Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kiarevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo I. M. ieškinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarė Rasa Birutienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo I. M. ir atsakovo AB DnB NORD bankas (dabar pavadinimas - AB DNB bankas) buvo sudaryta 2007-09-18 kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2007-68, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti 156 394,81 Eur tikslinį kreditą butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigyti ir jį remontuoti, o ieškovas įsipareigojo panaudoti kreditą pagal paskirtį bei grąžinti kredito sumą kartu su palūkanomis dalimis iki 2046-09-30 (b. l. 9 - 17). Ieškovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (b. l. 18 - 26). Apeliantas mokėjimus pagal kredito mokėjimų grafiką vykdė netinkamai, t. y. pradelsęs, nereguliariai, atsakovo pranešimais raginamas sumokėti ir įspėjant apie galimą sutarties nutraukimą bei nuo 2013-12-24 jokių skolos dengimo įmokų atsakovui neatliko. 2014-08-28 atsakovas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi dėl notaro vykdomojo įrašo išdavimo, išieškant ieškovo 153 242,27 Eur skolą pagal kreditavimo sutartį iš bankui įkeisto turto (b. l. 35, 36).

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalis įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Atsakovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė vadovaudamasis 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-685 Bendrosios dalies 43, 46.1. ir 48 punktų pagrindais (b. l. 16). Kreditavimo sutarties 46.1 punktas numatė sutarties nutraukimo pagrindą, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. 48 punkte numatyti sutarties nutraukimo pagrindai esminiais sutarties pažeidimo atvejais. Sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu ir tada, jei tokiu pripažintinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytus kriterijus. Pagal 43 punktą, esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (b. l. 16).

Byloje nustatyta, jog atsakovas 2010-04-13 raštu Nr. 30.58.37/819 dėl skolos valdymo perdavimo ir įsipareigojimų bankui nevykdymo apeliantui pranešė, kad skolos valdymas perduotas iš AB DnB NORD banko Vilniaus skyriaus į AB DnB NORD banko pagrindinės buveinės Paskolų restruktūrizavimo departamentą, pradelstas įsiskolinimas pagal sutartinius įsipareigojimus 2010-04-13 sudarė 1 038,95 Eur, iš kurios 466,40 Eur negrąžintos paskolos, 548,56 Eur nesumokėtų palūkanų, 23,99 Eur nesumokėtų delspinigių, taip pat įspėjo, jei iki 2010-05-03 įsipareigojimų neįvykdys, bankas bus priverstas kreditavimo sutartį nutraukti ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir kito apeliantui priklausiančio turto ir lėšų (b. l. 85). 2010-04-13 raštas Nr. 30.58.37/819 buvo išsiųstas apeliantui kreditavimo sutartyje nurodytu adresu Ukmergės g. 234-49, Vilnius, tačiau sugrįžo neįteiktas su nuoroda „negyvena“ (b. l. 86). Iš 2011-03-15 ieškovo ir atsakovo darbuotojos I. J. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovas banko darbuotojai paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto brokeris ir pajamas gauna nereguliariai, todėl kartais susidaro dviejų ar trijų mėnesių mokėjimų vėlavimas (b. l. 87 - 87A). Atsakovas 2011-03-17 raštu Nr. 30.58.37/448 apeliantui pranešė, jog pradelstas įsiskolinimas 2011-03-17 dienai sudarė 473,44 Eur, iš kurio 225,45 Eur negrąžintos paskolos, 241,49 Eur nesumokėtų palūkanų ir 6,50 Eur nesumokėtų delspinigių bei įspėjo apeliantą, jei jis iki 2011-03-31 nepadengs skolinių įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas sutartį nutraukti ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir kito apeliantui priklausiančio turto ir lėšų (b. l. 88). Šis raštas apeliantui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) ir įteiktas asmeniškai (b. l. 89). Atsakovas 2011-06-15 raštu Nr. 30.58.37/829 apeliantui pranešė, jog pradelstas įsiskolinimas 2011-06-15 dienai sudarė 2 156,29 Eur, iš kurio 904,52 Eur negrąžintos paskolos, 1 153,11 Eur nesumokėtų palūkanų ir 98,66 Eur nesumokėtų delspinigių bei įspėjo apeliantą, jei jis iki 2011-06-22 nepadengs skolinių įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas sutartį nutraukti ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir kito apeliantui priklausiančio turto ir lėšų (b. l. 90). Šis raštas išsiųstas ieškovui adresu (duomenys neskelbtini) ir įteiktas asmeniškai (b. l. 90 - 91). Atsakovas 2011-09-19 raštu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo nurodė apie įsiskolinimą ir įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą. 2011-06-15 raštas Nr. 30.58.37/829 išsiųstas ieškovui adresu (duomenys neskelbtini) ir įteiktas asmeniškai (b. l. 91). Apeliantas 2011-07-12 elektroniniame laiške atsakovo darbuotojai paaiškino, jog iki mėnesio galo ruošiasi pervesti 2 500 Lt, o likusią dalį pasistengs padengti kuo greičiau; iš atsakovo darbuotojos atsakymo į apelianto laišką matyti, kad 2011-07-12 dienai skola sudarė 2 736,06 Eur bei apeliantui buvo pasiūlyta pradelstus mokėjimus dengti arba svarstyti kokį nors restruktūrizavimo variantą (b. l. 92 - 93). Atsakovas 2011-09-19 raštu Nr. 30.58.37/1180 apeliantui pranešė, jog įsiskolinimas bankui sudaro 154 022,85 Eur, tame tarpe ir pradelstas įsiskolinimas 3 223,83 Eur, iš kurio 1 332,13 Eur negrąžintos paskolos, 1 660,13 Eur nesumokėtų palūkanų ir 231,57 Eur nesumokėtų delspinigių bei įspėjo apeliantą, jei jis iki 2011-11-19 nepadengs skolinių įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas sutartį nutraukti ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir kito apeliantui priklausiančio turto ir lėšų (b. l. 94). Šis raštas išsiųstas ieškovui adresu (duomenys neskelbtini) ir įteiktas asmeniškai (b. l. 95). Atsakovas 2012-03-15 raštu Nr. 30.58.37/118 priminė, jog pradelstas įsiskolinimas sudarė 2 735,47 Eur, iš kurio 1 315,85 Eur negrąžintos paskolos, 1 160,29 Eur nesumokėtų palūkanų ir 259,33 Eur nesumokėtų delspinigių bei įspėjo apeliantą, jei jis iki 2012-04-13 nepadengs skolinių įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas sutartį nutraukti ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir kito apeliantui priklausiančio turto ir lėšų (b. l. 98). Šis raštas išsiųstas ieškovui adresu (duomenys neskelbtini) ir sugrįžo neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė“ (b. l. 99). Apeliantas 2012-03-16 elektroniniu laišku atsakovo darbuotojai patvirtino, jog dalį skolos padengs iki kovo 21 d., o mėnesio gale įvykdys įsipareigojimus (b. l. 96). Iš 2012-05-10 apelianto ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo matyti, jog atsakovas svarstė apelianto 2012-05-10 prašymą (b. l. 102) dėl skolos mokėjimo dalimis bei apeliantui išaiškino, kad norint išlyginti susidariusį įsiskolinimą kaip įmanoma greičiau, mokėjimai kas mėnesį turėtų būti ne mažesni kaip 3 000 Lt (b. l. 101). Taigi, atsakovo sutikimu 2015-05-31dienai apeliantas turėjo sumokėti 3 000 Lt, tačiau iš 2015-05-31 elektroninio laiško matyti, kad pavedimą įsipareigojo padaryti rytoj, nes nespėjo (b. l. 103). Atsakovas AB DNB bankas 2012-11-21 raštu Nr. 30.58.37/1461 dar kartą apeliantui priminė, jog jo sutartinis įsipareigojimas sudarė 148 936,62 Eur, tame trape pradelstas įsipareigojimas sudarė 1 128,73 Eur, iš kurio 432,49 Eur negrąžintos paskolos, 671,50 Eur nesumokėtų palūkanų ir 33,74 Eur nesumokėtų delspinigių bei įspėjo apeliantą, jei jis iki 2012-12-21 nepadengs skolinių įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas sutartį nutraukti ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir kito apeliantui priklausiančio turto ir lėšų (b. l. 103 A). Šis raštas išsiųstas ieškovui adresu (duomenys neskelbtini) ir sugrįžo neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė“ (b. l. 104), taip pat persiųstas elektroniniu laišku (b. l. 105 – 106). 2012-11-22 ieškovas elektroniniu paštu informavo atsakovo darbuotoją, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bei paprašė visą korespondenciją siųsti šiuo adresu (b. l. 105 - 106). Atsakovas 2013-04-23 raštu Nr. 30.56.37/1224 priminė apeliantui jog jo sutartinis įsipareigojimas 2013-04-23 dienai sudarė 147 871,73 Eur, tame trape pradelstas įsipareigojimas - 1 418,04 Eur, iš kurio 856,76 Eur negrąžintos paskolos, 503,08 Eur nesumokėtų palūkanų ir 58,20 Eur nesumokėtų delspinigių bei įspėjo apeliantą, jei jis iki 2013-05-24 nepadengs skolinių įsipareigojimų, atsakovas bus priverstas sutartį nutraukti ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš atsakovui įkeisto turto ir kito apeliantui priklausiančio turto ir lėšų (b. l. 107). Šis raštas buvo išsiųstas apeliantui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sugrįžo neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė“ (b. l. 108). Atsakovas 2013-11-26 raštu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo įspėjo ieškovą apie jo 3 225,35 Eur pradelstą skolą, iš kurios nesumokėta paskola 2579,16 Eur, nesumokėtos palūkanos 581,10 Eur, delspinigiai 65,09 Eur, nustatė papildomą terminą iki 2014-01-29 pradelstai skolai padengti ir įspėjo, kad nepadengus skolos, bankas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį. Šis raštas taip pat 2013-11-26 ieškovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Atsakovas 2014-02-04 raštu, dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, pranešė apeliantui apie jo 3 132,52 Eur pradelstą skolą, iš kurios 1 948,86 Eur nesumokėta paskola, 1 000,40 Eur nesumokėtos palūkanos, 183,26 Eur delspinigiai, nustatė papildomą terminą iki 2014-03-17 pradelstai skolai padengti ir įspėjo, kad nepadengus pradelstos skolos, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį. Atsakovas pakartotinai 2014-05-28 raštu, dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, įspėjo ieškovą apie jo padidėjusią 4 755,20 Eur dydžio padelstą skolą atsakovui, kurią sudarė 2 835,23 Eur pradelsta paskola, 1 475,52 Eur nesumokėtos palūkanos, 444,45 Eur delspinigiai, nustatė papildomą terminą iki 2014-07-02 pradelstai skolai padengti ir pakartotinai įspėjo, kad ieškovui nepadengus skolos, atsakovas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas 2014-08-28 vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą kreditavimo sutartį ir kreipėsi dėl notaro vykdomojo įrašo išdavimo, išieškant ieškovo 153 242,27 Eur skolą pagal kreditavimo sutartį iš bankui įkeisto turto. Ieškovas pateikė atsakovui 2014-09-26 prašymą, prašydamas informuoti apie esamą situaciją, ar bankas dėl jo netinkamo sutarties vykdymo ketina imtis kokių nors skolos išieškojimo veiksmų. Atsakovas 2014-10-22 raštu atsakė ieškovui, kad dėl netinkamo kreditavimo sutarties vykdymo, sutartis su juo nuo 2014-08-28 yra nutraukta, kadangi jis paskutinį mokėjimą atliko tik 2013-12-24 bei nurodė, kad, jei nurodytą skolą jis padengs bankui per 30 dienų, bankas nesikreips į antstolį dėl priverstinio bankui įkeisto turto realizavimo (b. l. ). Ieškovas su 2014-11-11 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo, nurodydamas, kad gali padengti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 32), tačiau jokių skolos dengimo įmokų neatliko. Atsakovas 2014-11-26 raštu Nr. 30.56.37/5100 pranešė ieškovui, kad jo prašymas dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo netenkinamas (b. l.33). Konstatuotina, kad apeliantas apie atsakovo pranešimus ir įspėjimus apie kredito sutarties sąlygų nevykdymą apie galimą kredito sutarties nutraukimą, raginimus per protingą terminą sumokėti susidariusią skolą, taip pat apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai.

Pagal 2007-09-18 kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-685 specialiosios dalies 4 punktą kiekvieną mėnesį grąžintinos kredito sumos nurodomos mokėjimų grafike (-uose), kuris (-ie) pateikiami kredito gavėjui vadovaujantis sutarties bendrąja dalimi (b. l. 9). Pagal kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 9 punktą, kredito gavėjas (apeliantas) įsipareigojo pradėti bankui grąžinti kreditą nuo pirmo įmokų mokėjimo mėnesio ir grąžinti visą paimtą kreditą galutinį kredito mėnesio grąžinimo terminą; kreditas grąžinamas ir sutarties Specialiojoje dalyje nustatytos palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį vienodomis įmokomis (b. l. 12). Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sąlyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka, vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi šalys, susitardamos dėl sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog apeliantas, ilgą laiką nemokėdamas bankui pagal sutartį numatytų kredito ir palūkanų įmokų, esmingai pažeidė kreditavimo sutartį. Todėl bankas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti su apeliantu sudarytą kreditavimo sutartį. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi, pripažįstama, jog paskolos dalies grąžinimas laiku turi esminę reikšmę paskolos davėjui, o paskolos gavėjui šią pareigą vykdant netinkamai, paskolos davėjas, siekdamas apginti savo teises, gali reikalauti grąžinti visą sumą prieš terminą.

Apibendrinus darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti 2007-09-18 kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, kadangi nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas ginčo atveju yra esminis kredito sutarties pažeidimas, sudaręs pagrindą ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Apeliantui iš esmės pažeidus sutartį, atsakovas pranešimais nustatydavo jam protingą papildomą terminą esminiams sutarties vykdymo trūkumams pašalinti ir informuodavo apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovo argumentas, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis, yra nepagrįstas. Tokia situacija, kai banko naudai neatliekami net daliniai mokėjimai vertintina apelianto nenaudai, nes būtent jis pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, kadangi atsakovas, kaip pelno siekiantis bankas, negaudamas jokių, net dalinių įmokų pagal kredito sutartį, negali savo pelno sąskaita užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, jog finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, jos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios įstatymų nuostatos rodo, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Apeliantas teigia, jog nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnyje ir sutartyje numatytais vienašališko jo nutraukimo pagrindais galima tik konstatavus kitos šalies tyčią ar neatsargumą. Kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog sutartis teisėtai nutraukta joje numatytais vienašališko nutraukimo pagrindais, sutarties sąlyga dėl sutarties nutraukimo yra sąžininga, teisėta ir pagrįsta, t. y. taikytina tik esant tam tikrai apelianto kaltės formai, buvo konstatuotas sutarties pažeidimo faktas, be to, įvertintas pažeidimo pobūdis, mastas, tęstinumas, bendradarbiavimas siekiant pašalinti sutarties pažeidimus.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad apelianto argumentai, kad lyginant su kredito suma, jo pradelstų prievolių suma santykinai buvo nedidelė, neturi įtakos kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumui. Apeliantas, pasirašydami kreditavimo sutartį, prisiėmė riziką dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, sutiko su sutarties sąlygomis ir joje numatytomis įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis, suvokė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas sukels neigiamų finansinių pasekmių.

Apeliantas nurodė esminę aplinkybę (yra nekilnojamojo turto brokeris ir pajamas gauna ne reguliariai, atitinkamai vėluoja laiku ir tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus; ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma prieš šalims sudarant kreditavimo sutartį), kuri įtakojo sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo įvykdymo negalimumą. Pažymėtina, jog CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reglamentuota galimybė sutarties šaliai kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu pakeisti sutartį, jeigu sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas buvo kreipęsi į atsakovą su prašymu kreditavimo sutartį pakeisti (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas 2014-10-22 rašte nurodė, jog dėl netinkamo kreditavimo sutarties vykdymo, sutartis su apeliantu nuo 2014-08-28 yra nutraukta, tačiau eilinį kartą suteikė apeliantui galimybę per 30 dienų padengti pradelstus įsiskolinimus. Apeliantas atsakovo suteikta galimybe nepasinaudojo, tačiau nuosekliai laikosi pozicijos, kad buvo išreiškęs valią skolą padengti ir ateityje ketina sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai. Iš 2014-11-11 prašymo dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo matyti, jog apeliantas prieš atnaujinant sutartį įsipareigojo įvykdyti skolinį 7 715,46 Eur įsipareigojimą (b. l. 32), tačiau prievolės nėra įvykdęs iki šiol. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto išreikšta valia (ketinimas) sumokėti įsiskolinimą pagal kredito sutartį yra deklaratyvi ir nepagrįstą jokias įrodymais. Taip pat byloje nėra įrodymų (duomenų apie ginčo metu apelianto gaunamas pajamas, turtinę padėtį), leidžiančių teigti, kad apeliantas realiai gali vykdyti įsipareigojimus laiku ir tinkamai, t. y. kiekvieną mėnesį atitinkamomis įmokomis, nurodytomis mokėjimų grafike. Teisėjų kolegija pažymi, jog kreditavimo sutarties galimas atnaujinimas turi būti orientuotas į perspektyvą, t. y. apelianto gebėjimą ateityje savo prievoles bankui vykdyti tinkamai ir gera valia, o šiuo konkrečiu atveju apeliantas nepateikė į bylą tam pagrįsti jokių įrodymų, nepaisant, jog turėjo pakankamai laiko įvykdyti įsipareigojimus bankui, kad nebūtų pradėta priverstinė įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūra. Įvertinus aplinkybę, kad nuo paskutinio mokėjimo 2013-12-24 pagal kredito sutartį apeliantas nesumokėjo daugiau nei vienos kredito dalies ir formaliais pagrindais apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą bei, vykstant bylinėjimosi procesui, iki šiol neatliko jokių mokėjimų banko naudai, spręstina, kad apeliantas nėra suinteresuotas realiai atkurti šalių sutartinių prievolių. Vadinasi atsakovas neturi pagrindo tikėtis, kad kredito sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.204 straipsnio 3 dalis, CK 6.186 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinės teisės normą, numatančią šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir teisingai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniuas miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, nepakeistą.