVPK viršininko pavedimu vyresniajai tyrėjai G. N. buvo pavesta atlikti A. K. veiksmų tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju 2017-11-27 turėjo sueiti Aprašo 25 punkte nustatytas tyrimo atlikimo terminas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nuo 2016-10-14 iki 2016-11-17 nebuvo darbe dėl ligos. 2016-12-15 Klaipėdos AVPK viršininko rezoliucija leista tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti 30 dienų (tarnybinio patikrinimo terminas turėjo sueiti 2016-12-17). Tokiu atveju 2017-01-16 suėjo galutinis terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-4 „Dėl A. K. veiksmų ” buvo surašyta 2017-01-16, tai Aprašo 26 punkte nustatyti terminai šio tyrimo metu nebuvo pažeisti.

Pagal Aprašo 35 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo dienos. Taigi minėtoje nuostatoje įstatymų leidėjas aiškiai yra nustatęs 30 dienų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, kurį siejama su nusižengimo išaiškėjimo diena (t. y. tinkamo pareigūno tarnybinės išvados patvirtinimo ar jos gavimo diena).

Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2017-01-16, o įsakymas atleisti iš pareigų priimtas 2017-01-16 (tą pačią dieną). Tokiu atveju, teismas daro išvadą, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas priimant skundžiamą įsakymą nebuvo suėjęs.

Teismo vertinimu, Aprašo 25 punkte įtvirtinta nuostata į tarnybinio patikrinimo terminą neįskaityti laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, skirta iš esmės termino skaičiavimui, tačiau ne procedūrų sustabdymui (neatlikimui). Kalbant apie rezoliuciją atgaline data, pažymėtina, jog tai savaime nesudaro pagrindo įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos naikinimui, nes tai yra labiau techninio pobūdžio klaida nei tyrimo procedūrų pažeidimas, todėl ir laikytina tik formalia, nesudarančia pagrindo pripažinti skundžiamo Įsakymo neteisėtumą ir nelaikytina priežastimi, sąlygojančia reikalavimo dėl nuobaudos panaikinimo tenkinimą.

Pažymėtina, jog pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, yra grindžiama tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis - protokolais, garso įrašais, paaiškinimais ir pan., kurie buvo panaudoti 2016-05-19 Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga - liudytojų apklausomis ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus duomenų, kad jam yra įteiktas pranešimas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovas 2016-10-28 raštu Nr. 30-S-82325(4.13) kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16 medžiaga bei padaryti tyrimui reikiamos medžiagos kopijas. Sutikimas gautas 2016-10-28. Vėliau, siekiant susipažinti su papildomais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pasikeitus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ankstesnio leidimo pagrindu. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Iš bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas, buvo išslaptinti bei naudojami ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16. Šios aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas, buvo naudojami sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, dėl kurio ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą buvo remtasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tokia medžiaga kaip leistinais ir teisėtais įrodymais, gali būti remiamasi sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vėliau nei buvo priimtas ginčijamas įsakymas.

Teismas nesutinka su nurodytu pareiškėjo argumentu ir pažymi, jog Aprašo 12 punkte nustatyta, kad nustačius, jog dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas, išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą; tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Aprašo reikalavimų. Nagrinėjamos bylos atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareigūno vardo pažeminimo, o ne dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo baudžiamojo kodekso prasme. Tarnybinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės tikslai skiriasi, tarnybinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėčių objektai ir pasekmės skiriasi, byloje nėra duomenų, kad baudžiamosios bylos baigtis kaip nors galėjo daryti įtaką tarnybinei atsakomybei - tarnybinio patikrinimo procedūros stabdyti nebuvo pagrindo, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nesustabdęs tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidė pareiškėjo teises. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2017-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2840-575/2017 ir kt.).

Taigi teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atmeta pareiškėjo teiginius dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimų.

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2012-02-27 nutarimai).

Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis).

LVAT, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis). LVAT yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2013-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Apibendrinus išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas ar kiti veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo ar kitos veikos, kuria pažeminamas pareigūno vardas, sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą ar inter alia atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu (žr., pvz., LVAT 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Taigi tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Vidaus tarnybos statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, nesutinka ir su jo veiksmų teisiniu įvertinimu kaip pareigūno vardo pažeminimu. Taigi, pareiškėjas kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai traktuotini kaip pareigūno vardo pažeminimas, t. y. ar pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą bei prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų.

Dėl pirmojo tarnybinio nusižengimo epizodo

Teismo vertinimu, anksčiau aptartas pareiškėjo elgesys pagrįstai tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertintas kaip pareiškėjui suteiktų įgaliojimų viršijimas, nederamas ir neatsakingas pareigūno elgesys, kuris neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus pareigūno elgesio standartų (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 4.20, 12.10, 14.1 punktų pažeidimas).

Tačiau, iš šio epizodo šalintinos kaltinimo dalys dėl to, kad paslauga (pagalba dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo) buvo atliekama už paslaugą (margariną ir grūdus) (Išvados 9 puslapis). Iš įtariamojo S. P. apklausos matyti, kad jis nurodo, jog policijos pareigūnams už suteiktą paslaugą nei pinigais, nei kitais daiktais, nei paslaugomis neatsidėkojo. Įtariamasis S. L. apklausoje parodė, kad pareiškėjui už suteiktą paslaugą neatsiskaitė, nes jam retkarčiais nuveždavo su pasibaigusiu galiojimo terminu margarino ir grūdų atliekų, kuriuos vežė iki 2016 m., ir už kuriuos pareiškėjas kartais S. L. pavaišindavo žvėriena. Iš kriminalinės žvalgybos bylos išslaptintų 2016-11-21 pokalbių suvestinės turinio matyti, kad S. L. ir pareiškėjas tarėsi dėl minėtų produktų perdavimo pareiškėjui, tačiau nė viena pokalbio detalė neleidžia daryti išvados, jog tai buvo daroma tam, kad pareiškėjas įtakotų policijos pareigūnus atlikti tam tikrus veiksmus. Taigi, atlikto tarnybinio patikrinimo metu nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas atliktus veiksmus būtų daręs už atlygį. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų priėmęs kokį nors atlygį, byloje nėra.

Dėl antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo

Antrame tarnybinės išvados epizode, konstatuota, jog A. K. davė pavaldžiam pareigūnui A. J. neteisėtą nurodymą perstatyti transporto priemonę VW CADDY su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu MULTI RADAR C į kitą vietą tam, kad nebūtų fiksuojamas viršijamas automobilių greitis.

Teismas iš elektroninės bylos medžiagos nustatė, kad 2016-11-02 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16 liudytoju apklaustas A. J. parodė, jog greičio kontrolė su nežymėtu automobiliu VW CADDY atliekama labai retai, tačiau 2016 m. liepos mėn. jo aptarnaujamoje teritorijoje buvo nustatytas didesnis automobilių srautas ir didesnis kiekis masinių renginių, todėl jis pasiūlė pasinaudoti policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu VW CADDY. Pažymėjo, jog jam paskambinęs A. K., kuris paklausė, kur stovi VW CADDY, atsakius, kad ties Kretingos g. 49 namu, pareiškė, kad „ten nebūtina, netikslinga, prašau patraukti automobilį VW CADDY į kitą vietą”. Suprato, jog įrenginys fiksuos greičio viršijimus ir tų automobilių, kurie važiuoja į lenktynių trasą, o dalis lenktynėms skirtų automobilių yra be valstybinių numerių, todėl užfiksavus greičio viršijimą, nebus galimybės identifikuoti automobilio.

