- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- eI2-889-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02959-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019-01-07 sprendimą Nr.(10.1E) VPE_SP1E‐271 dalyje dėl darbo stažo paskaičiavimo ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti jos darbo stažą senatvės pensijai gauti, įskaičiuojant į šį stažą laikotarpį nuo 1976‐09‐01 iki 1982‐06‐23, o taip pat perskaičiuoti pensijos dydį nuo 2018-06-12 ir išmokėti pensijos skirtumą su delspinigiais; 2) panaikinti VSDFV 2019-06-25 sprendimą Nr. (6.5) I-4183, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, pateiktas ikiteismine tvarka.
Skunde nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2019-01-07 sprendimą skirti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją 231,9 Eur nuo 2018-06-12. Sprendime buvo nepagrįstai sumažintas darbo stažas, todėl 2019-06-14 šį sprendimą apskundė VSDFV. 2019-07-16 buvo gautas 2019-06-25 sprendimas, jog Vilniaus skyriaus sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėja su ginčijamais sprendimais nesutinka, nes jis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje suformuluotų principų (1991-05-21 Nr.I-1336), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio reikalavimų (1994-07-18 Nr.I-549), ignoruojant pareiškėjos socialinio draudimo byloje esančius dokumentus.
Skunde pažymima, jog buvo neteisingai apskaičiuotas pareiškėjos turimas bendrasis darbo stažas, nes neįtrauktas darbo knygelėje esantis laikotarpis nuo 1976-09-01 iki 1982-06-23, kad sudaro 5 metus 9 mėnesius ir 23 dienas. Sprendime nėra jokio paaiškinimo, kad tas laikotarpis neįskaitomas ir kodėl neįskaitomas.
VSDFV 2019-06-25 atsakyme nurodė, kad VSDFV skyrius vadovavosi 2017-12-27 įsakymu Nr.A1-670 patvirtintais nuostatas, tačiau šie nuostatai ginčo laikotarpio neapima ir tuo metu negaliojo, jie neturi teisinės atgalinio veikimo galios atgaline data, todėl negali būti taikomi. Tuo laikotarpiu galioję Valstybinių pensijų įstatymas ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai numatė, jog į stažą įskaitomas mokymasis aukštosiose mokyklose, specialiosiose vidurinėse mokyklose ir t.t., tuo atveju, jei prieš tai buvo dirbta darbininku ar tarnautoju. Šiuo atveju nesvarbu, ar nutraukus darbą ar tarnybą (iki stojant mokytis) buvo pertrauka, tai pat neturi reikšmės darbo ir tarnybos trukmė (VIII. Stažo apskaičiavimas, 108.2 p. i p.). Darbo stažo įrodymas gali būti darbo knygelės, darbo sąrašai, kiek tai liečia įrašus, padarytus, remiantis dokumentais (VIII skyrius, 117 p., patvirtinta TSRS Ministrų Tarybos 1972-08-23 nutarimu Nr.590-29). Į darbo stažą įskaitomas mokymosi laikas aukštosiose mokyklose, specialiosiose vidurinėse mokyklose, duodantis teisę gauti pensiją tik kai yra tam tikros sąlygos. Mokymosi laikas nurodytose mokyklose įskaitomas į stažą tik tuo atveju, jeigu darbuotojas prieš stodamas mokytis dirbti dirbo darbininku ar tarnautoju (norma taikoma tik iki 1995-01-01). Pareiškėja nurodo, jog prieš stodama mokytis į aukštąją mokyklą (1976-09-01) dirbo, ką patvirtina įrašai darbo knygelėje ir įrašai apie įstojimą mokytis į Vilniaus universiteto dieninį skyrių ir baigimą.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad nuo 2018-01-01 stažo apskaičiavimą, pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr.A1-670 (toliau – ir Nuostatai).
Stažui prilyginami iki 1994-12-31 buvę laikotarpiai nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį, asmens stažui iki Valstybinio socialinio draudimo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01, prilyginamas visa darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Šio priedo 32 punkte įskaitytinu į stažą nurodytas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas.
Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktyje nustatyta, kad asmens stažui, įgytam iki 1994-12-31, prilyginamas mokymosi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje laikas. Jokie kiti mokymosi laikotarpiai Pensijų įstatyme ir Nuostatuose neįvardyti.
Skiriant senatvės pensiją pareiškėjai laikotarpis nuo 1976-09-01 iki 1982-06-23, kai pareiškėja mokėsi Vilniaus universitete, į stažą neįskaitytas, nes remiantis Pensijų įstatymo nuostatomis, stažui prilyginamas mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kėlimo kursuose laikas, taip pat mokymosi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje laikas. Jokie kiti mokymosi laikotarpiai šiame įstatyme nenurodyti, todėl negali būti prilyginami stažui. 2019-01-22 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama į stažą įskaityti mokymosi Vilniaus universitete laikotarpį nuo 1976-09-01 iki 1982-06-23. VSDFV Vilniaus skyrius 2019-02-14 raštu (sprendimu) atsisakė į stažą įskaityti mokymosi laikotarpį.
