Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-05 · Administracinė byla Nr. AS-146-223-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-05
Bylos Nr.
AS-146-223-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
R. S., M. D., R. G., L. M., L. S., P. Š., B. V., A. Š., E. V., J. T., A. J., L. T., R. J. V., E. Ž., I. K., A. Ž.
Atsakovas
Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Administracinė byla Nr. AS146-223/2011Procesinio sprendimo kategorija 81; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. D., R. G., L. M., L. S., R. S., P. Š., B. V., A. Š., E. V., J. T., A. J., L. T., A. J., R. J. V., E. Ž., I. K., A. Ž. skundą atsakovams Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl teisėjo atlyginimo išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu (IV t., b. l. 44-51) iš dalies patenkino pareiškėjų M. D., R. G., L. M., L. S., R. S., P. Š., B. V., A. Š., E. V., J. T., A. J., L. T., A. J., R. J. V., E. Ž., I. K., A. Ž. skundą. Dalyje dėl R. S. reikalavimų teismas nusprendė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjui R. S. 96657 Lt (suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokėjimais) teisėjo atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi (IV t., b. l. 146-158) pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjui J. T. priteistinos sumos dydžiu, o likusią sprendimo dalį, įskaitant dalį dėl R. S. priteistos sumos, paliko nepakeistą, sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad sprendimo vykdymas atidėtas atsižvelgiant į teismo precedentą – Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kurioje analogišku atveju teismas atidėjo sprendimo vykdymą, atsižvelgęs į sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį.

II.

2009 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja M. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su rašytiniu prašymu pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymo tvarką ir terminą, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi (V t., b. l. 51-54) iš dalies patenkino pareiškėjos M. D. prašymą. Teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjai M. D. priteista teisėjo atlyginimo suma, vykdymą išdėstė trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigodamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, mokėti pareiškėjai kiekvieną mėnesį po 31940 Lt (suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokėjimais) teisėjo atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi (V t., b. l. 69-73) atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

III.

2010 m. gruodžio 14 d. atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (V t., b. l. 81-83).

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1429 „Dėl lėšų, numatytų 2009 m. teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti, paskirstymo“ pareiškėjams per Panevėžio apygardos teismą buvo išmokėta maždaug po 17 proc. nuo patenkintų reikalavimų sumos, o pareiškėjai M. D. buvo išmokėta visa priteista suma. LR Vyriausybė 2010 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. 1735 „Dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo programos patvirtinimo“, kuriuo šios programos įgyvendinimui 2010 metams skyrė 10 mln. litų iš Privatizavimo fondo lėšų.

Nurodė, kad Lietuvos valstybės sunki ekonominė ir finansinė padėtis konstatuota Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos II dalyje „Krizės įveikimo planas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“. Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punkte nustatyta, kad nuo 2010 m. paskirstyti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį Vyriausybė įgalioja Teisingumo ministeriją. Lietuvos Respublikos 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu 2010 m. iš valstybės biudžeto dėl valstybės sunkios ekonominės ir finansinės padėties Teisingumo ministerijai šiam tikslui lėšų skirta nebuvo, todėl, siekdama laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, valstybė skyrė lėšų iš Privatizavimo fondo. Paminėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimais teismams buvo paskirstytos lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti visiems teisėjams, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas. Taigi valstybė pagal galimybes siekia įvykdyti teismų sprendimus bylose dėl teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio grąžinimo.

Paaiškino, kad, esant itin sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei situacijai, iškyla sunkumų ir vykdant teismo sprendimus bylose dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies. Todėl nagrinėjamu atveju terminas teismo sprendimui įvykdyti buvo pernelyg trumpas valstybei nuolat susiduriant su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais. Pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą apskaičiuotai ir pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus priteistai nesumokėtai darbo užmokesčio daliai sumokėti už 2010 m. I ketvirtį iš viso reikėtų 47,8 mln. Lt. Pažymėjo, kad valstybei tuo pačiu metu reikia spręsti ne tik teismo sprendimo vykdymo šioje individualioje byloje klausimą, bet ir įsipareigojimų vykdymą pagal kitus teismo sprendimus ir Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Taigi šiuo metu nėra galimybių įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Mano, jog pakartotinis sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis pareiškėjų interesų, kadangi dalį priteistos sumos jie gaus dar iki šių metų pabaigos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. J. atsiliepime į prašymą (V t., b. l. 115) nurodė, kad prašymas prieštaringas, kadangi pateiktas tuo metu, kai valstybės ekonominė padėtis pradėjo gerėti, o kai ji iš tiesų buvo sunki, skolą mokėjo dalimis. Nurodė, kad prašymui neprieštarautų tik tuo atveju, jei priteista suma būtų išmokama su Lietuvos banko nustatytomis palūkanomis iki visiško sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas R. S. atsiliepime į prašymą (V t., b. l. 119-120) prašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą atmesti. Nurodė, kad prašyme remiamasi formalia priežastimi dėl sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties. LR Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 pati prisiėmė prievolę išmokėti teisėjams nesumokėto atlyginimo dalį, tuo sąmoningai pablogindama savo ekonominę ir finansinę padėtį. Pažymėjo, kad nuo sprendimo šioje byloje priėmimo jau praėjo 2 metai ir 5 mėnesiai, todėl patenkinus prašymą vykdymas prasidėtų tik 2012 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad prašyme neatsižvelgta į jo bei jo šeimos turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra daug sunkesnė, nes pareiškėjas ir jo sutuoktinė negauna jokių pajamų.

Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į prašymą (V t., b. l. 117) prašė spręsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą teismo nuožiūra.

Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į prašymą (V t., b. l. 124-125) prašė jį tenkinti ir atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi (V t., b .l. 164-167) atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašymą tenkino. Teismas atidėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. D., R. G., L. M., L. S., R. S., P. Š., B. V., A. Š., E. V., J. T., A. J., L. T., A. J., R. J. V., E. Ž., I. K., A. Ž. skundą atsakovams Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl teisėjo atlyginimo išmokėjimo vykdymą vieneriems metams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1, 2 dalimis ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-1113/2001 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad galima kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, nors šis klausimas jau buvo sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir teismo sprendimo vykdymas yra atidėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Lietuvos valstybės sunki ekonominė ir finansinė padėtis konstatuota Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos II dalyje „Krizės įveikimo planas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“. Atsakovo pateikti Statistiniai rodikliai Lietuvos ekonomikos ir finansų raidai stebėti patvirtina, kad Lietuvos valstybės ekonominė ir finansinė padėtis nėra pagerėjusi. Teismas pažymėjo, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-362 pagrindu šiuo metu dėl sunkios valstybės finansinės padėties yra mokamas sumažintas teisėjo atlyginimas visiems teisėjams. Sprendimu, kurio vykdymą prašoma atidėti, priteista suma ir laikotarpis iš dalies sutampa su pareiškėjams priklausančia išmokėti suma pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Šio įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punkte nustatyta, kad nuo 2010 m. paskirstyti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį Vyriausybė įgalioja Teisingumo ministeriją. Lietuvos Respublikos 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu 2010 m. iš valstybės biudžeto dėl valstybės sunkios ekonominės ir finansinės padėties Teisingumo ministerijai šiam tikslui lėšų skirta nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimais teismams buvo paskirstytos lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti visiems teisėjams, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas. Taigi valstybė pagal galimybes siekia įvykdyti teismų sprendimus bylose dėl teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio grąžinimo.

Teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl valstybės sunkios finansinės padėties bei dėl to, kad sprendimas pagal galimybes yra vykdomas, padarė išvadą, jog tikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, kuris yra proporcinga priemonė, suderinanti išieškotojų ir skolininko interesus.

V.

