- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-175-628-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00169-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-628/2014
Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00169-2013-5
2014 m. vasario 12 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Artūro Pažarskio ir Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Nėrijui Puškoriui, nuteistosios A. B. gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (du epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes, nuteista subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL (4420 litų) bauda.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2013 m. birželio 13 d.
20 (dvidešimt) litų suma konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteista už tai, kad ji neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdama tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, bei pasikėsino ją parduoti, o būtent:
Ji, 2013 m. vasario 10 d. iki 9.33 val., Vilniaus mieste, name Nr. 19, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,0840 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0295 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos 2013 m. vasario 10 d. 9.33 val. pro minėto namo langą neteisėtai už 20 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, kuriam suteiktas anonimiškumas Nr. 1.
Be to, A. B. 2013 m. gegužės 13 d. apie 17.10 val. prie namo Nr. 19, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 360 Lt neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens, įgijo 0,2444 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė prie savęs iki 2013 m. gegužės 14 d., kai apie 5.30 val. name Nr. 19, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie tos pačios dienos 6.10 val. jos asmens kratos metu paėmė, jos pačios atiduotą, nurodytą kiekį – 0,2444 g narkotinės medžiagos heroino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendį – iš kaltinimo dėl heroino pardavimo 2013 m. gegužės 13 d. pašalinti 0,2444 g heroino įgijimą bei sumažinti jai paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog 2013 m. gegužės 13 d. ji įgijo 0,2444 g heroino. Pažymima, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo nustatytos esminės heroino įgijimo aplinkybės, t.y. kas konkrečiai įgijo, kur, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens ir už kiek, iš ko spręstina, kad heroino įgijimas nagrinėjamoje byloje buvo preziumuotas.
Nuteistosios teigimu, apylinkės teismas, skirdamas pastarajai laisvės atėmimo bausmę, neįvertino, kad A. B. vaikų tėvas M. V. yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl mažamečių vaikų palikimas jo priežiūrai gali turėti neigiamos įtakos vaikų auklėjimui. Be to, pabrėžiama, kad be nuteistosios prisipažinimo, nebūtų įmanoma patvirtinti ir jai inkriminuoto nusikaltimo dėl 2013 m. vasario 10 d. heroino pardavimo nusikalstamos veikos imituojančio modelio dalyviui, kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašymo priemonėmis fiksuotas heroino pardavimo faktas, kurį peržiūrėjus matyti tik asmens ranka, pagal kurią nebūtų įmanoma identifikuoti nusikaltimą padariusio asmens, nėra patvirtintas jokiais kitais įrodymais.
Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja advokatė L. Guižauskienė prašė A. B. skundą tenkinti, prokuroras N.Puškorius – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. B. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. B. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d., jos veiksmų juridinis vertinimas teisingas.
Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu. Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimą byloje.
Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistosios veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 str. 1 d. buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. B. kaltę padarius jai inkriminuojamus nusikaltimus. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Nuteistosios A. B. apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji ginčija savo kaltę 2013 m. gegužės 13 d. įgijus 0,2444 g heroino, yra nepagrįsti ir atmetami. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.
Remiantis pačios nuteistosios pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, ji 2013 m. gegužės 13 d. įsigijo narkotinių medžiagų iš nepažįstamo asmens, kuriam davė pinigų, kad pastarasis nupirktų 16 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga. Juos gavusi, laikė savo namuose iki 2013 m. gegužės 14 d., kai į jos namus atėjo policijos pareigūnai. Pastariesiems ji turėtus lankstinukus su narkotine medžiaga atidavė pati. A. B. papildomai paaiškino, kad narkotines medžiagas įsigijo savo sugyventiniui M. V., dalį narkotinių medžiagų norėjo parduoti tabore, tačiau to nepadarė. Parduoti narkotines medžiagas ji norėjo dėl to, kad turėtų už ką susimokėti už savo sugyventinio gydymą. Analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nuteistoji paaiškino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodydama, kad už heroino įgijimą ji nepažįstamam asmeniui davė 320 litų ir dar 40 litų už darbą (b. l. 73).
