Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. M. yra R. M. sutuoktinė (b. l. 8). R. M. mirė 2012-12-23 (b. l. 7). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½, pareiškėjos ir R. M. vardu (b. l. 9). Pagal Kauno miesto 12-ojo notarų biuro išduotą raštą matyti, kad paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 13). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame name, moka mokesčius. Pagal testamentų registro išrašą nėra duomenų apie palikimo priėmimą (b. l. 16).

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (LR CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo minėtas butas ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau leido bute gyventi savo seseriai. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja pareiškėjos sesuo nurodė, kad pareiškėja su savo sutuoktiniu, tuo metu, kai grįždavo į Lietuvą apsistodavo šiame bute, leido liudytojai šiame bute gyventi. Paaiškino, kad tiek iki R. M. mirties, tiek vėliau jai būdavo duodami pinigai buto išlaikymui, mokesčių mokėjimui. Teismo posėdžio metu, kaip liudytoja apklausto pareiškėjos draugė taip pat nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu grįžusi į Lietuvą apsistodavo bute, juo rūpinosi.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po R. M. mirties jo sutuoktinė perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė R. M. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. M. turtą, nėra.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinės mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – 2012-12-23, priėmė jos palikimą, pradėjusis faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.