Iš 2016-11-25 D. J. apklausos turinio matyti, kad prieš lenktynes organizatoriai kalbėjo su Policijos departamento vadovybe bei Kelių policijos tarnybos vadu V. G. apie tai, kad atsižvelgiant į tai, kad vairuotojams ir taip nepatogu dėl kelių užkardymo suintensyvėjant eismui ir atsirandant problemoms ties Nemirsetos sankryža, policija padėtų vairuotojams susiorientuoti apylankose, o ne prie užkardymo ženklų pastatytų greičio matuoklius bei stabdytų galimus pažeidėjus ir rašytų protokolus, taip didindami spūstis. Teigia, jog jam buvo atsakyta, kad bus atkreiptas dėmesys ir pareigūnai stengsis prižiūrėti eismo tvarką. Pažymi, kad uždarius kelią kelio ruože ties Nemirseta buvo pastatytas automobilis VW CADDY lenktynių trasose tarp degalinės ir lenktynių trasos, kuris pradėjo fotografuoti lenktynių dalyvius, važiuojančius ir grįžtančius iš automobilių parado (trasa buvo laikinas kelio ženklas dėl apylankų – 30 km/h). Teigia, kad lenktyninis automobilis, važiuodamas 30 km/h greičiu, užgęsta dėl techninių savybių, todėl nėra galimybės važiuoti tokiu greičiu. Nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių skambino tiek A. K., tiek V. G., kuriems pasakė, jog baigtų tyčiotis, nes fotografuoti policijos vedamą koloną – sportinius automobilius, kurie negali važiuoti tokiu greičiu, yra negražu. Akcentuoja, kad skambučio tikslas buvo išreikšti nepasitenkinimą ir neviltį, nes apie tai labai daug kalbėjo prieš renginį, tačiau skambučio metu nieko neprašė ir nereikalavo.

A. K. 2016-11-25 parodymuos prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-2357-16 nurodo, kad susisiekė su A. J. ir paprašė esant būtinumui spręsti dėl tarnybinio policijos automobilio dislokacijos vietos pakeitimo į Klaipėdos gatvę, kur dėl didelio automobilių srauto eismo situacija taip pat reikalavo kontrolės. Nurodo, kad jam nereaguojant į konfliktines situacijas, galėtų susilaukti pastabų dėl neveiklumo ir nesugebėjimo užtikrinti tvarkos tiek iš aukštesnių policijos vadovų, tiek iš politikų ar mero, kaip jau yra buvę. Pažymi, kad nežinojo apie tai, kad buvo užfiksuota kažkokia greitį viršijusi transporto priemonė, kad galimai vyko konfliktas prie VW CADDY automobilio.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei atsiliepime į skundą, vertinant aptartas aplinkybes, nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, patvirtina tai, kad „1000 kilometrų lenktynių” organizatoriaus D. J. paprašytas pareiškėjas davė nurodymą A. J. perstatyti transporto priemonę su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu į kitą vietą tam, kad nebūtų fiksuojamas viršijamas automobilių greitis, kur važinėjo lenktynių organizatoriai bei kiti su šiomis lenktynėmis susiję asmenys. Pažymėta, jog pareiškėjas akivaizdžiai pasidavė D. J. įtakai ir siekiui, kad nebūtų fiksuojami administraciniai teisės pažeidimai, įtakotas D. J., pavaldžių pareigūnų (policijos pajėgų) darbą (tarnybą) organizavo ne įstaigos (policijos) uždaviniams vykdyti, bet tenkinti jo pažįstamų asmenų įgeidžius. Padaryta išvada, jog pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdis rodo, kad jam privatūs interesai buvo svarbesni, nei viešieji, nes jis veikė ne tarnybos interesais, o pažįstamo asmens interesais, taip pat pareiškėjo elgesys jo pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, ir jam pavaldžių kitų pareigūnų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankūs ir su policijos veikla nesusiję asmenys gali daryti įtaką policijos, kaip valstybės valdžios institucijos, vykdomai veiklai. Minėti veiksmai įvertinti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 – 6 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad policijos uždaviniai yra: nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra; bei Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 12.10, 14.1 punktų reikalavimus, kurie numato, kad pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis: saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai; būti reikliam pavaldiniams ir visiems vienodai teisingam, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį; elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus.

