Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., a/k 36802040351, gimęs 1968-02-04 Trakuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, II grupės invalidas, gyvenantis Gėlių g. 54, Lentvaryje, Trakų rajone, teistas : 1. 1996-12-19 pagal 1961 m. LR BK 310 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir 300 lt dydžio bauda; pritaikius LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2. 2002-10-01 pagal 1961 m. LR BK 310 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 250 lt dydžio bauda; pritaikius LR BK 47¹ str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F., 2006 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, jo tėvui P. F. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto, kilusio dėl asmeninių santykių, metu, tyčia virtuviniu peiliu dūrė M. F. vieną kartą į dešinę ausį, padarydamas dešinio ausies kaušelio pjautinę žaizdą, vieną kartą į dešinę poraktikaulinę sritį, padarydamas krūtinės ląstos dešinės pusės durtinę-pjautinę žaizdą, du kartus į kairės alkūnės užpakalinį paviršių, vieną kartą į kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinį paviršių, vieną kartą į kairio dilbio viršutinio trečdalio vidinį paviršių, vieną kartą į kairio žasto apatinio trečdalio priekinį paviršių, alkūnės linkyje ir kairio dilbio viršutinio trečdalio priekinį paviršių, padarydamas kairės alkūnės ir kairio dilbio pjautines žaizdas, bei vieną kartą į kairįjį žastą, padarydamas kairio žasto vidinio paviršiaus durtinę-pjautinę žaizdą su žastinio raumens ir kairės žastinės arterijos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku, ūmia vidaus organų mažakraujyste, kvalifikuojamais sunkiu sveikatos sutrikdymu, nuo kurio, tą pačią dieną M. F. ligoninėje mirė.

Apklaustas kaltinamuoju V. F. kaltu prisipažino ir parodė, kad M. F. buvo jo tėvo žmona. Kadangi pastaroji buvo pikta, nervuota, konfliktiška, be jokios priežasties apšaukdavo namiškius, su ja beveik nebendravo. Pasak kaltinamojo, 2006-04-29, nuo pat ryto jis barėsi su M. F., nes ši, iš pradžių šaukė ant jo tėvo, o po, būdama kieme, pradėjo šaukti ant jo vaiko ir žmonos. Kadangi visa tai jį išvedė iš kantrybės, jis, iš savo namų išbėgo į kiemą. Tačiau, kas vyko toliau, kaltinamojo teigimu, jis neprisimena. Atsipeikėjo tik tuomet, kai, pradėjo šaukti žmona. Matė, kad rankoje laiko peilį, kuriuo norėjo durti sau į pilvą. Tačiau, to padaryti neleido jam žmona bei atbėgęs kaimynas. Jis išsitempė jį į kiemą ir ramino. Tuo metu, atvyko policijos pareigūnai, o netrukus ir medikai. Kadangi šie liepė vykti kartu, jis, norėdamas apsirengti, užėjo į namą, ir, iš baro sekcijoje paėmęs 0,7 litro talpos butelį degtinės, tiesiai iš jo, išgėrė daugiau nei pusę turinio. Po to, grįžo į kiemą, ir buvo nuvežtas į Tarkų ligoninę. Teigia, jog paties įvykio aplinkybių, t. y. kurioje vietoje, iš kur paimtu ir kokiu peiliu, kiek ir į kurias vietas suduodamas smūgius, jis sužalojo M. F., neprisimena. Prisimena tik tai, jog žmona pradėjo ant jo šaukti, „ką tu padarei“.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. F. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklausta nukentėjusiąja J. M. parodė, jog apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo būdama Ispanijoje iš liudytojos R. B.. Pokalbio telefonu metu, pastaroji šaukė, kad Valdas „plaikstosi“ su peiliu ir prie jo niekas negali prieiti bei, kad jis „papjovė“ pastarosios mamą. Po to, iš R. B. telefoną perėmė policijos pareigūnas, kuris prašė nusiraminti, kad viskas tiriama. Sekančią dieną, sūnus jai pranešė, kad mama ligoninėje mirė. Mamą laidojo ji : pirko ir įrengė kapavietę, rūbus, užsakė šarvojimo salę, transportą, gedulingus pietus, pastatė paminklą ir panašiai. Teigia, jog dėl mamos palaikų laidojimo ir paminklo pastatymo, ji patyrė 10 266,30 lt turtinę žalą. Be to, netekusi mamos patyrė ir 100 000 lt neturtinę žalą. Pareikštą civilinį ieškinį prašo patenkinti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo, esančio Gėlių g. 54, Lentvaryje, Trakų raj., kieme, šalia šiukšlių konteinerio, ant betonuoto takelio, buvo rasti trys peiliai. Ant vieno iš jų geležtės matėsi į kraują panašios dėmės. Analogiškos dėmės rastos ir ant laiptelio prie įėjimo durų į nukentėjusiosios gyvenamąją namo dalį, ant grindų virtuvėje, koridoriuje ir kambaryje bei kambaryje ant lovoje esančios pagalvės ( 1 t. b. l. 7-17 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju P. F. parodė, kad 2006-04-29, apie 12.00 val., jis buvo namuose, o žmona – M. F. išėjusi šerti gyvulių. Praėjus kuriam tai laikui, į virtuvę užėjo jo žmona, o įkandin jos, rankoje laikydamas peilį, įbėgo liudytojo sūnus V. F.. Pastarasis, kaire ranka paėmė nukentėjusiąją už gerklės, o su dešine, kurioje laikė peilį, dūrė jai į pilvo sritį. Liudytojo žmona nukrito ant grindų, o sūnus išėjo į savo namo pusę. Tuo metu į jų virtuvę užėjo V. F. žmona Rita, kuri pamačiusi sužalotą M. F., iškvietė greitąją med. pagalbą. Teigia, jog iki šio įvykio, jo žmona dėl savo skandalingo būdo su gimine nesugyveno, su visais bardavosi, juos keikdavo. Pasak liudytojo, po šio įvykio, sūnus jam sakė, kad peilį, kuriuo jis sužalojo M. F., buvo paėmęs nuo stalo, virtuvėje ( 1 t. b. l. 18-19, 20, 2. t. b. l. 49 ).

