- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- e2YT-7907-446/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00815-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti visą paveldimą turtą.
Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Būdama įsitikinusi, kad pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo galima paduoti per šešis mėnesius, po tėvo mirties šį terminą praleido, tačiau tėvo palikimą yra priėmusi faktiniu valdymu. Ji visą gyvenimą gyveno su tėvais, mamai mirus liko gyventi su tėvu, po jo mirties toliau gyvena tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini), naudojasi jo žemės sklypu. Jai atiteko visi tėvo asmeniniai daiktai. Jos tėvai L. ir J. K. turėjo tik vieną vaiką – ją, mama mirė prieš trisdešimt metų, po mamos mirties tėvas kitos santuokos nesukūrė, daugiau vaikų nesusilaukė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos S. K. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Dėl S. K. pareiškimo patenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba duomenų ir informacijos apie J. K. palikimą, galimus jo kreditorių reikalavimus, pradėtas paveldėjimo procedūras dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. K. palikimą priėmė dukra S. K. faktiniu valdymu, priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties įrašų, santuokos liudijimo matyti, kad palikėjas J. K. mirė (duomenys neskelbtini)., pergyvenęs savo sutuoktinę L. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėja S. K. – mirusiojo J. K. dukra. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad J. K. nuosavybės teisėmis turėjo įsigijęs 1,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 0,29 ha namų valdos žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašų matyti, kad iki mirties J. K. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) Nuo 2010 m. vasario 19 d. pareiškėja taip pat deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, kaip ir jos tėvas. (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje nurodyta, kad po J. K. mirties turtą perėmė, valdo ir tvarko S. K..
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. J. K. palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Pagal šio kodekso CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Pareiškėja S. K. – palikėjo J. K. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Aptartų įrodymų visuma (deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, seniūnijos pažyma), pareiškėjos paaiškinimai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – gyvendama tėvui priklausančiame name, naudodamasi, prižiūrėdama, tvarkydama palikėjui priklausantį visą nekilnojamąjį turtą, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Įstatyminės įpėdinės aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. K. mirties jo palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė S. K..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, tačiau pareiškėja, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikus antrinę teisinę pagalbą, buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl šioje byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.