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu (V t., b. l. 187-189) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir atsakovo prašymą atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Tam, kad teismas leistų nevykdyti teismo sprendimą, turi būti labai svarbios priežastys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo pateiktame prašyme nurodyta tik viena formali ir neapibrėžta jokiais objektyviais kriterijais priežastis – Lietuvos valstybės sunki ekonominė ir finansinė padėtis, – kuri konstatuota jau po teismo sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52. Mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pati sąmoningai pablogino savo ekonominę ir finansinę padėtį inicijavusi įstatymo „Dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo“ priėmimą. Todėl atsakovo ekonominės ir finansinės padėties negalima pripažinti sunkia. Taip pat pažymi, jog nuo sprendimo šioje byloje priėmimo jau praėjo 2 metai ir 5 mėnesiai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Tai reikštų, kad, patenkinus šį prašymą, sprendimas būtų pradėtas vykdyti 2012 m. vasario mėnesį.Skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nepasisakė dėl apelianto atsiliepimo į atsakovo prašymą argumentų, tame tarpe dėl apelianto turtinės padėties. Atsiliepime į atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo jis buvo nurodęs, kad 2009 m. birželio 16 d. jo, kaip teisėjo, įgaliojimai sustabdyti, apeliantas negauna jokių pajamų, jo sutuoktinė V. S., kuriai atsakovas taip pat skolingas, yra bedarbė, registruota darbo biržoje ir šiuo metu jokių pajamų negauna, šeimoje išlaikomi du nepilnamečiai vaikai. Todėl mano, kad jo finansinė padėtis yra žymiai sunkesnė, nei atsakovo. Taigi, sprendimas jo atžvilgiu turi būti vykdomas.Bylą nagrinėję teismai nepaisė teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principų, taip pat nesilaikė ABTĮ 65 straipsnio 3 dalies normų, tuo pažeidė teisėtų lūkesčių principą bei Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad byla per įmanomai trumpiausią laiką būtų išnagrinėta teisme.Teismas, nutardamas atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, be teisėto pagrindo nurodė, kad vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas nenurodė, koks įstatymas tai numato, kadangi tokios įstatymo nuostatos nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi pateikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Papildomai nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo turinį, teismas, tenkindamas Vyriausybės atstovo prašymą teismo sprendimą atidėti dar vienerių metų laikotarpiui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Tikrinamoje byloje spręstinas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašymą ir pakartotinai atidėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Administracinėse bylose teismo priimti sprendimai vykdomi Civilinio proceso nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A444-1440/2009 ir kt.).

Bylos šalies sunki turtinė padėtis yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sprendžiant prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ji kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečią individualiam ginčui reikšmingą situaciją. Sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad skundžiama 2011 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė atsakovo prašymą dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymo atidėjimo antrą kartą. Pagal pirmąjį atsakovo prašymą šio sprendimo vykdymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi buvo atidėtas vieneriems metams atsižvelgiant į sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo 2010 m. gruodžio 14 d. prašymą, be kita ko, turėjo nustatyti kokie pokyčiai yra įvykę dėl aplinkybės, kuri buvo pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą pirmą kartą. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teisėjų kolegija patikrino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 26 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą ir tų asmenų atžvilgiu, kurie atskirųjų skundų nepadavė, nes teismo sprendimas vykdymas atidėtas pakartotinai visų pareiškėjų atžvilgiu.

Atsakovas 2010 m gruodžio 14 d. prašyme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo teikdamas paaiškinimus dėl Lietuvos valstybės turtinės padėties sunkumo rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtinta Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos II dalimi „Krizės įveikimo planas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtuose aktuose valstybės sunki ekonominė ir finansinė padėtis konstatuota šių aktų priėmimo dienai (atitinkamai prieš 1 ir 2 metus iki prašymo pateikimo), o ne prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą pateikimo (2010 m gruodžio 14 d.), ar jo nagrinėjimo teisme (2011 m. sausio 26 d.) dienai. Iš atsakovo pirmojo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, kuris Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas 2009 m. birželio 8 d. teismo posėdyje (IV t., b.l.144-145) matyti, kad Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 atsakovas grindė ir savo pirmąjį prašymą, kuris buvo patenkintas atidedant teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. 2010 m gruodžio 14 d. prašymo teisinį pagrindimą atsakovas papildė Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“, taip pat duomenimis apie tai kokie teisės aktai buvo priimti sprendžiant dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo teisėjams (2008 m. spalio 28 d. teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas Nr. X-1761; Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“; Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1429 „Dėl lėšų, numatytų 2009 m. teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti, paskirstymo“; Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1735 „Dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo programos patvirtinimo“). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie duomenys yra tik informacija apie teisinį reguliavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo teisėjams, tačiau pareiškėjo prašymo sprendimui yra aktualūs duomenys apie Lietuvos ekonominės ir finansinės padėties pokyčius.

Byloje nustatyta, kad atsakovas kartu su 2010 m gruodžio 14 d. prašymu dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dar vieneriems metams, nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie Lietuvos ekonominės ir finansinės padėties pokyčius per laikotarpį nuo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kad ši padėtis nepasikeitė ir yra sunki. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas pateikė teismui Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtus Statistinius rodiklius Lietuvos ekonomikos ir finansų raidai stebėti (toliau – ir Statistiniai rodikliai) už 2005-2009 m., o pagal kai kurias pozicijas ir už dalį 2010 metų (baigiant II ar III ketvirčiais) (V t., b. l. 128-160). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartyje nurodė, kad Statistiniai rodikliai patvirtina, jog Lietuvos valstybės ekonominė ir finansinė padėtis nėra pagerėjusi. Šį pirmosios instancijos teismo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą, nes jis nemotyvuotas, neparemtas jokiais konkrečiais Statistinių rodiklių duomenimis, ar kitais įrodymais. Teismas byloje priimtą sprendimą (bendrąja prasme) turi pagrįsti pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.6 d.) ištirtais įrodymais, o savo išvadas privalo motyvuoti išdėstydamas konkrečius teisinius argumentus kodėl atitinkamas prašymas išsprendžiamas vienaip ar kitaip.

