Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams J. B. ir ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovų J. B. ir ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 731,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-05 prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje ieškovui važiuojant apie 10–15 km/h greičiu pastatyti savo automobilį „Peugeot 607“ į stovėjimo vietą ir važiuojant šalia automobilio „Subaru Impreza“ (atsakovo automobilis) netikėtai atsidarė šio automobilio priekinės dešinės pusės durys, kurios kliudė ieškovo automobilio kairės pusės priekinį sparną, posūkio žibintą, šoninį veidrodėlį ir abejas duris, juos apgadino. Mano, jog eismo įvykio kaltininkas yra automobilį „Subaru Impreza“ vairavęs atsakovas, kuris po įvykio iškart pripažino savo kaltę ir eismo įvykio deklaracijoje save nurodė kaip kaltininką.Atsakovas kaip transporto priemonės valdytojas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs pas atsakovą „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale. Minėtas atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, vadovaudamasis tuo, kad buvo priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes už padarytą žalą atsakomybė kilo automobilio „Subaru Impreza“ keleiviui. Atsakovas J. B. pranešime šiai draudimo bendrovei nurodė, kad jis neatsargiai atidarė savo automobilio dureles, tačiau draudimo įmonė vis tiek šį įvykį laiko nedraudžiamuoju. J. B. taip pat atsisakė ieškovui atlyginti žalą. UAB „Pajūrio autorika“ 2015-09-02 apskaičiavo, kad dėl ieškovo automobilio apgadinimo jam padaryta 731,00 Eur žala, kurią sudaro autodetalių ir remonto darbų kaina.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovui J. B. ir atsakovui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, keleivis, lipdamas iš atsakovo J. B. automobilio nurodytoje vietoje, per dešinės pusės keleivio dureles iš važiuojamosios kelio dalies pusės, galėjo numatyti, kad iš galo gali atvažiuoti kita transporto priemonė, kuri galės apvažiuoti sustojusį automobilį tik iš dešinės pusės, ir kad tokiu būdu atidarytos automobilio dešinės pusės durelės gali sukelti pavojų ir kliudyti kitoms transporto priemonėms. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtent nenustatyto keleivio, o ne atsakovo J. B. veiksmai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 52 ir 148 punktų reikalavimus buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir ieškovo žalai atsirasti.Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad keleivis buvo pažįstamas su atsakovu J. B. ir šis būtų tyčia nuslėpęs jo asmenybę. Pažymėjo, kad ieškovas iš karto po įvykio turėjo galimybę nustatyti kalto keleivio asmenybę, tačiau tokių priemonių nesiėmė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoti duomenys netikslūs, deklaracijoje nėra žymų apie eismo įvykio aplinkybes, išmatuotų atstumų tarp transporto priemonių, kelio ir kitų aplinkos objektų. Iš šio dokumento turinio neaiškus įvykio mechanizmas. Teismas pripažino, jog eismo įvykio metu abu įvykio dalyviai buvo susijaudinę, todėl kritiškai vertino faktą, kad atsakovas J. B. 2015-07-05 eismo įvykio deklaracijoje patvirtino savo atsakingumą už padarytą žalą.Teismas sprendė, jog tarp žalos ieškovui atsiradimo ir atsakovo J. B. veiksmų nėra priežastinio ryšio, kuris suponuotų jo civilinę atsakomybę.2015-07-05 įvykio kaltininku buvo ne transporto priemonės valdytojas atsakovas J. B., o nenustatytas keleivis, būtent dėl kurio neatsargių veiksmų ir įvyko eismo įvykis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos jam netaikytinos, todėl konstatavo, kad atsakovas ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, pagrįstai įvykį laikė nedraudžiamuoju bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas ieškovo apeliacinis skundas. Apeliantas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas įrodymus vertino pažeisdamas CPK 177 straipsnio 1 dalies ir CPK 185 straipsnio nuostatas.Vertindamas įrodymus teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilio „Subaru“ dureles atidarė nenustatytas keleivis, ir byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtent nenustatyto keleivio, o ne atsakovo J. B. veiksmai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 52 ir 148 p. reikalavimus buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Mano, jog ši išvada prieštarauja nustatytoms ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotoms aplinkybėms.Būtent automobilio vairuotojas J. B. (atsakovas) yra kaltas dėl žalos