- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2VP-1061-876/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00683-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-5916-876/2018 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei R. M.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-443/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2.1. punktą ir padidinti A. T. įsipareigoto teikti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai A. T. iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovei R. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5916-876/2018 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. 2018 m. rugpjūčio 6 d. teisme buvo gauta Tarnybos pažyma dėl 104,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio ar neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija (šiuo atveju Tarnyba) turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, o šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau šis terminas nėra naikinamasis, todėl asmenims, praleidusiems minėtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5916-876/2018 buvo priimta 2018 m. rugsėjo 4 d., o Tarnyba dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi 2019 m. sausio 9 d. Kadangi Tarnyba nebuvo bylos dalyvis, be to, pavėluotai gavo informaciją apie galutinę teismo nutartį iš advokato (2018 m. gruodžio 21 d.), su kuriuo Tarnybos nesieja pavaldumo santykiai, tai pripažintina, jog yra pagrindas atnaujinti Tarnybai terminą prašymui dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl Tarnybos prašymas šioje dalyje tenkintinas – terminas atnaujintinas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 78 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlyginamos vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis.
Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles, ir šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju materialiuoju teisiniu atžvilgiu iš esmės buvo patenkinta apie 90 proc. ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovė ieškiniu reikalavo padidinti nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo dydį nuo 58 Eur iki 150 Eur per mėnesį, o taikos sutartimi šalys susitarė dėl 100 Eur išlaikymo dydžio per mėnesį, papildomai atsakovas įsipareigojo kaupti nepilnametės dukros saugaus vaiko fondo lėšas, t. y. iki 2024 m. sausio 26 d. kas mėnesį mokėti draudimo įmokas bei kiekvieną metų pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą po vieną kartą, savo nuožiūra, nepilnametę dukrą aprūpinti drabužiais, avalyne, mokymosi reikmenimis ir kitais daiktais atsižvelgdamas į jos poreikius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymą Nr. NTP-7-4642, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 104,00 Eur. Todėl proporcingai patenkintai ieškinio pirminių reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 93,60 Eur (104,00 Eur – 90 proc.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas savo iniciatyva papildomai išsprendžia ir žyminio mokesčio priteisimo klausimą. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Byloje paskaičiuotas 15,12 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (12 mėn. x 100 Eur – 58 Eur = 504 Eur – 3 %) (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad sudarius taikos sutartį šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tvirtinant taikos sutartį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,78 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (12 mėn. x 100 Eur – 58 Eur = 504 Eur – 3 % = 15,12 Eur – 25 proc. = 3,78 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė įstatymu buvo atleista.
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 78, 99, 277, 290-292 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Atnaujinti Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5916-876/2018 priimti papildomą nutartį.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą devyniasdešimt tris eurus šešiasdešimt centų (93,60 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą tris eurus septyniasdešimt aštuonis centus (3,78 Eur) žyminio mokesčio, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.