Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2019-1049/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
1-2019-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-42777-17-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nukentėjusysis
G. U.
Kaltinamasis
A. U.
Advokatai
Angelė Fominienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2019-1049/2017Proceso Nr. 01-1-42777-17-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,nukentėjusiajai G. U.,kaltinamajam A. U., jo gynėjai, advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. U. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė savo sutuoktinei G. U. už kairės rankos bei sudavė jai ne mažiau kaip 6 smūgius kumščiais į galvą, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei odos įdrėskimą viršugalvyje, tuo sukėlė savo šeimos narei G. U. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-08-21 kartu su žmona G. U. buvo namuose, žmona vartojo alkoholį, jis – ne, buvo jau vėlu ruošėsi eiti miegoti. Pamatė, kad žmona paėmusi jo mobilaus ryšio telefoną, tada tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, ši apkaltino jį, kad susirašinėja su kitomis moterimis. G. U. jam ištisai priekaištavo, kad jis neištikimas, todėl jis labai supykęs dėl šios tokių nepagrįstų kaltinimų nesusivaldė, ir priėjęs prie G. sugriebė šiai už rankos ir suspaudė bei sudavė kumščiu, tikrai pamena, kad sudavė vieną smūgį jai į galvą. Po to nuėjo miegoti, tačiau kiek vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kad taip pasielgė, su žmona kalbėjo, jos atsiprašė, abu susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Išvada dėl A. U. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji G. U. parodė, kad 2017-08-21, apie 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant svetainėje tarp jos ir sutuoktinio A. U. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji šio telefone rado svetimos moters žinutę ir tuo numeriu paskambino iš A. telefono. Tai išgirdęs A. U. jai besėdint svetainėje ant sofos staigiai priėjo prie jos ir ranka stipriai sugriebė jai už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė, tada staiga sudavė jai ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais į galvą. Viskas vyko labai greitai, po šių smūgių jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. A. po to, kai ją sumušė, nuėjo miegoti į miegamąjį kambarį. Ji pamačiusi, kad galva kraujuoja, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi GMP iškvietė policijos pareigūnus, kadangi ji šiems pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis A. U.. Mane Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 17 – 18).

2017-08-21 G. U. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 20).

Iš 2017-08-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-08-21 kreipėsi G. U., kuri nurodė, kad 2017-08-21 apie 00.30 val., prieš ją smurtavo vyras A. U., kuris smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 5 – 6).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 8 – 13).

Iš 2017-08-05 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, nustatyta, kad 2017-08-21, apie 00.50 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras moteriai sudavė kumščiu į galvą, nustatyta, kad policiją kvietė G. U.. Įvykio vietoje nustatyta, kad vyras smurtavo prieš žmoną, vyras sudavė smūgį kumščiu į galvą, nukentėjusioji parodė, kad vyras smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 14 – 15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2418/2017(02), konstatuota, kad G. U. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste bei odos įdrėskimas viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2017-08-21, 1.21 val., įtariamajam A. U. nustatytas 0,00 girtumas (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma visiškai pakankama A. U. kaltei įrodyti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. U. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo žmonai G. U., pasitvirtino.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad A. U. smurtavo savo žmonos G. U. atžvilgiu, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, kas pagal BK 248 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas yra priskiriama šeimos nariui, tokie A. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Iš byloje nustatytų įvykio aplinkybių konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – savo žmoną G. U., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir to norėjo.

IV. Teismo išvados dėl A. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

A. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. U. nukentėjusiosios G. U. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamuoju taikytis ir jam atleidžia. Jokia žala nepadaryta. Pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

A. U. teisiamas pirmą kartą (teistumas išnykęs), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja G. U. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Žala nepadaryta. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, su nukentėjusiąja pažįstamas apie šešis metu, iš kurių paskutiniuosius metu gyvena santuokoje, dirba. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks A. U. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti- nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padaryto nusikalstamo rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš savo sugyventinę, sukėlęs jai nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad kaip savo pirminiame pareiškime nurodė nukentėjusioji, A. U. jos atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam A. U. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Teismo nuomone, skirtingai nei to prašė prokurorė, nėra pagrindo skirti įtariamajam kitų baudžiamojo poveikio priemonių (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), kadangi jų skyrimas neatitiktų proporcingumo principo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. U., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja G. U., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. U., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis