- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- II-333-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00418-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-33100-2018 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu Nr. 10-ANR_P-77493-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 21 d., apie 10.51 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., būdamas pradedantysis vairuotojas, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenvietėje esant nustatytam didžiausiam 50 km/h greičiui, važiavo 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), t.y. viršijo leistiną greitį 31 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus. Administraciniu nurodymu A. G. buvo paskirta 60 eurų bauda, kurią jam buvo siūloma sumokėti iki 2018 m. lapkričio 13 d., bei 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.
A. G. nustatytu terminu nesumokėjus administraciniame nurodyme skirtos baudos, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-33100-2018 jam už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo skirta 120 eurų dydžio bauda ir 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo pakeisti Institucijos nutarimą, paliekant jam nutarimu skirtą baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti. Skundas motyvuojamas tuo, kad jis neginčija paties padaryto nusižengimo, su juo sutinka ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs. Mano, kad skundžiamu nutarimu jam nepagrįstai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes jis gyvena Baltarusijos Respublikoje kartu su savo šeima ir teisė vairuoti transporto priemones jam taip pat yra suteikta Baltarusijoje, ką patvirtina jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Baltarusijos Respublikoje. Iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jam buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, nes specialisto nurodyta teisės norma, t.y. ANK 416 straipsnio 4 dalis tokios sankcijos nenumato. Nustatant asmens padarytą pažeidimą privalu aiškiai, tiksliai ir pagrįstai konstatuoti nurodomo pažeidimo sudėtį ir tiksliai nurodyti jo teisinę kvalifikaciją bei teisinį reglamentavimą. Tuo tarpu nurodant jam inkriminuoto nusižengimo teisinį reglamentavimą, institucija skundžiamu nutarimu tik formaliai konstatavo pažeidimo faktą ir nepagrindė jo teisinio reglamentavimo, skiriant specialios teisės atėmimą. Taip pat institucija nenurodė jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis yra atimama užsienio valstybėje suteikta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o tai apsunkina jo teisę į gynybą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Baltarusijos Respublikoje nėra teisinio reglamentavimo, numatančio vairuotojų skirstymo į pradedančiuosius ir nepradedančiuosius. Jam teisę vairuoti transporto priemones patvirtinantis pažymėjimas Baltarusijos Respublikoje buvo išduotas atsižvelgiant ne į jo vairavimo stažą, bet į jam išduoto leidimo gyventi Baltarusijos Respublikoje galiojimo trukmę, t.y. nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Tuo tarpu iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalies seka, kad pradedančiojo vairuotojo sąvoka siejama būtent su vairuotojo pažymėjimo išdavimo terminu (išduodamas tik 2 metams) ir galimybe jį pasikeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato jokių galimybių policijos pareigūnams atimti ne Lietuvos Respublikoje išduotų vairuotojo pažymėjimų. Specialiosios teisės suteikimo bei atėmimo tvarką nustato ir reglamentuoja būtent ta valstybė, kuri ir išduoda šią teisę patvirtinantį dokumentą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjas mano, kad jam negali būti taikomas ANK 416 straipsnio 7 dalis.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė A. G. skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad A. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turintis Baltarusijos Respublikoje 2018 m. gegužės 10 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 52 dalimi, pradedantysis vairuotojas tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Pažymi, kad pradedančiojo vairuotojo sąvoka siejama su vairavimo stažo terminu, o ne su vairuotojo pažymėjimo išdavimo terminu, kaip savo skunde teigia pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai mano, kad nagrinėjant bylą buvo teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, įteiktas tinkamai – pareiškėjo motinai G. G.. Teismui pateiktas A. G. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes jis gyvena Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjas palaiko skundo reikalavimus bei prašo juos tenkinti.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos – atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, įteiktas, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.
Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta pareiškėjui ir institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. G. skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu A. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 iki 170 eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
A. G. neneigia faktinių bylos aplinkybių, kad jis 2018 m. liepos 21 d., apie 10.51 val., Vilniuje, Konstitucijos pr., vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir esant nustatytam didžiausiam 50 km/h greičiui, važiavo 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), t.y. viršijo leistiną greitį 31 km/h. A. G. sutinka su jam skundžiamu nutarimu skirta 120 eurų dydžio bauda, tačiau mano, kad jam už šį nusižengimą nepagrįstai yra skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams. Taigi šiuo aspektu teismas, susipažinęs ir su bylos medžiaga, pripažįsta, kad A. G. akivaizdu, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, kadangi jo veiksmai visiškai atitinka nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Visų pirma, A. G. nesutikimas grindžiamas tuo, kad skundžiamas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes policijos pareigūno skundžiamame nutarime nurodytoje teisės normoje, t.y. 416 straipsnio 4 dalyje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apskritai yra nenumatytas, o ANK 416 straipsnio 7 dalis, kuria remiantis jam buvo atimta specialioji teisė, nutarime nepaminėta.