Teisėjų kolegija pažymi, kad daugelis Statistinių rodiklių duomenų nagrinėjamu atveju nebuvo aktualūs atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikimo teismui dieną (2010 m. gruodžio 14 d.) ir teismo nutarties dėl šio prašymo priėmimo dieną (2011 m. sausio 26 d.), nes baigiasi 2010 m. II ar III ketvirčio ar net 2009 m. duomenimis. Kai kuriose lentelėse prie 2009 m. ir vėlesnių rodiklių yra pastabos, kad duomenys negalutiniai (tokios pastabos yra ir lentelėje dėl bendrojo vidaus produkto pokyčių, nors pažymėtina, kad pradedant nuo 2009 m. III ketvirčio fiksuojami teigiami pokyčiai). Pažymėtina, jog atsakovas nei prašymo antrą kartą atidėti teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą pateikimo dieną (2010 m gruodžio 14 d.), nei nagrinėjant šį prašymą pirmosios instancijose teisme, nepateikė teismui jokių konkrečių šio prašymo sprendimo laikui aktualių duomenų (ekspertizių, ekonominių analizių ar pan.), kurie patvirtintų, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams (2009 m. birželio 18 d.) Lietuvos valstybės ekonominė ir finansinė padėtis išliko sunki, ar kad ši padėtis pablogėjo ir dėl to iš tikrųjų yra būtina 2008 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimo įvykdymą atidėti dar vieneriems metams. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas Finansų ministerija 2011 m. sausio 18 d. atsiliepime pritardama prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dar vieneriems metams (V t., b.l.124-125) taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų ir argumentų apie atsakovo ekonominės ir finansinės padėties pokyčius po sprendimo vykdymo atidėjimo.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad aplinkybės, dėl kurių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymas buvo atidėtas būtent vieneriems metams, t. y. valstybės sunki turtinė padėtis, iš esmės yra pasikeitusios ir jų pasikeitimas yra itin nepalankus atsakovui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas pirmąjį atsakovo prašymą, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, 2009 m. birželio 18 d. nutartimi sprendimo vykdymą atidėjo būtent vieneriems metams, o ne ilgesniam laikotarpiui. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo 2010 m. gruodžio 14 d. prašymo argumentai, negali būti laikomos pakankamu (nauju) pagrindu pakartotinai atidėti sprendimo vykdymą dar vieneriems metams.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose dėl pakartotinio prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą ne kartą yra pažymėjęs, kad būtina nustatyti, ar aplinkybės, kurias ištyręs ir įvertinęs teismas sprendimo vykdymą pirmą kartą atidėjo atitinkamam laikotarpiui, yra iš esmės pasikeitusios ir suteikia pagrindą dar kartą atidėti teismo sprendimo vykdymą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-214/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-213/2011). Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta.

Pareiškėjo R. S. atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi atidėjo sprendimo vykdymą dar vieneriems metams atsižvelgdamas vien tik į atsakovo argumentus apie valstybės sunkią ekonominę ir finansinę padėtį, nors, kaip minėta pirmiau, atsakovas šio savo prašymo nepagrindė įrodymais, ir visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo atsiliepimo argumentų ir pateiktų įrodymų apie jo šeimos sunkią turtinę padėtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-696/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011 ir kt.). Teismas nutartyje konkrečiai nepasisakė ir dėl kitų pareiškėjų. Taip pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą pakartotinai atidėti sprendimo vykdymą, pažeidė kitos bylos šalies interesus ir teisėtus lūkesčius, kylančius iš pareiškėjams palankaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimo dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo. Byloje nėra įrodymų, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo atidėjimą antrą kartą būtų galima laikyti pagrįstu ir proporcingu.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. sausio 26 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjo R. S. atskirasis skundas tenkintinas. Kadangi skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai atidėtas teismo sprendimo vykdymas visų pareiškėjų atžvilgiu, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymas atidėjimo vieneriems metams naikinama visa apimtimi, t.y. visų pareiškėjų atžvilgiu, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. gruodžio 14 d. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. gruodžio 14 d. prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėVirgilijus Valančius