Teismas mano, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas nesilaikė Policijos įstatyme keliamų uždavinių, kad pareiškėjo veiksmai buvo atlikti ne tarnybos interesais, o pažįstamo asmens interesais, taip pat, kad jo elgesys pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, ir jam pavaldžių kitų pareigūnų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankūs ir su policijos veikla nesusiję asmenys gali daryti įtaką policijos, kaip valstybės valdžios institucijos, vykdomai veiklai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis tiek telefoninių pokalbių turiniu, tiek apklausų protokolais, paneigtini atsakovo argumentai, kad pareiškėjas aptariamus veiksmus atliko D. J. paprašytas ar pareikalautas - priešingai, tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad D. J. telefoninio pokalbio metu tik išreiškė nepasitenkinimą susidariusia situacija. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių kokius nors pareiškėjo asmeninius ryšius su D. J. - byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. J. kreipėsi į pareiškėją tik kaip lenktynių organizatorius. Pažymėtina ir tai, jog iš elektroninės bylos medžiagoje esančio registracijos žurnalo matyti, kad pagal įrašą Nr. 456 VW CADDY automobilis nuo 13.00 stovėjo Kretingos g. 49, užfiksuoti pažeidimai – 5, pagal įrašą Nr. 457 nuo 14.10 stovėjo Kontininkų g., užfiksuoti pažeidimai – 14. Darytina išvada, kad perstačius VW CADDY automobilį į kitą vietą nenukentėjo policijos uždaviniai (nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra), kadangi Kontingų g. pažeidimai taip pat buvo fiksuojami. Šios bylos atveju, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pagal užimtas pareigas turėjo teisę keisti automobilio VW Caddy dislokacijos vietą atsižvelgiant į reikalingumą, todėl pareiškėjas iš esmės nedavė neteisėtų nurodymų jam pavaldiems pareigūnams. Taip pat nebuvo niekam sukeltos neigiamos pasekmės.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.). Tarnybinės atsakomybės principų kontekste pastebėtina, kad taikant tarnybinę atsakomybę ir ją apibrėžiančias normas svarbus ne tik atsakomybės neišvengiamumo principas, bet ir tokie principai, kaip, pavyzdžiui, non reformatio in peius (liet. draudimo keisti į blogąją pusę) principas (žr., pvz., LVAT 2008-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.), draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2007-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1180-756/2015 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad 2017-02-15 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-17 dėl A. J. veiksmų buvo konstatuota, kad A. J. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau atsižvelgus į pažeidimo pobūdį bei charakteristikoje nurodytus duomenis, pasiūlyta jo tarnybinėn atsakomybėn netraukti. Patikrinimo išvadoje dėl pareiškėjo veiksmų į minėtas aplinkybes (pažeidimo pobūdį bei pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes) nebuvo atsižvelgta.

Teismo vertinimu, šiame epizode pareiškėjui suformuluotas kaltinimas nekonkretus bei kyla abejonių, ar tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo veiksmai pažeidžia Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 - 6 punktuose keliamus uždavinius, bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 12.10, 14.1 punktų reikalavimus, todėl, kaip keliantis abejonių, iš tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinas.

Dėl trečiojo tarnybinio nusižengimo epizodo

Trečiame tarnybinės išvados epizode, konstatuota, jog A. K. 2016-07-22 savo pavaldžiam pareigūnui J. K. davė neteisėtą nurodymą susisiekti su Meilės alėjoje, Palangoje, KET pažeidimą nustačiusiais pareigūnais ir liepti nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Teismas iš 2016-11-10 J. T. Ž. apklausos protokolo nustatė, kad J. T. Ž. kreipėsi į pareiškėją dėl to, kad pareigūnai sustabdė ledus išvežiojantį automobilį dėl galimų KET pažeidimų. Pokalbio metu paklausė, kokia yra dabartiniu metu galiojanti tvarka dėl transporto priemonių, pažeidusių KET reikalavimus prekybinėje zonoje, paklausė ką daryti, kokia tvarka, ar reikės mokėti baudą, paprašė, kad pareiškėjas išsiaiškintų ir perskambintų. Vėliau pareiškėjas pranešė, kad į įvykio vietą nuvyko ekipažas, kuris viską išsiaiškins.

Iš 2016-11-09 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad J. K. parodė, jog telefonu gavo pareiškėjo nurodymą ledus vežiojantį automobilį paleisti, nes jie toje vietoje gali važiuoti. Pažymi, kad anksčiau tokių nurodymų iš pareiškėjo nėra gavęs. Minėtas aplinkybes liudytojas J. K. patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas gavęs J. T. Ž. netiesioginį prašymą, nesiėmė priemonių, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y. įforminami jau užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau, naudodamasis policijos struktūrinio padalinio vadovo statusu, davė savo pavaldžiam pareigūnui nurodymą, kad imtųsi priemonių, jog pareigūnai, kurie Meilės alėjoje nustatė administracinius teisės pažeidimus, jų neįformintų. Mano, kad užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai buvo įforminti dėl patrulio principingumo. Argumentuoja, jog tai patvirtina techninėmis priemonėmis gauti įrodymai, t. y. telefoniniai pokalbiai.