padarymo. Teismui aiškindamas apie tariamo nenustatyto keleivio kaltę, atsakovas J. B. elgiasi nesąžiningai, nes suvokia, jog teismui patikėjus nenustatyto automobilio keleivio kalte, jis išvengs prievolės atlyginti žalą.Dėl įvykio esant kaltam atsakovui J. B., pareiga atlyginti žalą tenka atsakovui – draudimo bendrovei BTA, su kuria buvo sudaryta draudimo sutartis. Draudimo bendrovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo J. B. automobiliui stovint įvykęs įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Nurodo, kad apelianto automobilis judėjo ir tai laikytina eismo įvykiu.Atsakovo J. B. automobilis stovėjo ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o įvažiavime į ją ir automobilį atsakovas J. B. buvo pastatęs kairėje kelio pusėje. Pagal Kelių eismo taisyklių 141 punkto reikalavimus sustoti ir stovėti transporto priemonei leidžiama dešinėje kelio pusėje. Tai dar kartą patvirtina atsakovo J. B. kaltę, nes jei jo automobilis būtų stovėjęs dešinėje kelio pusėje, eismo įvykio nebūtų buvę.Draudimo bendrovės sprendimas įvykį laikyti nedraudžiamuoju nepagrįstas. Draudimo bendrovė nesiima jokių priemonių objektyviai išsiaiškinti ir užfiksuoti įvykio aplinkybes ir priimti pagrįstą bei motyvuotą sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.Teisme taip pat gautas atsakovo J. B. atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas, neturėdamas jokių teisinių žinių ir nesuvokdamas galimų padarinių, nepagrįstai formaliai prisiėmė kaltę už įvykį, dėl kurio realiai nėra kaltas. Atsakovo nuomone, vien tik parašas eismo įvykio deklaracijoje, neatsižvelgiant į kontekstą ir aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę dėl žalos padarymo. Atsakovo nepagristas kaltės prisiėmimas realiai net nesuvokiant savo faktinio nekaltumo teismo nesaisto ir negali būti laikomas neginčijamu jo kaltės įrodymu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo J. B. 2015-07-17 paaiškinimą vertino kritiškai, nes jis buvo parašytas apeliantui darant spaudimą.Tarp žalos apeliantui atsiradimo ir atsakovo J. B. veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, kuris suponuotų civilinę atsakomybę.Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus (Eismo įvykio deklaraciją, 2015-07-17 J. B. rašytinį paaiškinimą), pagrįstai nustatė transporto priemonės keleivio neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį su kilusia žala. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamame sprendime padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnis).Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis).Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Nagrinėjamu atveju automobilio (didesnio pavojaus šaltinio) valdytoju pripažintinas atsakovas J. B. (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), todėl jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, R. D., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Z. v. AB ,,Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-61/2006).Byloje nėra duomenų, jog žala trečiajam asmeniui atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą. Taip pat pažymėtina, jog atsakovo J. B. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog keleivis, kuris, atsakovo teigimu, atidarė atsakovui J. B. priklausančio automobilio dureles, atsakovui J. B. iš matymo yra pažįstamas asmuo (2016-02-17 teismo posėdžio garso įrašo 46.00 min.), todėl atsakovo pozicija, jog jis nepažįsta keleivio ir nėra atsakingas už apeliantui padarytą žalą, nes žala kilo dėl nežinomo asmens, vertintina kritiškai. Net ir darant prielaidą, jog atsakovas J. B. nepažinojo keleivio, kuris atidarė jam priklausančio automobilio dureles, apdairus ir rūpestingas asmuo būtų dėjęs maksimalias pastangas, jog kaltę už įvykį prisiimtų atsakingas asmuo, t. y. keleivis. Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog atsakovo J. B. automobiliui įvykio metu taip pat buvo padaryta žala, tokiu atveju, nustačius kaltąjį asmenį, atsakovas taip pat turėtų galimybę kreiptis dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu atsakovas J. B. nurodė, jog tiek įvykio metu, tiek po įvykio jis suprato, jog yra nekaltas, tačiau pasirašė eismo įvykio deklaraciją prisiimdamas kaltę, taip tikėdamasis, jog žalą atlygins draudimo bendrovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas ir apdairus asmuo, būdamas įsitikinęs, jog yra nekaltas, kaltės neprisiimtų. Iš atsakovo žmonos su draudimo bendrove pokalbio garso įrašo taip pat akivaizdu, jog atsakovo žmona pripažįsta, kad jie yra įvykio kaltininkai (garso įrašo 00.15 min.). Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog atsakovo J. B. pozicija, kad jis nepažįsta dureles atidariusio keleivio ir nėra atsakingas už apeliantui padarytą žalą, yra siekis galimai nuslėpti už įvykį atsakingo asmens tapatybę bei išvengti žalos atlyginimo, todėl konstatuotina, jog už apeliantui padarytą žalą atsakingu pripažintinas atsakovas J. B.. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su atsakovo „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atsakomybe dėl apeliantui padarytos žalos. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos (CK 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovo J. B. automobilis įvykio metu stovėjo, todėl įvykis, kurio metu apgadintas apelianto automobilis, nelaikytinas eismo įvykiu Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme, o TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui nagrinėjamu atveju nekyla pareiga atlyginti apeliantui padarytą žalą, nes „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas pagrįstai pripažino įvykį, kurio metu buvo apgadintas apeliantui priklausantis automobilis, nedraudžiamuoju. Dėl nurodytų motyvų netenkintinas apelianto reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, kaip iš atsakovo J. B. civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko.Atsižvelgiant į tai, jog už apeliantui padarytą žalą atsakingu pripažintas atsakovas J. B., bei į tai, jog įvykis, kurio metu apgadintas apeliantui priklausantis automobilis, yra nedraudžiamasis, atsakovui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui nekyla pareiga atlyginti apeliantui padarytą žalą, apeliantui padarytos 731,00 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo J. B..Išsprendus atsakovo J. B. atsakomybės už apeliantui padarytą žalą klausimą, kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo J. B. atsakomybės dėl žalos apeliantui atlyginimo klausimą, netinkamai įvertino byloje pateiktus šalių argumentus, nesivadovavo CK 6.270 straipsniu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), apelianto ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo J. B. apeliantui padarytos 731,00 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos (2015-11-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog paduodamas ieškinį, apeliantas sumokėjo 16,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliantas pateikė duomenis, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 600,00 Eur dydžio išlaidas (b. l. 71). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo J. B.. Priėmus sprendimą ieškovo naudai, atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog už apeliacinio skundo padavimą apeliantas sumokėjo 16,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliantas pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi dėl atsakovo J. B. apeliacinis skundas patenkintas, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo J. B.. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.Teisme 2016-10-03 gautas atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo. Prašyme nurodoma, jog atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, patyrė 280,00 Eur išlaidų dėl advokato padėjėjos pagalbos – už atsiliepimo į R. B. apeliacinį skundą projekto parengimą. Prie prašymo pridėti sąskaita-faktūra, jos detalizacija bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.Pažymėtina, jog dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tik 2016-10-03, t. y. teismo sprendimo priėmimo stadijoje, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl atsisakytina priimti atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymas ir jo priedai paliktini byloje, tačiau nelaikytini nagrinėjamos bylos dalimi ir nevertintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimą pakeisti iš dalies:

Priteisti iš J. B., a k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 731,00 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos (2015-11-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš J. B. R. B. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 16,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei 600,00 Eur už advokato padėjėjo pagalbą.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas K(duomenys neskelbtini), vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš J. B. R. B apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 16,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei 600,00 Eur už advokato pagalbą.