Pažymėtina, kad reikalavimai ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui yra nurodyti ANK 618 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Taigi, vienas iš ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų ne teismo tvarka priimto nutarimo turinio reikalavimų yra administracinio nusižengimo kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą nurodymas, taip pat specialiojo įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, nurodymas. Skundžiamu nutarimu A. G. kaltinamas pažeidęs KET 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Kadangi A. G. mieste važiavo 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), t.y. nustatytą greitį viršijo 31 km/h, jo veika nutarimu, kaip jau minėta, pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, numatantį atsakomybę už greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Tad šiuo atveju nutarimo turiniui keliamas reikalavimas nurodyti administracinio nusižengimo kodekso straipsnį, straipsnio dalį, kuriuose nustatyta atsakomybė už A. G. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat nurodyti specialiojo įstatymo, t.y. KET punktą, kurio reikalavimus jis pažeidė, yra įvykdytas – t. y. A. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, bei jam paskirta šioje dalyje nurodyta nuobauda – bauda.
Vertinant argumentus, jog nutarime nėra nurodytas teisinis pagrindas, lėmęs specialiosios teisės atėmimo skyrimą, pažymėtina, kad, kaip matyti iš dalies ANK straipsnių struktūros – o būtent, konkretaus straipsnio (ANK 416 straipsnio) struktūros, jo 1-6 dalių sankcijose yra nurodomos tik administracinių nuobaudų rūšys (šiuo atveju tai įspėjimas ir bauda), kurios gali būti skiriamos asmeniui už konkretų nustatyto greičio viršijimą. Savo ruožtu administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės, t.y. šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už konkrečiai nustatyto greičio viršijimą yra detaliai numatytas ANK 416 straipsnio 7 dalyje, kurioje be kita ko nurodyta, kad už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t.y. nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h, pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi ANK 416 straipsnio 7 dalimi yra reglamentuojami administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip priemonės, skiriamos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti (ANK 27 str.), skyrimo atvejai už ANK 416 straipsnio 4-6 dalyse padarytus nusižengimus. Taigi nepaisant to, jog, kaip ir nurodė skunde pareiškėjas, nutarime nėra nurodytas jam paskirtos administracinio poveikio priemonės teisinis pagrindas (t. y. šiuo atveju- ANK 416 straipsnio 7 dalis), visgi šis trūkumas, viena vertus, gali būti ir yra ištaisomas skundą nagrinėjant teisme (t. y. šiuo atveju – konkrečiai nurodant, jog teisinis administracinio poveikio priemonės skyrimo A. G. skyrimo teisinis pagrindas yra ANK 416 straipsnio 7 dalis). Kita vertus – Administracinių nusižengimų kodeksas yra viešai prieinamas teisės aktas ir A. G., būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, turi visas galimybes su juo susipažinti internetu ir kitais būdais, pažymint, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 str. 2 d.). Atitinkamai iš pateikto skundo turinio akivaizdu, jog nurodytas trūkumas nelaikytinas esminiu ir pažeidusiu pareiškėjo teisę į gynybą, kadangi jis nesutrukdė jam suvokti, kodėl ir kokie pagrindai - faktiniai (t. y. kad jis nutarimą priėmusio pareigūno buvo laikomas pradedančiuoju vairuotoju, kadangi tai pažymėta nutarime apibrėžiant nusižengimo esmę) ir teisiniai lėmė būtent nurodytos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo jam skyrimą. Atitinkamai paduodamas skundą A. G. pasinaudojo galimybe apskųsti šios priemonės skyrimą, nurodydamas savo argumentus, kodėl minėtas ANK 416 straipsnio 7 dalies taikymas jo atžvilgiu, jo nuomone, negalimas (t. y. kad jis negali būti laikomas pradedančiuoju vairuotoju). Taigi skundo argumentas, kad nutarime nėra nurodytas specialiosios teisės atėmimo skyrimo teisinis pagrindas, nelaikytinas ta aplinkybe, dėl kurios nutarimas gali ir / ar turi būti naikinamas arba asmeniui naikinama ar švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė.
Teismas taip pat negali sutikti su kitu argumentu, kuriuo pareiškėjas ginčija skundžiamą nutarimą – jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato jokių galimybių policijos pareigūnams atimti ne Lietuvos Respublikoje išduotų vairuotojo pažymėjimų. Pareiškėjas mano, kad specialiosios teisės suteikimo bei atėmimo tvarką nustato ir reglamentuoja būtent ta valstybė, kuri ir išduoda šią teisę patvirtinantį dokumentą.
