Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamų E. B. ir M. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo E. B. ir M. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. ir M. T. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos admi­nis­tracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir E. B. paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda, M. T. paskirta ad­mi­nistracinė nuobauda – 90 Eur bauda.

1.1. E. B. nubausta už tai, kad ji 2018 m. gegužės 20 d., apie 4.03 val., (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam savo pareigas atliekančių policijos pareigūnų A. A. ir G. G. reikalavimui netrukdyti sulaikyti M. T., kelis kartus stū­mė policijos pareigūną A. A., priešinosi sulaikoma, taip pat plūdo G. G. necen­zūriniais žodžiais „Tu suka suplėšei mano džinsus, kale nespausk rankų“.

1.2. M. T. nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 28 d., 4.03 val., (duomenys neskelbtini), įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais „Ką jūs mentai čia veikiat išvis, na**ui čia jūs reikalingi, pis**t na**ui“, plūdo savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus A. A. ir G. G. taip pat nepakluso teisėtam šių pareigūnų reikalavimui eiti į tarnybinį automobilį, muistėsi, mojavo rankomis, bandė išvengti sulaikymo.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. ir M. T. padarė jiems inkriminuotus administracinės teisės pa­žeidimus. Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgė į nusižengimų pobūdį, pažeidėjų asmenybes ir padarė išvadą, jog E. B. ir M. T. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalų dydį. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Apeliaciniame skunde M. T. prašo dar kartą išnagrinėti administracinio nusi­žen­gimo bylą, kurioje nesutinka su skirta bauda. Taip pat nori, kad būtų išreikalauta iš Imuniteto tar­nybos reikalinga medžiaga, kurioje jis yra nukentėjusysis, o E. B. – liudytoja.

4. Apeliaciniame skunde E. B. prašo dar kartą išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, surinkti reikiamą medžiagą. Nesutinka su paskirta bauda, savo kaltės nepripažįsta, nesutinka su liu­dytojų parodymais. Prašo iš imuniteto bylos įtraukti vaizdo įrašus ir kitas bylai reikalingas me­džiagas.

5. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Z. atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teis­mo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. E. B. ir M. T. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apelia­ci­nio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti admi­nis­tra­cinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens pa­da­ry­ta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra ad­ministracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pri­pa­žintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pa­grin­džiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais rem­damiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nu­sižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kal­tę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės by­lai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiš­kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, nustatęs E. B. ir M. T. veiksmuose administracinių nusi­žen­gi­mų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, požymius, priėmė teisėtą ir pa­grįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo by­los medžiagą matyti, kad tiek E. B., tiek M. T. savo kaltę neigia. Tačiau nustatinėjant asmenims inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėties požymius, vado­vau­tis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdami išvengti gresiančios atsakomybės asmenys gali neatskleisti tik­rųjų jiems inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir ati­tin­kamos ANK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų, jo keliamų įvykio versijų pa­tikimumo ir objektyvumo klausimą ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje admi­nis­tra­cinio nusižengimo byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, pa­tvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

10. Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. G. 2018 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog E. B. ir M. T. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. M. T. kitų asmenų akivaizdoje, būdamas akivaizdžiai neblaivus, koneveikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, todėl jo buvo pareikalauta eiti į tarnybinį automobilį. Tai daryti jis atsisakė, pradėjo muistytis, mojuoti rankomis mėgindamas išvengti su­laikymo, dėl to vyriausiasis patrulis A. A. pradėjo grumtis su juo. E. B. truk­dė policijos pareigūnams jį su­laikyti, kelis kartus pastūmė policijos pareigūną, dėl to buvo par­griauta ant žemės ir jai uždėti antrankiai. Tada ji pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, ir įžeidė G. G.. A. A. pargriovė ant žemės M. T. ir panaudojo specialiąsias priemones – antrankius. Tarnybiniame pranešime užfiksuotus duo­me­nis pareigūnai patvirtino ir apklausti pirmosios ins­tancijos teismo posėdžio metu. Pareigūnų paro­dymai sutapo tarpusavyje, atitiko ir faktines nag­rinėjamos administracinio nusižengimo bylos ap­linkybes, jų suinteresuotumas nagrinėjamos by­los baigtimi nenustatytas.

11. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nutarime, į įvykio vietą buvo atvykę Kauno AVPK Patrulių rinktinės patruliai: vyriausiasis patrulis A. A. ir vyriausioji patrulė G. G., vyriausiasis patrulis E. S. ir vyriausiasis patrulis J. B., vyriausiasis pat­ru­lis Č. P. ir vyriausioji patrulė A. Č., tačiau pateikti šių ekipažų automobilių vaizdo registratorių įrašų nėra galimybės, nes jie saugomi iki 60 dienų (saugojimo tvar­ka reglamentuota Kauno AVPK viršininko 2017 m. gegužės 4 d., įsakymu Nr. 20-V-363). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta skundų prašymus prie bylos pridėti papildomą vaiz­do medžiagą. Byloje surinktų įrodymų visetas visiškai pagrindžia administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę, todėl nėra pagrindo reikalauti papildomų duomenų, dalies kurių, kaip matyti, jau net nebėra galimybės pateikti.

12. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas apeliantams paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Tiek E. B., tiek M. T. teigia, kad paskirta bauda jiems yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad apeliantams administracinė nuobauda už ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, o kartu ir galutinė su­ben­drinta tokio paties dydžio nuobauda, skirta teisingai, administracinių nuobaudų sky­rimo tai­syklės nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog E. B. administracine tvarka nebaus­ta, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia ap­lin­kybe laikė tai, kad nusižengimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (ANK 56 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Skirdamas nuobaudą M. T. pirmosios instancijos teismas atsi­žvelgė į tai, kad jis administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe lai­kė tai, kad nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visos aukščiau paminėtos ap­linkybės buvo įvertintos ir padaryta pagrįsta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai E. B. ir M. T. atžvilgiu bus pasiekti už ANK 508 straipsnyje numatyto nusi­žen­gimo pa­da­rymą paskyrus minimalaus dydžio nuobaudas.

14. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypa­tin­gai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktos bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių E. B. ir M. T. ad­mi­nis­tra­cinio nusižengimo byloje nėra.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino admi­nis­tracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti E. B. ir M. T. apeliaciniuose skunduose nurodytais mo­tyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. B. ir M. T. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.