- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 1-76-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00142-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Vidmantas Lazickas
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1967 m. gruodžio 12 d. Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Presto“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. A. 2014 m. vasario 26 d. apie 13 val. 20 min (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, neįvardindamas konkrečios pinigų sumos, pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį Telšių apskrities VPK vyriausiajam patruliui V. M. ir Telšių apskrities VPK vyresniajam patruliui M. K..
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis dirba UAB „Presto“ vairuotoju ekspeditoriumi, 2014 m. vasario 26 d. šiai įmonei priklausančiu automobili važiavo iš Šiaulių į Vilnių, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,77 promilių girtumas. Pareigūnams paaiškinus tokio girtumo pasekmes, jis supratęs, kad gali netekti vairuotojo teisių, todėl ėmė įkalbinėti pareigūnus, kad jie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Jis siūlė susitarti, po to prašė, kad būtų surašytas protokolas ne už tokį pažeidimą, už kurį negrėstų teisės vairuoti transporto priemonės praradimas. Konkrečios pinigų sumos jis nenurodė, tačiau bandė susitarti su pareigūnais, žadėdamas atsilyginti, daug kartų sakęs, kad atsiskaitys su pareigūnais. Su savimi jis turėjo tik 30 Lt, kuriuos, jei būtų reikėję, būtų atidavęs pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Liudytojas V. M. parodė, kad 2014 m. vasario 26 d. po pietų kartu su pareigūnu M. K. patruliuojant (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, kurio vairuotoją patikrinus alkotesteriu, pastarajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Paaiškinus, kad bus rašomas administracinės teisė protokolas, vairuotojas pradėjo prašyti, kad pareigūnai nerašytų protokolo, siūlė susitarti, atsilyginti už tai. Paaiškinus, kad pareigūnai negali nerašyti protokolo, prašė surašyti protokolą už kitokį pažeidimą. Į perspėjimus dėl atsakomybės už kyšio davimą E. A. nereagavo, vis prašė nerašyti protokolo, iš jo pasakymų „skoloj neliksiąs“, „baudą sumokėsiąs vietoje“, suprato, kad jis siūlo jiems už protokolo nesurašymą piniginį atlygį, tačiau konkrečios sumos nenurodė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (6-7 b. l.), foto nuotraukos matyti, kad automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (10-11 b. l.) matyti, kad E. A. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį patrauktas už tai, kad 2014 m. vasario 26 d. 13 val. 18 min (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 309“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
Iš alkotesterio parodymų (15 b. l. ) matyti, kad E. A. 2014 m. vasario 26 d. 13 val. 18 min nustatytas 2,77 promilių girtumas.
Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas sieja šios veikos baigtumą su momentu, kai atlikta bent viena iš trijų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas ar pažadėjimas. Pasiūlymas duoti kyšį – tai lenkimas, prašymas, įtikinėjimas, drąsinimas ir pan. konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens už atlygį jo interesais atlikti (neatlikti) konkrečius veiksmus vykdant įgaliojimus, papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio.
Iš kaltinamojo E. A. paaiškinimų, policijos pareigūno V. M. parodymų, alkotesterio rodmenų matyti, kad kaltinamasis, jam pažeidus KET reikalavimus, esant sąlygoms jį patraukti administracinėn atsakomybėn, ko pasekoje iškilus grėsmei netekti teisės vairuoti transporto priemones, siekdamas išvengti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir su tuo susijusių nepageidautinų, neigiamų pasekmių sau, prašydamas visiškai nerašyti protokolo arba surašyti protokolą už kitokį pažeidimą, už kurį nėra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, policijos pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už KET pažeidimą, siūlydamas už tokį neveikimą atsiskaityti, atvirai pasiūlė kyšį – piniginį atlygį, nors konkrečios sumos pareigūnams nenurodė. Iš kaltinamojo paaiškinimo matyti, kad jis tuo metu su savimi piniginėje turėjęs tik 30 Lt, aplinkybių, kad tuo metu jis būtų galėjęs duoti didesnę pinigų sumą, nenustatyta, todėl pagrįstai inkriminuota veika dėl nedidelės vertės kyšio siūlymo. Kaltinamojo pasiūlymas susitarti dėl pareigūnų pareigų neatlikimo ir pažadėjimas atsilyginti už tai buvo akivaizdus kyšio siūlymas – tai aiškiai supratę ir pareigūnai, ir pats kaltinamasis pripažino to siekęs, nors konkrečios kyšio sumos neįvardijęs.
Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamasis E. A. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus valstybės tarnautojams siūlė mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
E. A. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, dirba, įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, įstatymo numatyta už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, - bauda. Nors jis ir siekė išvengti atsakomybės už itin pavojingą pažeidimą – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio sunkiame girtumo laipsnyje, tačiau savo elgesį vertina kritiškai, pergyvena, todėl jam skirtina nedidelė - 9 MGL dydžio - bauda.
Kadangi E. A. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, byla išnagrinėta, paskiriama bausmė nesusijusi su laisvės apribojimu ar atėmimu, todėl kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti 9 MGL dydžio – 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) – bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 MGL dydžio – 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) - baudą.
Nustatyti, kad E. A. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.