ANK 4 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje. ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Analizuojant šių teisės normų turinį yra akivaizdu, jog atsakomybė pagal ANK yra taikoma visiems asmenims, padariusiems šiame kodekse uždraustą veiką Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar leidimo gyventi kitoje valstybėje turėjimo.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-01-03). Šio Aprašo 1 punkte be kita ko yra nurodyta, kad šis aprašas reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones (toliau – teisė vairuoti) atėmimo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo, kai teisė vairuoti atimama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, bei teisės vairuoti grąžinimo ir paimtų vairuotojo pažymėjimų grąžinimo tvarką. Aprašo 16 punkte yra numatyta, kad asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, kuris nuolat gyvena užsienio valstybėje, užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, įsigaliojus nutarimui (sprendimui) atimti teisę vairuoti ar įvykdžius administracinį nurodymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo (sprendimo) įsigaliojimo ar administracinio nurodymo įvykdymo dienos perduodamas jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai tiesiogiai ar per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar kitą tos valstybės kompetentingą instituciją ir ši užsienio valstybės institucija informuojama apie teisės vairuoti atėmimą. Tad iš šio Aprašo taip pat yra akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais yra aiškiai reglamentuota vairuotojo pažymėjimo, tame tarpe ir išduoto užsienio valstybėje, paėmimo ir grąžinimo tvarka. Todėl policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, vadovavosi Lietuvoje galiojančiais teisės aktais ir iš A. G. teisėtai paėmė užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą už administracinio nusižengimo padarymą, už kurį pagal ANK yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes pareiškėjas, dalyvaujantis viešajame eisme Lietuvoje, privalo laikytis būtent Lietuvos Respublikos, o ne kitos valstybės, galiojančių įstatymų ir jam taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitiems eismo dalyviams be jokių išimčių.
Pareiškėjas savo nesutikimą su paskirtu specialiosios teisės atėmimu taip pat grindžia tuo, kad jis negali būti laikomas pradedančiuoju vairuotoju, nes teisė vairuoti transporto priemones jam yra suteikta Baltarusijoje, kurioje vairuotojai nėra skirstomi į pradedančiuosius ir nepradedančiuosius. Visgi ir šio argumento teismas nepripažįsta pagrįstu.
Kaip jau minėta, pareiškėjui, dalyvaujančiam viešajame eisme Lietuvoje su užsienio valstybėje išduotu vairuotojo pažymėjimu, be jokių išimčių yra taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai. Pradedančiojo vairuotojo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 52 punkte. Pradedantysis vairuotojas yra asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Tad pradedančiojo vairuotojo sąvoka yra siejama su dviem sąlygomis – tai asmuo, kuri turi teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, bei kita sąlyga – jis turi vairavimo stažą iki dvejų metų. Taigi pradedančiojo vairuotojo sąvoka siejama su teisės vairuoti transporto priemones terminu (t. y. vairavimo stažu iki 2 metų), o ne su konkretaus tokią teisę patvirtinančio dokumento – šiuo atveju, kitoje valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminu. Iš byloje esančių A. G. asmens duomenų matyti, kad jam vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje išduotas nebuvo (b.l. 11). Pareiškėjo skunde teigiama, kad vairuotojo pažymėjimas Baltarusijoje jam buvo išduotas 2018 m. gegužės 10 d., tad nuo šios datos yra skaičiuojamas jo, kaip vairuotojo, stažas. Nagrinėjamas nusižengimas padarytas 2018 m. liepos 21 d., t.y. pradėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po vairuotojo pažymėjimo išdavimo, todėl A. G. pagrįstai buvo taikomi pradedantiesiems vairuotojams, turintiems iki dvejų metų vairavimo stažą, keliami griežtesni reikalavimai, siekiant sumažinti jiems riziką patekti į eismo įvykius – o būtent, griežtesnė poveikio priemonė, pradedančiajam vairuotojui padarius administracinį nusižengimą, susijusį su kelių eismo taisyklių vairuojant transporto priemonę pažeidimu.
Todėl įvertinęs nurodytų argumentų visumą, teismas pripažįsta, kad nutarime tiek apibrėžiant administracinio nusižengimo esmę A. G. pagrįstai buvo pripažintas pradedančiuoju vairuotoju, tiek ir nustatant administracinę atsakomybę už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo pagrįstai taikytos Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl būtinumo A. G., kaip pradedančiajam vairuotojui, skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas minimaliai trukmei – 3 mėnesiams, taigi šiuo atveju akivaizdu, kad nepažeistos ir ANK nuostatos, įtvirtinančios specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą (ANK 34 str. 3 d).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas bei minimali administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirta tinkamai, todėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-33100-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-33100-2018 palikti nepakeistą ir A. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.