Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė „Turto bankas“, R. Č., Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 532 straipsnis 1 dalis, 2 dalis).

Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad prašymą palaiko, ji gyvena (duomenys neskelbtini) laikinai gyvena pas kaimynę, daro remontą savo sodyboje, vaikai remontuoja. Nuo 2003 m. ji gyvena toje sodyboje, jos duktė nupirko sodybą iš S. jai. Ji neturėjo kur gyventi tai duktė sumokėjo pinigus S.. Sutarties nesudarė, nes namas buvo be dokumentų. Kai nupirko namą S. išsikraustė, o ji ten apsigyveno su sugyventiniu. Tik dabar ėmė tvarkyti dokumentus nes nebuvo iki šiol lėšų. Sodybą įsigijo ji, tik dukra sumokėjo. Pinigus perdavė pačioje sodyboje. Buvo S., S. ir seniūnas. Dar jie savaitę ar dvi buvo visi kartu, kol S. išsikėlė. Ji mokėjo tik už elektrą, kitokių mokesčių nebuvo. Nuo 2003 m. nepertraukiamai ji gyveno toje sodyboje. Seniūnas sakė, kad 32 arai priklauso jai. Neseniai sužinojo, kad žemė yra R. Č.. Pastatus pirko 2003 m. rudenį.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiškėjos dukra, ji žinojo, kad buvo perkami namai, prie namų priklausė 32 arai žemės, su seniūno žinia pirko, dalyvavo S. ir dar viena dukra, pirko jinai savo mamai, pirko jie iš S. ir S., sutartį paliko pas seniūną, bet ji dingo, seniūnas sakė perduos notarui, seniūnas tarpininkavo, perdavė sesuo A. K. 500 litų, sutartį pasirašė liudytojos sesuo A., seniūnas ir S.. Neturėjo iš ko tvarkytis dokumentų. Buvo 2003 m. ruduo. Mama sodyboje gyveno nuo 2003 m. rudens. Ją pradėjo mušti kita sesuo, todėl kaimynė N.priglaudė namą. Dabar namą remontavo. Ji pas N. gyvena apie tris metus. Už elektrą šiais metais sumokėjo ji mamos vardu. Kai mirė mamos sugyventinis, atsikėlė sesuo, ir ją ėmė mušti, todėl išsikėlė. Pirko plokštes, dažus, balkius, vatą apšildyti. Turtas buvo laikomas mamos. Nugriovė tvartą pernai, nupjovė egles šiemet, nes ėmė džiūti.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalis pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus, ji pardavė lygiai tris hektarus, paveldėjo ji 8 hektarus, 3 hektarus persikėlė į Klapatinės kaimą, tai tuos tris hektarus ir pardavė, namas, kuriame jie gyveno (duomenys neskelbtini) registruotas buvo J. S. vardu, namai buvo ant kitos žemės, namų valdos žemės sklypas suformuotas atskirai, apie servitutą ji nieko nežino, ji pardavė tik dirbamą žemę, ne sodybą, posodybinis sklypas po namu yra atskiras sklypas, prieš mirtį daktarai nustatė sutuoktiniui įgimtą dimensiją, visam pardavimui vadovavo vyras, mėgo išgerti, pardavė I. už 500-600 litų. Buvo rašytinė sutartis, dalyvavo seniūnas Č. M.. Pirma pardavė žemę B., po to sodybą. Rudenį pardavė, po mėnesio išsikėlė. Už 500-600 litų ji pardavė ir žemę, ir posodybinį sklypą. Tegu I. gyvena sodyboje. Ji į nieką nepretenduoja. Apie servitutą ji nieko nežino. Kai pardavė žemę apie jokį servitutą kalbos nebuvo. Suprato, kad B. pardavė žemę šalia sklypo, ne po namu.

Liudytojas Č. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pastatai yra ant trijų hektarų, daug žmonių atsikėlė žemes ir pasidengė tris hektarus, pagal tai kas parašyta, pastatai turėtų būti bendram sklype, namų pardavime jis dalyvavo, pinigus sumokėjo, kažką rašė ant popieriaus lapo, inventorinė byla nedaryta, tai tik taip susirašė įsipareigojimą kad leidžia gyventi, duktė davė pinigus už namą, apsikeitė rašteliais, sutarė, kad dokumentus sutvarkys ateityje, I. neturėjo kur gyventi, I. ten gyveno daug metų, dabar gal tris metus kitur gyvena, gyveno su dukra, paskui dukra išėjo, du metai kaip ten nebuvęs. Natūroje žiūrint yra sodyba su posodybiniu sklypu ir aplink dirbama žemė, sodyba prie miško. Buvo senokai iškilęs klausimas dėl įvažiavimo į sodybą. Pastatų pardavime buvo abu S..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.68-4.71 straipsniuose numatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismas gali nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį, tik tada, kai yra visų sąlygų visetas, tai yra– asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savo, jį yra sąžiningai užvaldęs, nenumano, jog gali būti kitas asmuo to daikto savininkas; asmuo pagrįstai turi būti įsitikinęs, jog niekas daugiau neturi teisių į užvaldomą daiktą ir nėra jokių kitokių kliūčių, trukdančių įgyti jam tą daiktą nuosavybėn; asmuo valdo šį daiktą teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nekilnojamąjį turtą ne mažiau dešimties metų arba kilnojamąjį turtą nemažiau trejų metų. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Iš Tauragės apskrities 2001 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 94-13716 nustatyta, kad R. S. suteiktas 3,00 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kuriam jau tuo metu buvo nustatytas servitutas leisti naudotis priėjimu prie pastatų. Servitutas buvo nustatytas pagal J. S. 2000 m. birželio 15 d. sutikimą, kuriame jis nurodė, kad sutinka, kad jam suteiktas asmeninis ūkis būtų padengtas žmonos R. S. žeme ir privatizuotas jos vardu, taip pat prašo namų valdą padengti žmonos žeme, ir sutinka, kad jo vardu pastatai būtų ant tos žemės servituto teise. Iš Jurbarko rajono savivaldybės Raudonės seniūnijos seniūno 2000 m. liepos 7 d. pažymos Nr. 175 matyti, kad J. S. vardu (duomenys neskelbtini) kaime registruotas gyv. namas su ūkiniais pastatais. Tai matyti ir iš Jurbarko rajono Raudonės seniūnijos Klapatinės kaimo 1991 – 2002 metų ūkinių knygų ištraukų, kurias pateikė pareiškėja iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo. R. S. 2003 m. spalio 17 d. privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 3,00 ha ploto sklypą O. B.. Sutartyje nepaminėtas nustatytas servitutas, taip pat neaptartas jam esančių pastatų klausimas, ir tai daro sutartį ydingą. Be to liko neaišku, kodėl servitutas pagal 2001 m. vasario 8 d. sprendimą nebuvo laiku įregistruotas. R. S. negalėjo kartu su žemės sklypu perleisti ir jame esančių pastatų, kurie bent jau ūkinėse knygose buvo įregistruoti J. S. vardu. Todėl CK 6.395 straipsnio 1 dalies taikymas šiuo atveju negalimas, nes būtų neteisinga, kad kartu su nuosavybės teisėmis į žemės sklypą būtų perduotos ir trečio asmens nuosavybės teisės į tame sklype esančius pastatus. Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Darytina išvada, kad R. S. pardavus žemės sklypą O. B. tame sklype liko nekilnojamasis turtas, J. S. vardu seniūnijos ūkinėse knygose registruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kurių naudojimui sklypui buvo nustatytas servitutas. Nors tie pastatai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, J. S. vardu jie buvo registruoti seniūnijos ūkinėse knygose. Tai yra rašytiniai dokumentai, kurie pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas galėtų būti pagrindas nuosavybės teisėms į pastatus įregistruoti. Kad J. S. ketino parduoti ar pardavė I. K. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais esančius nurodytame žemės sklype, nurodo pareiškėja, liudytojai S. K., R. S., Č. M.. Liudytojai nurodo, kad buvo surašomas dokumentas, tačiau jis nebuvo niekur registruotas, neišliko, todėl nėra galimybės spręsti dėl jo turinio. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis privalomai turi būti patvirtinta notarine tvarka (CK 6.393 straipsnis 1 dalis), formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). Prieš sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį notarų biure, būtų reikėję atlikti pastatų kadastrinius matavimus, įregistruoti J. S. nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu preliminariąja sutartimi, susitarimu, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą, pagrindinę sutartį turi būti rašytinės formos, tačiau nebūtinai tvirtinama notaro (CK 6.165 straipsnis). Negalima spęsti, kokios rūšies sandoris buvo sudarytas. Notarinės formos sutarties nebuvimas netrukdo kreiptis į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Tačiau kita svarbi sąlyga nustatant faktą yra tai, kad tokiu būdu įgytas turtas nėra registruotas kito asmens vardu. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai įvardinta, kokia tai turėtų būti registracija. 2005 m. gegužės 6 d. O. B. padovanojo žemės sklypą R. Č.. Iš 3,00 ha ploto sudaro 2,69 ha ariama žemė, 0,07 ha vandenų plotas, likusi dalis 0,24 ha užstatytas plotas. Nuo 2005 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Sklypo savininkei R. Č. ši aplinkybė turėjo būti žinoma. Jai taip pat galėjo būti žinoma, kad pastatai nebuvo parduodami kartu su žemės sklypu, ir kas naudojasi tais pastatais. Ir nors pastatai J. S. vardu nebuvo ir nėra iki šiol įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tie pastatai buvo registruoti Jurbarko rajono Raudonės seniūnijos ūkinėse knygose. Raudonės seniūnijos 2011 m. balandžio 20 d. pažymoje apie priklausančius pastatus Nr. 07-42 pažymima, kad I. K. gyvena J. S. priklausančiuose pastatuose nuo 2003 m. (duomenys neskelbtini) (pažymą pateikė pareiškėja). Iš to galima daryti išvadą, kad dar 2011 metais pastatai priklausė J. S.. Nuo pažymos išdavimo nėra praėję dešimt metų. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas išduotas Jurbarko ligoninėje, į teismą I. K. kreipėsi po J. S. mirties. O nuosavybės teisė į J. S. vardu registruotus gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus negalėtų būti įgyjama įgyjamosios nuosavybės teise. Nustačius šią aplinkybę kitos aplinkybės dėl pastatų perleidimo aplinkybių, jų valdymo ir naudojimo nenagrinėtinos.

I. K. šioje byloje buvo suteikta 100 procentu apmokama teisinė pagalba. Suinteresuotasis asmuo R. Č. patyrė bylinėjimosi išlaidų byloje, 300,00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Nors byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kilus ginčui tarp I. K. ir R. Č., ir prašymą atmetus, iš I. K. priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas R. Č. naudai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį netenkinti.

Priteisti iš I. K. R. Č. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsiskaitymo už elektros energiją knygelę grąžinti I. K..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.