Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovei V. U., atsakovų atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios B. U. vaistinės IĮ ieškinį atsakovams V. U., S. U., Z. Z. K., A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius gali pareikšti įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių interesus, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš šios teisės normos turinio aišku, kad gindamas kreditorių interesus administratorius gali reikšti ieškinius, tačiau ĮBĮ nėra reglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, o tik nurodomi ginčijamų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės nemokumui. Iš to išeina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti CK nustatytais atitinkamais sandorių negaliojimo pagrindais. Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina įrodyti, kad trečiasis asmuo (šio ginčo atveju atsakovai Z. Z. K. ir A. K.) buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Ieškovė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios savininkai yra atsakovai V. U. ir S. U.. Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai lemia individualios įmonės ir jos savininko (-ų), kaip civilinių teisinių santykių subjektų, atsakomybės už prievolių vykdymą kreditoriams specifiką, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (įmonės savininkas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės administratorius, nesant turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovės kreditorių interesai, privalo patikrinti ir individualios įmonės savininkų sudarytus sandorius, įvertinti jų įtaką tam, kad įmonės savininkas negali atsiskaityti su kreditoriais.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., byla Nr. 3K-3-424/2003). Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti AB „Rimeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006).

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) tretysis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“, UAB „ Bendida“, byla Nr. 3K-3-587/2008).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi B. U. vaistinei IĮ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. R.. 2008-12-29 atsakovai V. U. ir S. U. su atsakove Z. Z. K. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai V. U. ir S. U. pardavė atsakovei Z. Z. K. 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 20000 Lt kainą. 2009-11-10 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai Z. Z. K. ir A. K. pardavė Stanislavai A. L. 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt kainą. Ieškovės bankroto administratorius teigia, kad sandoris yra neteisėtas, pažeidžia ieškovės kreditorių teises, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu, atsakovai sudarydami sandorį buvo nesąžiningi, kadangi perleidžiant turtą, ieškovė turėjo mokumo problemų, be to, turtas parduotas už aiškiai mažesnę nei rinkos vertę.

Sandoris galioja, jei atitinka jo galiojimui privalomus teisės reikalavimus, tačiau yra neteisėtas ir negalioja, kai nėra privalomų jo galiojimui elementų, pvz., neteisėtas jo objektas, ydinga išreikšta sandorio šalių valia ir kt. Sudarydamos sandorius, šalys privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5, 6.158 straipsniai). Šis reikalavimas reiškia pareigą įmonei, kaip verslo subjektui, nesudaryti sandorių, kuriais būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, pvz., esant finansiniams sunkumams nesuteikti nepagrįsto pranašumo vienam iš kreditorių kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010). Ieškovė vadovaudamasi 2008 m. gruodžio 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo duomenimis, nurodo, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 40 492 Lt, tačiau iš byloje pateiktos VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį, nurodyto žemės sklypo vertė sudaro 22 800 Lt (vertinimas atliktas pagal 2010-08-01 rinkos būklę), UAB korporacija „Matininkai“ žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje sandorio sudarymo metu žemės sklypą įvertino 22 000 Lt. Tai reiškia, kad ieškovės pateikta minėto sklypo įvertinimo suma neatitinka sandorio sudarymo metu buvusių rinkos kainų (CPK 178 str., 185 str.).

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas prieš 1,5 metų prieš ieškovei iškeliant bankroto bylą, atsakovai V. U. ir S. U. pardavė jiems, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo B. U. vaistinės IĮ turtinė padėtis pablogėjo. Sandorio sudarymo metu iš ieškovės nebuvo priteistų kreditinių reikalavimų, todėl negalima teigti, kad kokie nors kreditoriai turėjo neginčytiną reikalavimo teisę ieškovei. Tokios vertės sandorio sudarymas negalėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „ Rameksta“ v.V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005).

Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdu įtvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto – įgijėjo interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 straipsnio 3 dalis), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesąžiningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesąžiningumas. Tokia nesąžiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje jie nenustatyti. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. su J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų žinojusios, jog ieškovė B. U. vaistinė IĮ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki. Pareiga nuginčyti atsakovių sąžiningumą tenka ieškovei, bet ji šios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė.

Esant išvardytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos taikyti Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdą ir pripažinti ieškovės nurodytus sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją, todėl ieškinys yra atmestinas (CK 6.66 straipsnis). Atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas S. U. už advokato teisines paslaugas sumokėjo 5000 Lt (b. l. 62, 102). Nustatyta, kad atsakovų atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavo 2 teismo posėdžiuose ir vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, maksimali priteistina atsakovui suma už advokato teisinę pagalbą yra 2640 Lt (CPK 98 str.).Todėl atsakovo S. U. prašomos priteisti išlaidos jo teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 2640 Lt (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. U. 2640 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės bankrutuojančios B. U. vaistinės IĮ.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.