Apklausta liudytoja R. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, apie 12.00 val., jai su R. F. kalbantis namo kieme, prie jų priėjo senelio žmona – M. F., ir be jokio priežasties, pradėjo įžeidinėti jas ir jų vaikus : vadino alkoholikais, lygino su šunimis, priekaištavo dėl vaikų gimdymo. Kai M. F. nuėjo į savo namus, kaltinamasis, iki tol buvęs namuose, nubėgo šiai iš paskos. Ji pastarąjį pamatė tik iš nugaros, įžengiantį į nukentėjusiosios virtuvę. Tai pamačiusi R. F., nuėjo paskui juos. Netrukus liudytoja išgirdo, kaip Rita pradėjo šaukti „Valdai baik“. Po to, matė, kaip šis, išėjęs iš senelio namo, grįžo pas save, o įkandin jo išėjusi Rita pasakė, kad Valdas „ peiliu dūrė“ Marytei, paprašė iškviesti greitąją med. pagalbą. Tą ji ir padarė. Kai Rita nuėjo į savo namus, liudytoja išgirdo, ją šaukiant „žmonės gelbėkit“. Tuomet, ji, išsigandusi dar kartą iškvietė greitąją med. pagalbą ir nubėgo pas kaimyną J. B., prašyti pagalbos. J. B. nuėjo pas kaltinamąjį į namus, o liudytoja liko gatvėje, laukti „greitosios“.

Pasak liudytojos, nukentėjusioji buvo labai skandalingas žmogus, pastoviai visus barė, keikėsi, nedavė ramybės ( 1 t. b. l. 21-22, 2 t. b. l. 46-47 ).

Savo parodymus liudytoja R. B. patikrino vietoje ( 1 t. b. l. 23-25 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. F. parodė, kad 2006-04-29, apie 12.00 val., ji kartu su R. B. buvo namo kieme. Jos vyras Valdas – namuose. Tuo metu prie jų priėjo M. F. ir be jokios priežasties pradėjo jas barti, keikti jų vaikus. Kai apibarusi jas, nukentėjusioji grįžo į savo butą, pamatė, jog jos vyras, išėjęs iš namo, nuėjo įkandin šios. Pajautusi kažką negero, ji nuėjo paskui. Virtuvėje stovėjo jos vyras ir M. F., kuri, laikydama savo ranką, paprašė kad liudytoja iškviestų greitąją med. pagalbą. Tuomet vyras išbėgo į namus, o ji iškvietė „greitąją“. Kai ji nubėgo paskui jį, pamatė, jog V. F., rankoje laikomu peiliu bando durti sau į pilvą. Tai pamačiusi, ji peilį atėmė.

Teigia, jog M. F. nuolat provokuodavo jos vyrą bei kitus gimines, įžeidinėdama jų vaikus ( 1 t. b. l. 26-27, 28-29 ).

Apklaustas liudytoju J. B. parodė, kad 2006-04-29, buvo pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), kur kieme, pjovė malkas. Apie 12.00 val., pas juos į kiemą atbėgo kaltinamojo tėvas su Rasa, ir pasakė, jog Valdas „pripjovė“ Marytę, prašė pagalbos. Nuėjęs į F. kiemą, išgirdo, kaip rėkia Rita. Įbėgęs į virtuvę, pamatė, jog ši įsikibusi į Valdo rankas, neleidžia jam prieiti prie peilių. Tuomet, jis viena ranka sugriebė Valdą už kaklo, kita už liemens, ir tokiu būdu jį išsitraukė į koridorių. Šis visą laiką kartojo, kad negyvens, kad nori nusižudyti, nenori sėsti į kalėjimą. Kai po jo įkalbinėjimų, kaltinamasis kiek apsiramino, liudytojas jo kaklą atleido, tačiau laikė suėmęs rankas, iki atvyko policijos pareigūnai. Teigia, jog tol, kol laikė jis V. F., nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejautė.

Apklaustas liudytoju M. B. parodė, kad 2006-04-29, Lentvario PN buvo gautas Trakų raj. PK budėtojo pranešimas, jog Lentvaryje, Gėlių g. 54, sužalota moteris. Jam nuvykus minėtu adresu, nukentėjusioji greitosios pagalbos automobiliu jau buvo išvežta į Trakų ligoninę. Namo kieme buvo V. F., jo žmona bei kaimynas. V. F. buvo susijaudinęs, vis kartojo, kad pasikars, matėsi, kad pergyvena. Lauke, prie namo buvo rasti trys peiliai, iš kurių vienas - su kruvina geležte. Nuo kaltinamojo, pasak liudytojo, sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis sakė, kad gėrė iš vakaro, ir ryte, tam, kad „pataisytų“ sveikatą. Liudytojo teigimu, kaltinamasis visą laiką buvo jo akiratyje. Jis buvo nusiraminęs, orientavosi vietoje, suprato, ką yra padaręs, alkoholio prie jo nevartojo. Sakė, kad M. F. jau iš vakaro prie jų priekabiavo, užgauliojo vaikus, barėsi ant jo šeimos, o ryte, vėl tas pats kartojosi. Todėl, susinervinęs griebė peilį ir ją sužalojo. Kadangi, V. F. skundėsi silpnumu, sakė, jog skauda širdį, greitoji med. pagalba, jį išsivežė į Trakų ligoninę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006-04-29, 14.24 val., patikrinus V. F. alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2.22 promilių alkoholinis apsvaigimas ( 1 t. b. l. 152 ).

Atlikus teismo medicininį tyrimą konstatuota, jog M. F. mirties priežastis – kairio žasto vidinio paviršiaus durtinė- pjautinė žaizda su žastinio raumens ir kairės žastinės arterijos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku, ūmia vidaus organų mažakraujyste. M. F. mirtis konstatuota VšĮ Trakų ligoninės reanimacijos skyriuje 2006-04-29, 22.50 val. M. F. lavone rasti sužalojimai : kairio žasto vidinio paviršiaus durtinė-pjautinė žaizda su žastinio raumens ir kairės žastinės arterijos sužalojimais. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio ausies kaušelio pjautinė žaizda, kairės dešinės pusės durtinė – pjautinė žaizda, kairės alkūnės srities ir kairio dilbio pjautinės žaizdos. Krūtinės ląstos dešinės pusės odos žaizda yra durtinė- pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis, atkreiptomis kairėn. M. F. krūtinės ląstos dešinės pusės odos žaizda yra durtinė – pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis, atkreiptomis kairėn. Sužalojimai padaryti aštuoniais trauminiais poveikiais ( 1 t. b. l. 52-57, 59-60, 61-62 ).

Atlikus trasologinį-medicininį tyrimą, matyti, kad ant tyrimui pateiktų M. F. megztinio ir palaidinės yra durtiniai-pjautiniai pažeidimai, tikėtina, jog padaryti tyrimui pateiktu peiliu. M. F. durtinių-pjautinių kūno sužalojimų lokalizacija ir jos drabužių durtinių-pjautinių pažeidimų lokalizacija iš esmės sutampa. Durtinių –pjautinių sužalojimų kairėje rankoje ir megztinio bei palaidinės kairėse rankovėse esančių pažeidimų dalinis neatitikimas gali būti paaiškinamas drabužių paslankumu kūno atžvilgiu. Tikėtina, kad tirta M. F. krūtinės srities odos žaizda yra padaryta tyrimui pateiktu peiliu ( 1 t. b. l. 136-148 ).

Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta nuo namo, esančio Gėlių g. 54, Lentvaryje, koridoriaus grindų, peilio, paimto kieme geležtės bei V. F. kelnių yra žmogaus kraujas, kurio genotipai sutampa su M. F. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką M. F. ištirtų fokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000007 % ( 1 t. b. l. 131-132 ).

Atlikus mikropluoštelių tyrimą, nustatyta, jog ant peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu rasti mėlynai juodos ir baltos spalvų vilnos pluoštai, tamsiai žalsvai pilkos ir baltos spalvų akriliniai pluoštai yra vienodi ( bendro grupinio priklausomumo ) su M. F. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Didelė tikimybė, kad šie pluoštai, rasti ant tiriamo peilio, yra iš M. F. megztinio trikotažo ( 1 t. b. l. 116-122 ).

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės kompleksinės kartotinės ekspertizės akto matyti, kad V. F. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės galėjo vissiškai suvokti savo veiksmus. V. F. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto būsenoje. Dėl psichikos būklės gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. Šiuo metu V. F. lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste neserga, jam diagnozuojamas nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos. Dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ir dalyvauti teisme. V. F. būdingos individualios psichologinės savybės netrukdo planuoti bei logiškai apmastyti savo veiksmų ir elgesio. Ekspertizės metu V. F. simuliuoja atskirus psichikos sutrikimų simptomus - ryškius atminties ir suvokimo sutrikimus. Dėl psichikos būklės priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas V. F. nereikalingas ( 2 t. b. l. 58-66 ).

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad V. F. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006-04-29, apie 12.30 val., jo tėvui P. F. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Gėlių g. 54, Lentvaryje, Trakų rajone, virtuvėje, konflikto, kilusio dėl asmeninių santykių, metu, tyčia, 8 kartus virtuviniu peiliu dūręs M. F. į dešinę ausį, dešinę poraktikaulinę sritį, kairės alkūnės užpakalinį paviršių, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinį paviršių, kairio dilbio viršutinio trečdalio vidinį paviršių, kairio žasto apatinio trečdalio priekinį paviršių, alkūnės linkyje, kairio dilbio viršutinio trečdalio priekinį paviršių bei į kairįjį žastą, padarydamas dešinio ausies kaušelio, kairės alkūnės srities ir kairio dilbio pjautines žaizdas, krūtinės ląstos dešinės pusės, kairio žasto vidinio paviršiaus durtines-pjautines žaizdas su žastinio raumens ir kairės žastinės arterijos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku, ūmia vidaus organų mažakraujyste, ir tokiu būdu ją nužudė.

Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš paties kaltinamojo parodymų, pastarajam prisipažinus kaltu, bet ir kitų, V. F. kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų : nukentėjusiosios J. M. parodymų, kuri apie V. F. nusikalstamais veiksmais sužalotą motiną, iš karto po įvykio buvo informuota telefonu, liudytojų P. F., R. B., R. F., M. B. ir J. B. parodymų, įvykio vietos apžiūros metu rastu peiliu bei specialiais tyrimais : teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota nukentėjusiosios mirties priežastis, trasologiniu-medicininiu, DNR ir mikropluoštelių tyrimais, kurie objektyviai leido nustatyti, jog nukentėjusiąją peiliu mirtinai sužalojo V. F..

Padaryto nusikaltimo aplinkybės : iš vienos pusės - nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, veiksmų intensyvumas - suduoti 8 smūgiai, padarant durtines – pjautines žaizdas, smurto nutraukimo priežastis - žmonos reakcija, iš kitos – sužalojimų lokalizacija ir pobūdis : rankos, ausies kaušelis ir krūtinės ląsta, iš kurių tik vienas sužalojimas – kairio žasto vidinio paviršiaus durtinė – pjautinė žaizda su žastinio raumens ir kairės žastinės arterijos sužalojimais, kvalifikuotas sunkiu, lėmusiu nukentėjusiosios mirtį, kaltinamojo reakcija į savo nusikalstamus veiksmus – bandymas nusižudyti, leidžia daryti išvadą, kad V. F. nukentėjusiąją nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. pastarasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, jog gali ją atimti, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, kas akivaizdžiai parodo jo abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Skiriant kaltinamajam V. F. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, ligotas, dėl susirgimų pripažintas II grupės invalidu neterminuotai ( 1 t. b. l. 157-158, 2 t. b. l. 8, 19, 30, 73, 80, ). Tačiau, įvertinama ir tai, kad V. F. padarė labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes.