Skunde pareiškėja remiasi iki 1995-01-01 galiojusiu TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, pagal kurio nuostatas mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpis buvo įskaitomas į stažą. Šis teisės aktas šiuo metu negalioja ir netaikomas skiriant socialinio draudimo pensijas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019-01-07 sprendimo dalies, kuria į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą nebuvo įskaitytas mokymosi Vilniaus universitete laikotarpis nuo 1976-09-01 iki 1982-06-23, taip pat VSDFV 2019-06-25 sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sulaukusi senatvės pensijos amžiaus pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl pensijos skyrimo. 2019-01-07 VSDFV Vilniaus sprendimu Nr.(10.1E) VPE_SP1E‐271 pareiškėjai nuo 2018-06-02 buvo paskirta 231,90 Eur senatvės pensija. Kaip matyti iš pridedamo Socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo, pareiškėjos įgytas stažas - 26 m. 8 mėn. 12 d.
Nesutikdama su stažo apskaičiavimu 2019-06-14 skundu pareiškėja kreipėsi į VSDFV prašydama pridėti trūkstamą laikotarpį prie stažo ir perskaičiuoti pensijos dydį. Skunde nurodė, jog skaičiuojant stažą nebuvo įtrauktas darbo knygelės 5 ir 6 įrašuose esantis laikotarpis nuo 1976-09-01 iki 1982-06-23, kas sudaro 5 metus 9 mėn. ir 22 d. Taip pat sprendimo priede nėra paaiškinimo, kodėl šis laikotarpis nėra įtrauktas.
VSDFV 2019-06-25 rašte Nr. (6.5) I-4183 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimo Nr.(10.1E) VPE_SP1E‐271“ nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 ir 2.4 papunkčiais, vadovaudamasis pareiškėjos senatvės pensijos skyrimo metu galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, teisėtai ir pagrįstai paskyrė senatvės pensiją, neatsižvelgdamas į mokymosi Vilniaus valstybiniame universitete 1976-09-01 – 1982-06-23 laikotarpį.
Senatvės pensijos nuo 1995-01-01 skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994-07-18 Socialinio draudimo pensijų įstatymu (nauja įstatymo redakcija nuo 2018-01-01) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr.A1-670. Pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį teisę gauti socialinio draudimo pensiją turi asmenys gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, asmenys, kuriems taikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. Pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių.
Dėl esminių sąlygų skirti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją ginčas tarp šalių nekilo, tačiau yra skirtingai vertinamas pensijų socialinio draudimo stažas, nustatant jam prilyginamą laikotarpį, t.y. ginčas kyla dėl pareiškėjos mokymosi aukštojoje mokykloje laiko įskaitymo į pensijų draudimo stažą.
Pensijų socialinio draudimo stažas, tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
Nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Pensijų įstatymo redakcija, kurios 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.
Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad asmens stažui iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 15 punktas numato, jog Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Nuostatų 1 priedo 32 punkte nustatyta, kad į stažą yra įskaitomas asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas. Pensijų įstatymo 2 priedo 2 punktas numato, kad asmens stažui prilyginami iki 1994-12-31 buvę šie laikotarpiai, tarp kurių - mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (2.4 punktas).
Pareiškėja siekia, kad į jos socialinio draudimo stažo laikotarpį būtų įskaičiuotas laikas (1976-09-01 – 1982-06-23), kai ji mokėsi aukštojoje mokykloje (Vilniaus valstybinio universiteto dieniniame skyriuje). Šį mokymosi laikotarpį patvirtina pareiškėjos pateiktoje darbo knygelėje esantys įrašai.
Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad jokie kiti mokymosi laikotarpiai, negu numato Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktas ir Nuostatų 1 priedo 32 punktas, t.y. mokymasis kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktas, t.y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, į stažą nėra įskaitomi. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja jos mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiu dirbo.
Pareiškėja senatvės pensijos amžių sukako 2018-06-12, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis Pensijų įstatymo nuostatomis ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2019-01-07 VSDFV Vilniaus sprendimu pareiškėjai skyrė senatvės pensiją. Pensijos skyrimo metu galiojęs Pensijų įstatymas nenumato į stažą įskaityti kitų mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpių, nei mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, todėl į pareiškėjos stažą įskaityti mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją, teisėtai taikė teisinių santykių (teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusias teisės normas, t. y. pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, 2 priedo 1.1 ir 2.4 punktus ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 15 punktą ir 1 priedo 32 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodomu iki 1995-01-01 galiojusiu TSRS 1956-07-14 Valstybinių pensijų įstatymu, kadangi priimant ginčijamus sprendimus taikyti jų priėmimo metu galioję teisės aktai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad naikinti pareiškėjos ginčijamų sprendimų nėra pagrindo, todėl atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti jos darbo stažą senatvės pensijai gauti, įskaičiuojant į šį stažą laikotarpį nuo 1976‐09‐01 iki 1982‐06‐23, o taip pat perskaičiuoti pensijos dydį ir išmokėti pensijos skirtumą su delspinigiais. Taigi pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. A. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.