Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 28 d. gautas VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimas dėl I. J. taikomos priverstinio pobūdžio priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo.

Gydymo įstaigos atstovė, prokuroras ir gynėjas siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ Antakalnio poliklinikos pateikto apžiūros akto matyti, kad I. J. psichikos sveikatos centre yra stebimas ir gydomas priverstinai ambulatoriškai nuo 2017 m. gegužės 18 d. Šiuo metu I. J. kanabinoidų vartojimą neigia, gyvena Vilniuje mamos bute, socialinius ryšius palaiko su broliu ir motina, kuri gyvena Alytuje. I. J. nedirba, gauna neįgalumo pašalpą, tačiau iš jos nepragyvena, pinigų prašo mamos, turi 40% nustatytą neįgalumą iki 2018 m. Priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu (6 mėn.) pacientas mokytis ar dirbti nepradėjo, Darbo biržoje nesiregistravo, PSC lankydavosi reguliariai, personalo nurodymus vykdė. Savo būklei nekritiškas.

Gydytoja G. S. teisme paaiškino, kad I. J. 2015 metais diagnozuota šizofrenija, dėl ko pacientas lankosi ambulatoriniam, gydymui. I. J. paskutinį kartą gydėsi ligoninėje 2016 metais. Paskyrus priverstinį stebėjimą buvo kartą neatvykęs, po ko lankosi reguliariai, jam kartą per mėnesį skiriami vaistai injekcijos būdu. Šiuo metu procesas vyksta, tačiau negalima teigti, kad I. J. būklė stabili, kuri nėra ūmi.

Minėtų duomenų visumos pagrindu teismas nustatė, kad aplinkybių visuma apie I. J. psichinę būseną leidžia daryti išvadą, jog dabartinė I. J. sveikatos būklė reikalauja priverstinio gydymo. I. J. nėra pasveikęs, jam būtina specialistų pagalba, reikalingas medikamentų vartojimas, jo būklė nėra stabili. I. J. stebimas specialistų nėra socialiai pavojingas, yra prižiūrimas artimųjų, nors socialiai stabilumas nėra pakankamas. Teismas nenustatė pakankamų pagrindų keisti I. J. taikytą priverčiamąją medicininę priemonę, tuo labiau ją nutraukti. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis I. J. yra būtinas, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

šešiems mėnesiams pratęsti I. J. priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.