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad A. R. 2016-07-22 N. S., G. G., S. J. surašė administracinio pažeidimo protokolus su administraciniais nurodymais. Byloje nėra ginčo, kad pažeidėjai buvo nubausti.

Iš 2016-07-22 pokalbių suvestinės matyti, kad pareiškėjas nurodo: „<...> bet tai ten supranti, mes paskui su jais dar šnekėsimės, dabar iš tų ten, žinai, savininkų skambina, ten tas yra aptartas klausimas, žinai su visais ledininkais, tuo laiku privažiuoja susirenka tuos savo kioskus <...>”, taip pat: „tai ten, ten, sakyk, išsiaiškinsim mes visa kita, su vadovais”, taip pat: „pasakyk, kad šitą jie išsiaiškins ir tegu paleidžia.”. 2016-07-22 pokalbio su J. T. Ž. metu nurodo: „ne, spec. jokio leidimo nereikia, gerai, aš pašnekėsiu.”.

Taigi, nepašalinus visų abejonių, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas siekdamas asmeninės naudos, tikslu padėti pažįstamam asmeniui, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, jog pareiškėjas iš savanaudiškų paskatų siekė, kad nebūtų surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai už padarytus nusižengimus, nėra. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir atsakovas. Taigi, išvada, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nėra pagrįsta.

Pažymėtina ir tai, kad 2017-02-15 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-17 dėl J. K. veiksmų buvo konstatuota, kad J. K. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau atsižvelgus į pažeidimo pobūdį bei charakteristikoje nurodytus duomenis, pasiūlyta jo tarnybinėn atsakomybėn netraukti. Kaip jau buvo minėta, vertinant pareiškėjo veiksmus į minėtas aplinkybes neatsižvelgta.

Dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo

Remdamasis LVAT formuojama praktika, aiškindamas šiai bylai reikšmingas Statuto nuostatas, teismas pažymi, kad ne bet koks valstybės tarnautojo elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Veiksmai, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantys žmogaus orumą yra siejami su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti valstybės tarnybos autoritetą, griauti pasitikėjimą savivaldybės įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Taigi ir ginčo atveju, pareiškėjo veiksmų vertinimas pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 buvo galimas tik nustačius visumą minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų valstybės tarnybos diskreditavimą, pasitikėjimo savivaldybės įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Šios bylos atveju, pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad S. P. vairuotojo pažymėjimas bei teisė vairuoti anksčiau laiko grąžinta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl buvo teisėta. Tokiu atveju, pareiškėjas įtakodamas pareigūnus priimti palankų sprendimą S. P. atžvilgiu, iš esmės neįtakojo pareigūnų atlikti neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog pareiškėjo veiksmai buvo atlikti už tam tikrą atlygį. Pažymėtina ir tai, kad 2017-03-10 nutarime „Nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos” ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16 konstatuota, kad ištyrus ir įvertinus surinktus duomenis nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo veiksmais buvo sumenkintas Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato ir jo vadovo, Lietuvos policijos autoritetas bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas tokia apimtimi, kad tai būtų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalą. Nurodyta, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nustatyti ne dėl skundų ar dėl pranešimų, tačiau atliekamo tyrimo metu (vidinės kontrolės priemonėmis), o pareiškėjo veiksmais kaip nors ypatingai nebuvo pakenkta Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato ir jo vadovo, Lietuvos policijos autoritetui, sutrikdytas pareiškėjo vadovaujamos įstaigos ir jos padalinių darbas, įstaigai ir jos darbuotojams sukliudyta atlikti funkcijas, visuomenėje nebuvo sukeltas rezonansas, nebuvo padaryta turtinė žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. D. dėl aptarto tarnybinio nusižengimo epizodo paskirtas tik papeikimas, o L. D. – pastaba.

Taigi, teismas, patikrinęs bylą, vertina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neatskleista, kas konkrečiai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo A. K., kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetą bei prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš statutinių pareigūnų. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo bausmių vykdymo sistemos įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo. Vien tik teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymas savaime negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis institucijos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojantis.

Dėl įsakymo dalies panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į tarnybą

Teismas patikrinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus, juos įvertinęs pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad ginčijamame įsakyme nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo veiksmuose egzistuoja sąlygos, dėl kurių yra teisėtas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Dėl šių priežasčių ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, todėl yra naikintinas ir pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes pareigas, t. y. į Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pripažinus, kad pareiškėjas savo poelgiais nepažemino pareigūno vardo, tačiau atsižvelgus į A. K. veiksmus, kai pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, įtakojo pareigūnus, kad administracinio pažeidimo byloje būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas ir S. P. būtų grąžintas vairuotojo pažymėjimas, darytina išvada, jog nurodyti veiksmai neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus pareigūno elgesio standartų (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 4.20, 12.10, 14.1 punktų pažeidimas).

Teismas taip pat pažymi, jog vidaus tarnyba grindžiama, be kita ko, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (žr., pvz., LVAT 2011-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-77/2011 ir kt.). Pabrėžtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, įtakodamas pareigūnus, elgėsi priešingai nustatytiems statutinio valstybės tarnautojo elgesio standartams.

Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis ir aplinkybes, realios žalos nebuvimą, pareiškėjo, kaip pareigūno statusą ir jo tarnybinę veiklą, charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, jog už padarytą nusižengimą tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą naikintina ir skirtinas griežtas papeikimas (Valstybės tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuris, teismo nuomone, adekvatus jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką

Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais bei atsižvelgus į tai, jog nėra aišku kada įsiteisės šis sprendimas, teismas įpareigoja atsakovą įsiteisėjus teismo sprendimui apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2017-01-16) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog mėnesio vidutinio darbo užmokesčio suma nurodoma neatskaičius mokesčių, todėl atsakovas taip pat įpareigojamas juos apskaičiuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Pareiškėjas prašymu prašo atlyginti 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas advokatui. Su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas pateikia pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 804271, t. y. rašytinį įrodymą, patvirtinantį duomenis apie tai, už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas ir kokia bendra suma susidaro.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalies.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT yra išaiškinęs, jog taikant Rekomendacijų reglamentavimą, susipažinimas su bylos medžiaga, medžiagos rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, konsultavimas ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008; 2011-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/201; 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Prašyme nurodyta, kad už teisinių paslaugų teikimą, konsultavimą, susipažinimą su medžiaga buvo patirta 150,00 Eur (100+50) bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu šios išlaidos yra atstovavimo sudedamieji elementai, todėl nepriteistinos. Iš prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos 1200 Eur minusavus nepriteistiną sumą 150 Eur sumą, bylinėjimosi išlaidas sudaro 1050 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2017 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2016 m. III ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. III ketvirtį buvo 793,3 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 1983,25 Eur (793,3 *2,5). Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šio dokumento esmę. Prašomas priteisti 950,00 Eur dydis už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Pareiškėjas prašymu prašo priteisti 100,00 Eur išlaidų, patirtų už atstovavimą teisme 2017-04-20 teismo posėdyje.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-04-20 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokatas Marius Navickas, posėdžio pradžia – 09:04 val., pabaiga – 11:54 val., trukmė – 178 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 3 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2017 II ketvirtį, tai imamas 2016 IV ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris buvo tuo metu buvo 822,8 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už 3 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 246,84 Eur (822,8*0,1*3). Prašoma priteisti 100,00 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisiamos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų apimtyje. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina iš dalies (t. y., 2 iš 3 reikalavimai patenkinti), proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai ir iš atsakovo pareiškėjui priteisia 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus grąžintinos pareiškėjui A. K. įmokėtos lėšos 500,00 Eur į teismo specialiąją sąskaitą liudytojų išmokoms, kadangi liudytojai nepateikė prašymų apmokėti jų turėtas išlaidas (ABTĮ 39 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A. K. atleidimo”, panaikinti pareiškėjui A. K. paskirtą nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) ir skirti pareiškėjui A. K. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Grąžinti A. K. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas.

Priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui A. K. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2017-01-16) iki sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos.

Priteisti A. K. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjui A. K. 500,00 Eur (penki šimtai eurų), įmokėtus 2017-04-26 į Klaipėdos apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą, sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.