Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-190/2014

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00862-2013

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., ir nubaustas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir nubaustas 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir M. A. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir D. S., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad 2013-05-18, apie 01.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, buto savininkui I. A. priklausantį, turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“ – 300 litų vertės, kuriame buvo SIM kortelė „Tele 2 Pildyk“ – 10 litų vertės, vyriškus kvepalus „Boss“ – 100 litų vertės, pinigus - 4 litus, butelį viskio „GIN“, 0,5 l talpos – 30 litų vertės, planšetinį kompiuterį “Sanyo” -100 litų vertės, iš viso pagrobė I. A. priklausančio turto už 544 litus.

Taip pat M. A. nuteistas už tai, kad 2013-05-24, laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 16.00 val., netoli A. J. Povilaičio g., Vilniuje, esančio namo Nr. 20, paprašė I. K. leisti jam pasinaudoti jo mobiliojo ryšio telefonu, I. K. davus jam mobiliojo ryšio telefoną „HTC Desire S“ - 1200 litų vertės, kuris buvo įdėtas į telefono įdėklą, 25 litų vertės, bei kuriame buvo SIM kortelė „Tele-2 Pildyk“, 16 Gb atminties kortelė „MiniSD“ – 49 litų vertės, su telefonu pasišalino ir jo negražino. Šiais veiksmais M. A. atvirai pagrobė I. K. priklausantį, 1274 litų vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. A. kaltu dėl I. K. atviro turto pagrobimo (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.) pažymėjo, jog, nors kaltinamasis ir neigė, kad iš I. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną, tačiau, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymus, kuriuos patvirtino teisme kartu su M. A. buvusi kaltinamoji D. S., bei policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytus faktinius duomenis, teismas konstatavo, kad M. A. įvykdė atvirą svetimo turto pagrobimą. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis darė poveikį savo draugei D. S. (tai ji pripažino bylos nagrinėjimo metu), todėl ji ir davė M. A. palankius parodymus. Nukentėjusiajam I. K. pabandžius teismą įtikinti, kad M. A. telefono iš jo nepagrobė (jis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), kaltinamoji D. S. pasielgė atvirkščiai pasakydama, kad I. K. telefoną pagrobė M. A., ir iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus I. K. parodymus, nuo kurių teisme jis atsisakė.

M. A. apeliaciniame skunde dėl pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl I. K. atviro turto pagrobimo pažymi, jog teismas neįvertino tai, jog nukentėjusysis teisme paaiškino, jog jo mobilųjį telefoną pagrobė ne jis (M. A.), o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad D. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog mobilųjį telefoną jai davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

Nepagrįsta, anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog D. S. parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, nes teismas nevertino to fakto, kad ji teisme davė visiškai priešingus parodymus, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, todėl nepagrįstai teismas konstatavo, jog šios nuteistosios parodymai paneigia jo (M. A.) parodymus. M. A. pažymi, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė pagrobęs I. K. mobilųjį telefoną. Byloje esantis lombardo kvitas patvirtina D. S. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ir neturi nieko bendro su teismo išvada, jog tai jis (M. A.) atvirai pagrobė I. K. turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teigdamas, kad jis I. K. telefono nepagrobė, ką teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusysis teigdamas, jog jo mobilųjį telefoną pagrobė ne jis (M. A.), o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tačiau, išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis M. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nors apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistosios D. S. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nes ji visiškai juos pakeitė, todėl nėra pagrindo juos pripažinti nuosekliais, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokį argumentą pripažįsta nepagrįstu ir atmeta jį.

Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog teismas, pripažindamas M. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., būtų pažeidęs BPK normų reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Apelianto neigimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, šio fakto neginčija ir pats nuteistasis M. A., jog jis kartu su D. S., I. K. ir dar keliais asmenimis 2013-05-24 vakare Povilaičio gatvėje ant suoliuko vartojo alkoholinius gėrimus, be to, tai patvirtina ir nuteistoji D. S. bei nukentėjusysis I. K..

Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo teisme duotais parodymais, tačiau vadovavosi liudytojos D. S. teisme duotais parodymais, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. I. K., ikiteisminio tyrimo metu kaltinęs M. A. jo telefono pagrobimu, teisiamajame posėdyje parodymus pakeitė, tačiau apeliacinė instancija pažymi, jog teisme, atsakydamas į jam užduodamus klausimus dėl telefono pagrobimo aplinkybių jis nebuvo nuoseklus, logiškas, painiojosi ir nebuvo tikras dėl savo teiginių, ką patvirtina 2014-03-05 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotos frazės: „<...> rašiau pareiškimą, kadangi galvojau, kad šitas (t.y. M. A.) pažįsta žmogų, kuris paėmė <...>“, „<...> kodėl kitokius daviau, tai dar vienas žmogus buvo, aš policijai to nepaminėjau <...>“, „<...> negaliu tiksliai nurodyti, kad tai šitas asmuo (M. A.) paėmė telefoną <...>“, „<...> nesu garantuotas, kad M. A. paėmė, ne tik šiandien garantuotas <...>“ (t. 2, b.l. 32-33), dėl ko teismas pagrįstai vadovavosi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais. Pažymėtina, kad I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka nuteistosios D. S. parodymus teisme ir, nors nuteistoji teisme davė priešingus parodymus nei ikiteisminiame tyrime, t.y. teisme ji davė M. A. nepalankius parodymus, tačiau ji aiškiai nurodė jog „<...> Miroslavas paprašė pas Kairį telefono paskambinti, jis davė telefoną, Miroslavas pasišalino, aš pasišalinau kartu su juo <...>“, „<...> A. parodymai, kad telefoną paėmė Erikas, jie neteisingi. A. paėmė telefoną ir su juo pasišalino <...>“ bei pažymėjo, jog ji šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, nori gyventi sąžiningai, be alkoholio, o santykiai su M. A. jai turėjo neigiamą įtaką (t. 2, b.l. 52-59). Iš byloje esančios VšĮ „Apsisprendimas“ D. S. charakteristikos matyti, jog ji centre gydosi nuo 2013-11-25, yra antroje sveikimo pakopoje, matyti teigiami elgesio ir mąstymo pokyčiai (t. 2, b.l. 39). Visa tai patvirtina nuteistosios apsisprendimą teisme pasakyti tiesą, t.y., jog ne tik būtent M. A. pagrobė I. K. priklausantį telefoną, bet ir tai, kad ji nusikalstamu būdu įgytą telefoną lombarde įkeitė (realizavo), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. Nuteistosios D. S. teisme ir nukentėjusiojo I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir lombardo UAB „Lombas“ elektroniniu paštu gautas 100 litų paskolos kvitas Nr. J9350, išrašytas D. S. vardu (t. 1, b.l. 78).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo M. A. kaltės pagrobiant I. K. telefoną. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo išvados neatitiko apeliantų lūkesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas nesigilino ar nevertino nuteistojo parodymų. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo sušvelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymą pritaikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pažymi, jog nėra įstatyminio pagrindo spręsti dėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatų taikymo M. A. atžvilgiu, nes nėra Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų.

Nuteistasis M. A. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino tik dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymo tačiau kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neigė. Byla nebuvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, joje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, byla nebuvo išnagrinėta ir pagreitinto proceso tvarka, bylos nagrinėjimas užbaigtas ne teismo baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, M. A. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.