Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-937-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2S-937-653/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17670-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
T. J.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-937-653/201Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17670-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 95.7; 113.2;122.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjos) T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, kuria skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros ir LR generalinės prokuratūros nutarimų atmestas civilinėje byloje Nr. 2-2284-909/2013 pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 25 d. nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apygardos prokuratūra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja T. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 25 d. ir LR generalinės prokuratūros 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimus ir priimti nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str., 228 str., 182 str. bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus (b.l. 1-4).

Nurodė, kad 2011-08-05 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išaiškinti, dėl kokių priežasčių yra vykdomas nuosavybės teises į žemę atkūrimo procesas pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I., kurios iki šiol nėra pateikusios prašymo atkurti nuosavybės teisės į N. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-49-28 pareiškėją informavo, kad 1991 m. spalio mėn. pilietės A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. pateikė prašymą atkurti K. J. N. (G. K.) žemę. Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000 m. rugsėjo 8 d. (protokolo Nr. 69) nutarė, kad pateiktų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į N. K. 7,63 ha turėtos žemės (duomenys neskelbtini). Papildomai pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pažymos, parengtos G. K. turto paveldėtojams, nėra panaikintos, todėl galioja. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-2004 padarė išvadą – A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos neteisėtai, t.y. nesant pakankamai dokumentų, patvirtinančių buvusio savininko G. K. nuosavybės teises iki nacionalizacijos. Pareiškėjos nuomone, jeigu baudžiamojoje byloje jau nustatyti faktai, kad į buvusio savininko G. K. nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimas yra nusikalstamas, tai šis procesas privalėjo būti nutrauktas, ir pažymos, parengtos G. K. turto paveldėtojams, turėjo būti panaikintos. Baudžiamojoje byloje teismas įrodė, jog nuosavybės teisių atkūrimas į iki nacionalizacijos turėtą žemę pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I., buvo vykdomas neteisėtai. Skunde nurodo, kad, remdamasis tais pačiais dokumentais ir neturėdamas pateiktų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į N. K. turėtą žemę iki nacionalizacijos, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. 2012 m. gegužės 4 d. pakartotinai atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko N. K. valdytą žemę. Nurodė, kad dėl šių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str., 228 str., 182 str., ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus. Vilniaus apygardos prokuratūra 2012 m. spalio 25 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodydama, kad žemė buvo grąžinta N. K., bet ne G. K. vardu, taip pat patvirtino, kad dokumentų atstatyti nuosavybės teises į N. K. žemę, valdytą iki nacionalizacijos, pakanka. Pareiškėja pareiškime buvo nurodžiusi, kad pretendentės A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į N. K. žemę. Jos 1991 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises savo tėvo, G. K., vardu. Ikiteisminiam tyrime nebuvo ištirta, dėl kokių priežasčių yra atkuriamos teisės į žemę, nesant prašymų, pateiktų pagal įstatymą. Nurodo, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 str., nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Tačiau A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nepateikė prašymo per įstatymo nustatytą terminą, kad joms būtų atkurtos nuosavybės teisės į N. K. žemę. Be to, A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. prašyme turto savininku nurodė G. K.. 2012 m. lapkričio 13 d. pareiškėja LR generalinei prokuratūrai apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 25 d. nutarimą. LR generalinė prokuratūra 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, paaiškindama, kad A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. yra teisėtos pretendentės į N. K. žemės sklypą, kadangi atkurta nuosavybė yra Vilniaus rajone, bet ne Vilniaus mieste. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2012 m. sausio 30 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-1C konstatavo, kad maža dalis N. K. žemės sklypo patenka į Vilniaus miesto teritoriją, todėl Generalinės prokuratūros teiginys, kad negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus mieste, nes N. K. niekada neturėjo žemės sklypo Vilniaus mieste, neištirtas. Ikiteisminiame tyrime nebuvo ištirta, dėl kokių priežasčių nepateikus prašymo atkurti nuosavybės teises į N. K. žemę pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atkūrė nuosavybės teises natūra į buvusio savininko N. K. valdytą žemę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į skundą (b.l. 23-26), su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra išimtinai ikiteisminio tyrimo procesinis klausimas, pareiškėja yra kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl pareiškėjos skundas civilinėje byloje yra perteklinis, taigi, ši byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Byloje nėra ginčo, kad pretendentės A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. yra asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. prasme. Ginčo esmę sudaro tai, ar viešąjį interesą pažeidžia tokie žemės reformą vykdančios institucijos veiksmai, kuomet nuosavybės teisės buvo atkurtos asmenimis, pareiškusiems prašymus atkurti nuosavybės teises ne į buvusio savininko (G. K.) valdytą žemę. Nurodo, kad esminę reikšmę vertinant nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, o taip pat atitikimą viešajam interesui, turi faktinės aplinkybės, ar asmenys, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, yra tinkami pretendentai Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. prasme ir ar jie pakankamai aiškiai išreiškė savo valią atkurti nuosavybės teises į konkretų buvusio savininko turtą. Įvertinus tai, kad pretendentės buvo išreiškusios valią atkurti nuosavybės teises į N. K. sūnaus G. K. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), dėl to pateikė prašymus bei susitarimą, Vilniaus apygardos prokuratūra laikėsi pozicijos, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusiam savininkui N. K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą viešojo intereso pažeidimų padaryta nebuvo. Šiuo atveju pareiškėja ir pati yra asmuo, kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią N. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl jos kreipimesi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tiek šioje civilinėje byloje akivaizdžiai matosi pareiškėjos privatus interesas. Proceso normos, reglamentuojančios pareiškimų nagrinėjimą prokuratūroje, nagrinėjant pareiškėjos pirminį skundą, adresuotą prokuratūrai, padaryta nebuvo. Prokuroras surinko informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, gavo šios įstaigos specialisto paaiškinimus, iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo gavo civilinę bylą Nr. 2-17487-534/2008, kuri buvo išnagrinėta pagal pretendenčių pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir tiek duomenų pakako, kad visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pirminį pareiškėjos skundą. Procesinių pažeidimų, kuriuos būtų padaręs prokuroras, pareiškėja nenurodo kaip savo skundo pagrindo, o tik nesutinka su prokuroro pateiktu nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu, todėl pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas.

