Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-551/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2-551/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
Ieškovas
„Swedbank“
Atsakovas
UAB „Rodima“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rodima“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ,,Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Rodima“. Nurodė, kad šalys 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 3 790 610,62 eurų kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2017 m. sausio 26 d. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė kredito sutarties sąlygas, kredito sutartis nutraukta nuo 2010 m. kovo 16 d. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui 2010 m. balandžio 8 d. buvo 3 889 675,62 eurų. Atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 11 594 153 Lt, o įsipareigojimų už 13 350 258 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Rodima“ ieškinį atsakovui Swedbank, AB, dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo; ieškinys teisme gautas 2010 m. kovo 3 d., pradėtas procesas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinė byla Nr. Nr. 2-8100-364/2010). Minėtoje byloje UAB „Rodima“ ieškiniu prašo pakeisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 18 d. Teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Rodima“ mokumas yra tiesiogiai siejamas su ieškovo reikalavimu prieš terminą grąžinti suteiktą paskolą. Taigi atsakovas teisme ginčija ieškovo reikalavimą, kuriuo pastarasis grindžia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai skolininkas ginčija piniginę prievolę kreditoriui, nagrinėjamu atveju – ieškovui, klausimas dėl reikalavimo dydžio ir fakto turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos kėlimo stadijoje, o bendra ieškinio teisenos tvarka, arba jau iškeltoje bankroto byloje (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju „Swedbank“ AB negali būti laikomas tinkamu subjektu paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rodima“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu „Swedbank“ AB prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimo svarstymą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 137 straipsnio baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant galima atsisakyti priimti ieškinį.

2. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nagrinėjo ieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimus. Tai šioje stadijoje negali būti daroma.

3. Tik priėmus ieškinį iškelti bankroto bylą ir išnagrinėjus faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo mokumu, gali būti nustatyta, kad atsakovas nemokus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas negali būti laikomas tinkamu subjektu paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Tačiau teismo nurodytoje byloje dėl piniginės prievolės vykdymo nagrinėjamas ginčas dėl prievolės įvykdymo sąlygų, o ne dėl pačios prievolės. Nėra ginčo, kad ieškovas yra paskolinęs pinigus atsakovui, o tik sprendžiamas klausimas dėl skolos grąžinimo termino.

Sutinkamai su ĮBĮ 3 straipsniu įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai). Teismas nenustatė, kad ieškovas nėra kreditorius.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai skolininkas ginčija piniginę prievolę kreditoriui, klausimas dėl reikalavimo dydžio ir fakto turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos kėlimo stadijoje, o bendra ieškinio teisenos tvarka, arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.). Teisėjų kolegija, nevertindama, kiek tokia praktika reikšminga nagrinėjamoje byloje, pažymi, jog klausimas dėl pradelstų įsiskolinimų dydžio reikšmingas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje ir nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kreipimosi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą sąlygos ir tvarka nustatytos ĮBĮ ir CPK. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė jokių pažeidimų, kurie būtų kliūtis kreiptis su tokiu pareiškimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, sprendžia, kad nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Algirdas Gailiūnas Vigintas Višinskis Egidijus Žironas