- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-02
- Bylos Nr.
- 1-479-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52925-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 258 straipsnio 2 dalį - 2 MGL (250 Lt) bauda; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 mėn.; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 mėn., uždraudžiant bausmės laikotarpiu lankytis parduotuvėje, esančioje Didlaukio g. 80, Vilniuje, ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 5.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar kitu teisėtu užsiėmimu, per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 67 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2019 m. gruodžio 14 d. apie 19.30 val., Vilniuje, Milašiaus gatvėje (pravažiavus Lakštingalų gatvę maždaug apie 50 metrų), vairavo automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.
V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. jis apie 16.30 val., dviese su draugu išgėrė 1 butelį degtinės. Pagalvojo, kad nėra labai stipriai išgėręs ir nusprendė pavežti pažįstamą iki Nemenčinės ir grįžti atgal. Vairavo, nes gerai jautėsi ir galvojo, kad nėra stipriai išgėręs. Važiuojant iš Nemenčinės buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,56 promilių girtumą. Nors automobilis registruotas jo mamos vardu, tačiau tik jis naudojasi automobiliu. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 49).
Be V. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje nustatyti duomenys:
- BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, kad privatus asmuo pranešė, jog link Vilniaus nuo Karačiūnų galimai neblaivus važiuoja automobilio Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, įtartinai manevruoja po kelią (b. l. 8);
- vyriausiojo patrulio G. P. tarnybinio pranešimo duomenys, kad dirbdamas su vyriausiuoju patruliu M. G. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog nuo Karačiūnų gatvės link Antakalnio g. važiuoja automobilis Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Pravažiavus Lakštingalų gatve maždaug apie 50 metrų, Milašiaus gatvėje buvo pastebėtas minėtas automobilis ir sustabdytas patikrinimui. Priėjęs prie vairuotojo ir jam atidarius vairuotojo pusės priekinį langą, pajuto sklindantį iš vidaus stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo V. M. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklaustas ar vartojo alkoholinius gėrimus, V. M. atsakė, kad nevartojo. 19.30 val. alkotesterio pagalba vairuotojui buvo nustatytas 1,61 prom. girtumas, po kurio laiko, tai 19.52 val., pakartotinai buvo patikrintas vairuotojo blaivumas ir jam nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 9);
- liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš emės yra analogiški tarnybinio pranešimo duomenims (b. l. 39);
- Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 14 d. 19.15 val. V. M. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. M. buvo patikrintas prietaisu Alcotest 7510 „Drager“ Nr. ARKB0262: pirmasis tikrinimas 19.30 val. – 1,61 promilių, antrasis tikrinimas 19.52 val. – 1.56 promilių (b. l. 10);
- 2019 m. gruodžio 14 d. 19.52 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0262, V. M. nustatytas 1,56 promilių girtumas ( b. l. 11);
- 2019 m. gruodžio 14 d. 19.30 val. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0262, V. M. nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 12);
- Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 1141460 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB0262“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 13).
Dėl veikos kvalifikavimo.
BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Aukščiau aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus, t. y. jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismo pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 - 4 dalys), kad V. M., 2019 m. gruodžio 14 d. apie 19.30 val., Vilniuje, Milašiaus gatvėje (pravažiavus Lakštingalų gatvę maždaug apie 50 metrų), vairavo automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta 1,56 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 68).
Dėl bausmės skyrimo.
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, tačiau žala nepadaryta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: teistas (b. l. 61-66), administracine tvarka nebaustas (b. l. 60), nedirbantis (b. l. 59), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra.
Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus bausmę - trumpalaikį laisvės atėmimą, nustatant jos dydį mažesnį nei bausmės vidurkis, t. y. 30 parų areštą, kuris sumažintinas 1/3, nes baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis), nustatant V. M. galutinę sumažintą 20 parų arešto bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymo paskirtį – jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtintos baudžiamųjų poveikio priemonių rūšys, kurios teismo gali būti skiriamos kartu su bausme. Viena tokių yra turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise.
Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką vienos baudžiamųjų poveikio priemonių – turto konfiskavimo, srityje, pažymėjo, kad apskritai, baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, jomis neišvengiamai gali būti ribojamos tokios teisės kaip nuosavybė. Be to, šios priemonės turi ir nubaudimo elementų. Ir visgi, kasacinis teismas padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja asmeniui paskirtos bausmės (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-186-942/2018).
Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. M., pažymėtina, kad pastarasis vairavo automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso G. P. (b. l. 20), tačiau būdamas tikrasis minėto automobilio valdytojas. V. M. vairavo minėtą automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinio laispsnio girtumas. G. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi V. M.. Automobilis Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, tačiau automobiliu naudojasi V. M.. Jis buvo pirktas 2019 m. rugsėjo 30 d. iš dalies V. M. lėšomis, tačiau registruotas jos vardu. Pati ji šio automobilio nevairuoja, raktai guli namuose, matomoje vietoje. V. M. važinėja minėtu automobiliu, veža ją ir į sodą, ir į polikliniką, padeda jai. 2019 m. gruodžio 14 d., apie 17.00 val., V. M. išėjo iš namų blaivus. 2019 m. gruodžio 15 d. ryte grįžo į namus V. M. ir jai pasakė, kad automobilis "Opel" uždarytas policijos aikštelėje, o jis buvo sulaikytas pareigūnų, nes vairavo būdamas neblaivus. Sutinka su tuo, kad automobilis Opel Omega būtų konfiskuotas (b. l. 43).
Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad V. M. nusikaltimui daryti tiesiogiai naudojo automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – privalomai konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis), todėl minėtas automobilis konfiskuotinas.
Prokuroras 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo G. P. nuosavybės teisę į jo vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis valdytojas V. M.. Nutarimu buvo apribota disponavimo teisė, o turto saugotoju paskirtas kaltinamasis V. M. (b. l. 23). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
V. M. nusikaltimą padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Neblaivus vairuodamas automobilį jis kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Būdamas vidutinio girtumo laipsnio šiurkščiai pažeidė KET 14 punktą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą V. M. uždrausti naudotis šia specialia teise 2 metų (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnio 1-2 dalys), šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d. (b. l. 53).
Dėl kardomųjų priemonių
Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (b. l. 55), rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 54), palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą - Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 53), o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 20 parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti, V. M., baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d.
Kardomąją priemonę – dokumento (Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą - Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Prokuroro 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.