Suinteresuotas asmuo LR generalinė prokuratūra atsiliepimu į skundą, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 27-28). Nurodė, kad pretendentės A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. buvo išreiškusios valią atkurti nuosavybės teises į savo tėvo G. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus rajone. Iš pateiktų dokumentų aišku, kad pretendentės laikėsi pozicijos, kad jų tėvas G. K. iki nacionalizacijos buvo perėmęs 7,28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iš savo tėvo N. K., pretendenčių senelio. Teismui atmetus prašymą nustatyti tai patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą, ir esant pakankamiems įrodymams, kad ši žemė iki nacionalizacijos priklausė jų seneliui N. K., pretendenčių valia atkurti nuosavybės teises į 7,28 ha ploto žemės sklypą, nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusį jų šeimai, nepasikeitė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuosavybės teisės pareiškėjos nurodytoms pretendentėms atkurtos nepagrįstai, nesant prašymų atkurti nuosavybės teises. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad skundo tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjai taip pat atkurtos nuosavybės teisės į N. K. valdytą žemę, atitinkamai į jai tenkančią dalį. Nusprendus, jog pareiškėjos nurodytoms pretendentėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, padidėtų pareiškėjai atkurtinos žemės plotas. Darė išvadą, kad pareiškėja, siekdama eliminuoti išvardintas pretendentes iš nuosavybės teisių į N. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo proceso, turi tikslą apginti savo turtinius interesus. Tuo tarpu valstybės turtiniams interesams ginčo situacija įtakos neturi. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. neteisėtumas konstatuotas minimoje baudžiamojoje byloje 2004-12-21 priimtame nuosprendyje, tačiau šiame nuosprendyje nebuvo kvestionuojamas nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas išvardintoms pretendentėms į N. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi pareiškėjos T. J. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, tikrino nurodytas aplinkybes dėl galimų įstatymų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. į N. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškimo nagrinėjimo metu prokuratūrai buvo pateikti visi dokumentai, kuriais Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises išvardintoms pretendentėms, gauta civilinė byla iš Vilniaus m. 1 apylinkės teismo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prokuroras Lietuvos centriniame archyve apžiūrėjo skundo nagrinėjimui reikšmingus archyvinius dokumentus, ėmė paaiškinimą iš Nacionalinės žemės tarnybos specialisto. Išanalizavęs surinktą medžiagą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nenustatė viešojo intereso pažeidimo atkuriant nuosavybės teises į N. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus raj. bei pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones. Aukštesniojo prokuroro nutarime buvo išsamiai aptarti ir išanalizuoti pareiškėjos nesutikimo su Vilniaus apygardos prokuratūros pozicija motyvai. Nurodo, kad nagrinėjant T. J. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, prokuratūra nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų, prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos LR prokuratūroje. Pareiškėjos argumentai dėl prokurorų nutarimų nepagrįstumo ir neteisėtumo viršija teisminės prokurorų kontrolės ribas.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjos T. J. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 25 d. nutarimo ir LR generalinės prokuratūros 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo panaikinimo atmetė. Civilinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Iš prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. 1.3-266/12 medžiagos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos 2012-06-28 pareiškimą, 2012 m. liepos 9 d. raštu Nr. 1.10-15219 bei pakartotinai 2012 m. rugpjūčio 17 raštu Nr. 1.10-23182 ir 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 1.10-27218 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių, prašydama pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir sprendimus, susijusius su nagrinėjamu pareiškimu, ir Skyrius 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6767 pateikė pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. parengtos nuosavybės teisės atkūrimo bylos ir priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo į buvusio savininko N. K. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), nuorašus (bylos Nr. 1.3-266/12 I t., b.l. 48). Taip pat 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.7.)-7162 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai N. K. archyvinės bylos patvirtintas kopijas ir 2008 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17487-534/2008.