Kaip matyti iš šių apeliantės parodymų, ji nuosekliai paaiškino kaip, kada ir kokiomis aplinkybės įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kokiu tikslu tai darė, už kokią sumą įgijo. Nors šias aplinkybes apeliaciniame skunde ji ginčija, nurodydama, kad įgijimo faktas jai negali būti inkriminuojamas, nes nebuvo nustatytos esminės heroino įgijimo aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad ji, apklausiama pirmosios instancijos metu, visiškai pripažino savo kaltę dėl šio jai inkriminuojamo nusikaltimo, aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino įvykio aplinkybes. Tokios pačios pozicijos ji laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Šių aplinkybių kontekste, A. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai vertintini kritiškai.
Apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka ir su jai paskirtos bausmės dydžiu, nurodydama, kad ji yra aiškiai per griežta, skirta neatsižvelgus į esmines faktines bylos aplinkybes.
BK 260 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės, aplinkybes.
A. B. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 str. nuostatas priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, t.y. ji 2013 m. vasario 10 d. iki 9.33 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo namuose laikė narkotines medžiagas – heroiną, kurias 2013 m. vasario 10 d. 9.33 val. pardavė; be to, ji 2013 m. gegužės 13 d., apie 17.10 val. už 360 litų neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo 0,2444 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė savo namuose iki 2013 m. gegužės 14 d. Pažymėtina, kad A. B. už analogiškus nusikaltimus jau buvo teista (2007-09-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-09-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu), už šių nusikaltimų padarymą jai buvo skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės – baudos, tačiau jų apeliantė nėra sumokėjusi, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdama dar neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas suponuoja išvadą, jog A. B. yra linkusi nusikalsti ir švelnesnių nei laisvės atėmimas bausmės rūšių jos pataisymui nepakanka. Pagrįstai atsižvelgta ir į tai, jog nuteistoji praeityje bausta administracine tvarka (b. l. 86). Nors A. B. dirba UAB „Vitaresta“, tačiau iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad gaunamo darbo užmokesčio jai nepakanka savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti (nusikaltimus ji padarė siekdama gauti pinigų savo sugyventinio gydymui). Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gaunamos pajamos iš prekybos narkotinėmis medžiagomis yra nuteistosios pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nustatyta ir A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad nuteistosios atžvilgiu jau du kartus buvo skirtos švelnesnės bausmės nei numatyta sankcijoje, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltininkei realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimesnę sankcijos minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad A. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės subendrintos palankiausiu apeliantei būdu, todėl švelninti ją nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji turi du nepilnamečius vaikus, jų tėvas yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl jų palikimas tėvo priežiūrai gali turėti neigiamos įtakos vaikų auklėjimui. Aptariant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo iškyla klausimas dėl nuteistojo asmens nepilnamečių vaikų priežiūros, šis klausimas gali būti sprendžiamas LR BPK 361 str. 2 d. numatyta tvarka, t. y. nuosprendį priėmęs teismas turi teisę priimti sprendimus dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šie klausimai nebuvo išspręsti nuosprendyje. Tačiau aukščiau išdėstyti skundo argumentai susiję su nuteistosios vaikų priežiūra, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomi pagrindu švelninti ir taip pakankamai švelnią A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, jog A. B. padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad bylą išnagrinėjęs teismas atsižvelgė į kaltininkės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaip jau minėta, nuteistajai pagal du epizodus paskirtos straipsnio sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmę teismas įvertino ir kitas kaltininkei palankias ir jos atsakomybę švelninančias aplinkybes, o būtent tai, kad ji dirba, dalyvauja romų bendrijos veikloje. Dar kartą pabrėžiant tai, jog už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 1 d. paskirtos minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, darytina išvada, kad byloje, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į visas reikšmingas ir kaltininkės atsakomybę švelninančias aplinkybes.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.