V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šios veikos padarymui, sprendžiant iš kaltinamojo, liudytojų P. F., R. B. ir R. F. parodymų, įtakos turėjo ir provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys : pasak pastarųjų, M. F. sistemingai įžeidinėjo kaltinamąjį ir jam artimus asmenis, vaikus, kėlė konfliktus, tą patį pastaroji darė nagrinėjamo įvykio išvakarėse bei prieš jį, o tai, vertinant kaltinamojo apsunkintų emocijų ir elgesio kontrolės aspektu, ir išprovokavo nusikalstamos veikos padarymo prielaidas ( LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

V. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Nors, pastarasis ir neigia šią aplinkybę, nurodydamas, kad alkoholį jis vartojo po įvykio, atvykus policijos pareigūnams, tačiau, tokius pastarojo parodymus paneigia bylos medžiaga. Taigi, analizuojant kaltinamojo ir liudytojų veiksmus po nagrinėjamo įvykio matyti, jog V. F. siekiant nusižudyti, jis, iki pastarąjį išsivežė greitoji med. pagalba, nebuvo paliktas vienas, be priežiūros : iš pradžių jį laikė žmona, po to, į pagalbą atėjęs kaimynas, pasak kurio, šis su kaltinamuoju buvo kartu, iki atvyko policijos pareigūnai. Taigi, tuo metu, V. F. alkoholio, ką ir pats nurodo, negėrė. Gi, liudytojo M. B. teigimu, šis atvykęs į įvykio vietą, iš karto pajuto, jog nuo kaltinamojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Pastarasis jam aiškino, kad buvo gėręs iš vakaro, o taip pat ir ryte, tam, kad „pataisytų“ sveikatą. Kita vertus, šio liudytojo teigimu, kaltinamasis visą laiką, t. y. iki jį išsivežė „greitoji“ buvo jo akiratyje ir alkoholio nevartojo. Iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog medikai kaltinamojo namų adresu atvyko 13.10 val., į Trakų ligoninės priėmimo skyrių V. F. pristatė 14.00 val. ( 1 t. b. 36-37 ). Gi, 14.24 val., patikrinus V. F. alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2.22 promilių alkoholinis apsvaigimas ( 1 t. b. l. 152 ). Nors, pasak liudytojo J. B., šis, kol laikė kaltinamąjį, alkoholio kvapo nuo jo nejautė, tačiau, įvertinus įtemptą situaciją, pastarasis tuo metu į tai tiesiog dėmesio neatkreipė.

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, V. F. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Nukentėjusiosios J. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidų atlygimo, atsižvelgus į jo dydžio pagrįstumą ir įrodytumą pateiktais rašytiniais įrodymais, tenkintinas iš dalies, sumažinant dviem trečdaliais ieškinio dalį dėl išlaidų, susijusių su šeimyninės kapavietės, skirtos, pasak nukentėjusiosios trims asmenims, įrengimu. Kitoje dalyje, ieškovės nurodytos laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos, kaip jau buvo minėta, yra pagrįstos dokumentais, atitinka protingumo kriterijus, todėl ieškinys, toje dalyje turi būti patenkintinas ( 1 t. b. l. 113 – 117, 2 t. b. l. 145-149, 157-159 ).

Nukentėjusiosios J. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pastaroji patyrė kaltinamajam V. F. tyčiniais nusikalstamais veiksmais atėmus pastarosios motinai gyvybę, atsižvelgus į kaltinamojo kaltę, neigiamas pasekmes, nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, sukrėtimą, kaltinamojo turtinę padėtį, kuri yra žymiai prastesnė nei civilinės ieškovės, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tenkintinas iš dalies, atkreipiant dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi tiksliai įvertinti neturtinę žalą piningais, nėra įmanoma. Taigi, užtikrinant abiejų pusių, nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, J. M. priteistinas 20 000 lt. neturtinės žalos atlyginimas ( CK 6.250 str. 2 d. ).

Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų priteisimo, tenkintinas, kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado gydant nukentėjusiąją VšĮ Trakų ligoninėje dėl sužalojimų, padarytų nusikalstamais kaltinamojo veiksmais ( BPK 109 str., 1 t. b. l. 85-90 ).

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : M. F. rūbus, peilį, saugomus Trakų raj. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti, V. F. rūbus, gražinti V. F. ( 1 t. b. l. 149-150 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, V. F. palikti nepakeistą.

Bausmės atlikimo pradžią V. F. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime – nuo 2006-06-19 iki 2006-08-01.

Iš V. F. priteisti J. M. 9 200, 30 lt turėtų laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidų bei 20 000 lt neturtinės žalos atlyginimą.

Iš V. F. priteisti 2774,50 lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : M. F. rūbus, peilį, saugomus Trakų raj. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. V. F. rūbus, gražinti V. F..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.