Teismas nustatė, kad tirdama pareiškimą, Vilniaus apygardos prokuratūra 2012-09-10 raštu Nr.1.10-27461 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydama pateikti civilinę bylą Nr. 2-17487-534/2008. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. V2-6451 pateikė civilinę bylą Nr. 2-17487-534/2008 pagal pareiškėjų A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo. Vilniaus apygardos prokuratūra 2012-09-21 raštu Nr. 1.10-30733 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, dėl specialisto paskyrimo, nurodydama, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra sudėtingas procesas, kurį be Atkūrimo įstatymo reglamentuoja eilė poįstatyminių aktų, už žemės reformą atsakingų institucijų rekomendacijų, sprendžiant nagrinėjamus klausimus būtina įvertinti teisėtą praktiką šioje srityje, todėl kyla būtinybė gauti šios srities specialisto paaiškinimus, kurie padėtų prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistė 2012 m. spalio 15 d. pateikė specialisto paaiškinimą.

Vilniaus apygardos prokuratūra, surinkusi faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos išanalizavusi bei įvertinusi, 2012 m. spalio 15 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentuodama, kad viešojo intereso pažeidimo nebuvo. LR generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi 2012 m. lapkričio 13 d. gautą pareiškėjos T. J. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 15 d. priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išanalizavusi bei įvertinusi skunde nurodytas aplinkybes bei faktinius duomenis, nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, jog nenustatytas viešojo intereso pažeidimas, šios išvados nepaneigė ir T. J. pateiktas skundas LR generalinei prokuratūrai, todėl aukštesnysis prokuroras pareiškėjos skundą atmetė, o Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 15 d. priimtą nutarimą paliko galioti.

Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuroras atliko visus būtinus veiksmus: rinko faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir tinkamai argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pareiškėja skunde nenurodė konkrečių procesinių pažeidimų, kuriuos būtų padarę prokurorai, priimdami skundžiamus nutarimus. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, todėl sprendė, kad LR generalinės prokuratūros prokurorei, išnagrinėjusiai žemesniojo prokuroro priimti nutarimo pagrįstumą, taip pat nebuvo pagrindo naikinti 2012-10-25 prokuroro nutarimo. Teismas sutiko su prokurorų pozicija, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo yra privataus pobūdžio ir yra susijęs su pareiškėjos asmeniniais turtiniais interesais, o tokie reikalavimai negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu.

Teismas nenustatė, jog priimant LR generalinės prokuratūros 2012-11-28 nutarimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-10-25 nutarimą, buvo pažeista prokurorų proceso veikla. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir atsiradus naujiems įrodymams, gali prokurorams pateikti naują prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Be to, pareiškėja pati gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir taip ginti, jos manymu, pažeistas teises ir interesus.

Teismas civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą nutraukė. Teismas vadovavosi CPK 137 str. 2 d. 1 p. , bei 293 str. 1 p. ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo procesiniai klausimai, tame tarpe ikiteisminio tyrimo subjektų (ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuratūros) veiksmai ir sprendimai gali būti revizuojami išimtinai LR BPK nustatyta tvarka, t. y., dėl prokuroro atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą skundas pateikiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl pareiškėjos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str., 228 str., 182 str., bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja T. J. pateikė atskirąjį skundą (b.l.47-50), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog savo skunde išdėstė aplinkybes, dėl kurių prokuroras neteisėtai atsisakė ginti viešąjį interesą, bet neskundė prokuroro veiksmų. Mano, jog teismas neobjektyviai ištyrė byloje esančius dokumentus, neatsižvelgė į visus įrodymus, surinktus baudžiamojoje byloje Nr.1-375-2004. Pažymi, jog 2004-12-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje yra konstatuota, kad „žemė tariamai buvusi Vilniaus rajone“; „gavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. Vilniaus rajone tariamai turėtą žemę bylos dokumentų kopijas“, „prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva turėtą žemę, buvo paduotas į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių“. Tačiau po baudžiamosios bylos neteisėtas atkūrimo procesas tęsėsi toliau, kurio pasekoje paaiškėjo, kad dokumentų pakanka patvirtinti ne G. K. valdytai nuosavybei, bet jo tėvui N. K., o tuo pagrindu procesas pasibaigia realiu nuosavybės atkūrimu pretendentams. Mano, jog jeigu baudžiamojoje byloje jau buvo įrodyta, kad žemės nebuvo, t.y. teisės į nuosavybės atstatymą nebuvimas, tai atkūrimo procedūra turėjo būti nutraukta. Prokuroras, tirdamas visas aplinkybes, neatkreipė dėmesio į baudžiamąją bylą ir į visus įrodymus, surinktus baudžiamojoje byloje ir neteisėtai atsisakė ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias bylos aplinkybes. Teismas neįvertino visų įrodymų baudžiamojoje byloje dėl minimos žemės buvimo, todėl nepagrįstai atmetė skundą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo LR generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.61) prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas, remdamasis LR teisės aktuose apibrėžta prokuroro kompetencija ir statusu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21, pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl prokuroro veiksmų tik dėl galimo proceso normų pažeidimo prokuroro atlikto tyrimo metu. Priešingu atveju, teismui nagrinėjant skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, būtų sprendžiama dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymų nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme iš esmės, taip pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad jos skundai buvo išnagrinėti nepažeidžiant procesinių normų, reglamentuojančių piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimą LR prokuratūroje. Apeliantės teiginiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. į N. K. turėtą žemę neteisėtumo pilnai ir išsamiai išnagrinėti ir atmesti teismo paliktuose galioti prokurorų sprendimuose. Teismas sutiko su prokurorų išvada, jog keliamas ginčas dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo yra privataus pobūdžio ir yra susijęs su pareiškėjos asmeniniais turtiniais interesais, o tokie reikalavimai negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.63-64) prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas pagrįstajai pripažino, jog privalo tik patikrinti , ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t.y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, analizavo juos bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymų nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, ir , pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Mano, jog teismas nustatė tinkamas pareiškėjos skundo nagrinėjimo ribas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių prokuroro teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė byloje esančius dokumentus, neatsižvelgė į visus įrodymus, surinktus baudžiamojoje byloje Nr.1-375-2004. Apeliantės teigimu, nuosavybės teisės A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. į N. K. turėtą žemę atkurtos baudžiamojoje byloje konstatavus, kad nuosavybės teisių atkūrimo šiems asmenims į G. K. valdytą žemę procesas yra neteisėtas, taigi neteisėtais pripažintini ir visi dokumentai, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės šiems asmenims.

