Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-2332-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
A2.6.-2332-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01792-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
O. P.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2332– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01792-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 8 d., 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), O. P. vairuodama automobilį M. B. A180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir keletą kartų kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126 punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu O. P. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo Vilniuje, atvykusi į viešbutį, automobilių stovėjimo aikštelėje pasistatė automobilį. Jai reikėjo išvažiuoti, tačiau jos automobilis buvo užstatytas, todėl jai padarė tarpą išvažiuoti. Nepastebėjo, jog apgadino kitą automobilį. Tik paskambinus iš policijos komisariato ir pasakius, kad (duomenys neskelbtini), ji padarė pažeidimą, nuėjo į garažą ir pastebėjo, jog jos automobiliui padaryti nedideli įbrėžimai, nubrauktas kampas (29-30 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio O. P. pasiaiškinimo matyti, kad ji kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (6 b.l.).

O. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (3 b.l.), tarnybiniais pranešimais (4, 5 b.l.), E. Z. paaiškinimu (7 b.l.), M. D. paaiškinimu (8 b.l.), informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, kad transporto priemonės M. B. A180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. L. (12 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (13 b.l.), fotonuotraukomis (14 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (21 b.l.), CD su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti M. B. A180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (22 b.l.), CD su vaizdo įrašu (23 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. vasario 8 d., 11 val. 50 min., Vilniuje, Vivulskio g. 11, O. P. vairuodama automobilį M. B. A180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir keletą kartų kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. O. P. kalta dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

O. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. P. buvo surašytas ir už tai, kad ji 2016 m. vasario 8 d., 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį M. B. A180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepranešusi policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. O. P. inkriminuojamas ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.

Vadovaujantis teismų praktika ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jos mašina buvo užstatyta, ji bandė išvažiuoti, šalia stovėjo moteris, kuri jai nieko nesakė apie eismo įvykį (29 b.l.). Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad ji vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas (23 b.l.) patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiesiogiai teismo posėdžio metu parodytas aplinkybes. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip 11:55:00 laiku vaizdo įraše O. P. automobiliu bando išsukti, 11:52:23 laiku vaizdo įraše, bandant išsukti, O. P. mašinos kairiu kampu perbraukė per stovinčio automobilio dešinį kampą. 11:52:42 laiku vaizdo įraše administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipa iš automobilio, praeina pro apgadintą kampą, jo neapžiūri, tačiau dairosi, kaip išvažiuoti, tai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nejautė kontakto su stovinčiu automobiliu. 11:53:15 laiku vaizdo įraše prie O. P. bandančios automobiliu išsukti, prieina moteris, kuri rankomis rodo, kuria kryptimi važiuoti, o 11:54:13 ir 11:54:45 laiku vaizdo įraše prieina du vyriškiai, kurie taip pat, kaip matyti iš jų gestų, aiškina, kaip pravažiuoti O. P.. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad nors vienas iš eismo įvykio vietoje buvusių žmonių būtų kokiais nors veiksmais parodęs, kad O. P. apgadino automobilį. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų ir vaizdo įrašo (14, 22 b.l.), automobilių apgadinimai nežymūs, ant abiejų automobilių likusios braukimo žymės, tačiau šių duomenų nepakanka neginčijamai išvadai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jautė vairuojama transporto priemone kontaktavęs su stovinčiu automobiliu ir veikdamas tiesiogine tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jokių tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuota transporto priemonė M. B. A180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (10 b.l.), nenustatyta, jog O. P. būtų buvusi neblaivi, ji turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (9 b.l.), todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog O. P. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad O. P. veikoje nenustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

O. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16055764183. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. O. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė