Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-14554-996/2018 nagrinėjimo. Pareiškėjas A. B., išreikšdamas nepasitikėjimą Vilniaus apygardos teismui, taip pat prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam ne Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Tos pačios nušalinimo taisyklės taikomos ir siekiant nušalinti visus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. nušalinimo pareiškimą grindžia teisėjų atliktais procesiniais veiksmais, tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjančios teisėjos priimta nutartis buvo apskųsta ir panaikinta ją peržiūrėjus apeliacine tvarka nesudaro pagrindo teisėjo šališkumui konstatuoti. Tokia procesinė situacija nepriskirtina prie CPK 71 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindų, o susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-14554-996/2018 medžiaga, bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjo šališkumo, nenustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė sprendžia, jog pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo, todėl objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, kad civilinė byla Nr. 2-14554-996/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-14554-996/2018 nagrinėjimo ir civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui netenkinti.