Kaip matyti iš prokurorų veiklą reglamentuojančio Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d., teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Taigi ir nagrinėjamu atveju teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu. Kaip jau miginėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas apeliantės skundą dėl prokurorų nutarimų ir tyrė tik šiuo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012).

Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, turi patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t.y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, o nenustačius prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas neturi pagrindo skundą tenkinti.

Iš pateiktos T. J. skundo Vilniaus apygardos prokuratūrai nagrinėjimo medžiagos Nr. 1.3-226/12 matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūra rinko faktinius duomenis dėl apeliantės skunde nurodytų aplinkybių: 2012-07-09 raštu Nr. 1.10-15219, 2012-08-17 raštu Nr. 1.10-23182 ir 2012-09-06 raštu Nr. 1.10-27218 (bylos Nr. 1.3-266/12 I t., b.l. 39, 43,108) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus raj. skyrių, prašydama pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir sprendimus, susijusius su nagrinėjamu pareiškimu; 2012-09-10 raštu Nr.1.10-27461 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydama pateikti civilinę bylą Nr. 2-17487-534/2008 (bylos Nr. 1.3-266/12 II t., b.l. 166); 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1.10-30733 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, dėl specialisto paskyrimo (bylos Nr. 1.3-266/12 II t., b.l. 194), siekiant gauti šios srities specialisto paaiškinimus, kurie padėtų prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti.

Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pateikti šie duomenys: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2012-08-30 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-6767 pateikti pilietėms A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. parengtos nuosavybės teisės atkūrimo bylos ir priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo į buvusio savininko N. K. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), nuorašai (bylos Nr. 1.3-266/12 I t., b.l. 48); 2012-09-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus raštu Nr. 48SD-(14.48.7.)-7162 pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai N. K. archyvinės bylos patvirtintos kopijos bei 2008 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-17487-534/2008 (bylos Nr. 1.3-266/12 I t., b.l. 109); Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. V2-6451 pateikta civilinė byla Nr. 2-17487-534/2008 pagal pareiškėjų A. K., S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistės 2012 m. spalio 15 d. paaiškinimas (bylos Nr. 1.3-266/12 II t., b.l. 195).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, atspindinčius dėl Vilniaus apygardos prokuratūros veiklą, nagrinėjant apeliantės skundą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus apygardos prokuroras atliko visus būtinus veiksmus: rinko faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir tinkamai argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl aptartų aplinkybių nėra pagrindo nesutikti ir su tuo pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja skunde nenurodė konkrečių procesinių pažeidimų, kuriuos būtų padarę prokurorai, priimdami skundžiamus nutarimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorei, išnagrinėjusiai žemesniojo prokuroro priimti nutarimo pagrįstumą, nebuvo pagrindo naikinti 2012-10-25 prokuroro nutarimo.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjos keliamas ginčas dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo yra privataus pobūdžio ir yra susijęs su pareiškėjos asmeniniais turtiniais interesais, o tokie reikalavimai negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo motyvams, jog nagrinėjamu atveju viešojo intereso buvimas nėra akivaizdus, todėl pareiškėja pati gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir taip ginti, jos manymu, pažeistas teises.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina