- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- eI-1680-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00328-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. 2018-01-26 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė skundą, kurį 2018-02-07 papildė, prašydama: „1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2017-11-24 raštą Nr. PE-SP20-78 ir VSDFV 2018-01-16 raštą Nr. (6.5)-I-311, kaip neteisėtus ir nepagrįstus, ir prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams ir teismų praktikai, reglamentuojančiai stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, skaičiavimo pagrindus ir teisėtumą; 2) įpareigoti atsakovą paskaičiuoti mano stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nes esu pateikusi prašymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 12 p. (jos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją); 3) vadovaujantis suformuota teismų praktika, Gerb. Teismo prašau įpareigoti atsakovą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19, kai aš vykdžiau Vilniaus miesto VPK 2PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigas (samdos pagrindu, V. U. atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu) į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“.
Paaiškino, kad pareiškėjos dirbtas laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose (samdos pagrindu) turėtų būti įskaitomas į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Nurodo, kad pareiškėja 1997-04-27 Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose (samdos pagrindu, V. U. atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu) pradėjo dirbti statutinėse pareigose, t. y. tos pareigos jau buvo statutinės, o ne tokiomis tapo vėliau. Aplinkybę, kad pareiškėja vykdė statutinio pareigūno funkcijas patvirtina Vilniaus m. VPK 2 PK baudžiamųjų bylų registracijos knygos „Automobilių vagystės“ kopijos. Iš pateiktų kopijų matyti, kad pareiškėja vykdė statutinio pareigūno funkcijas, dirbo su baudžiamosiomis bylomis, kėlė baudžiamąsias bylas, jas tyrė, atnaujino, sumarinio proceso tvarka siuntė į teismą, baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais bylas perduodavo Tardymo skyriui. Teigia, kad pareiškėja budėdavo pagal nustatytą grafiką kaip ir visi Kvotos skyriaus pareigūnai, vykdavo į įvykio vietas, atlikdavo visus kvotos pareigūnui baudžiamojo proceso kodekso suteiktus įgaliojimus ir procesinius veiksmus. Todėl pareiškėjos įsitikinimu, laikotarpiu nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 ji vykdė policijos pareigūno funkcijas. Be to, pareiškėjai buvo taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir V. U., kuri buvo pareigūnė. Pažymėjo, kad po 1998-01-20, kai pareiškėja buvo paskirta į tas pačias Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigas, funkcijų ir įgaliojimų apimtis nepasikeitė, taip pat nesikeitė nei darbdavys, nei darbo vieta, nei vykdomų funkcijų pavadinimas. Todėl pareiškėja, eidama minėtas pareigas, turėjo teisėtą lūkestį į socialines garantijas, kurios taikomos atitinkamas pareigas ne pagal darbo sutartį ėjusiems pareigūnams. Atsakovas, neįskaitydamas dirbto laikotarpio nuo 1997-04-27 Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose, apriboja pareiškėjos galimybes pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis socialinėmis garantijomis – gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, siekti karjeros, nes šiuo metu ji yra priversta būti įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privalo pateikti visus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus, vienas iš kurių – įstaigos, tarnybos, kurioje asmuo tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriame nurodomi visi buvusio pareigūno tarnybos laikotarpiai, įskaitytini į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Į pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi tik prilyginti, buvę iki 1995-01-01 darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikotarpiai Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms.
Pažymėjo, kad tam, jog būtų įgytas vidaus pareigūno statusas, asmuo privalo atitikti tam tikras sąlygas – būti prisiekęs Lietuvos Respublikai. Pareiškėjos asmens byloje duomenų, kad ji yra prisiekusi Lietuvos Respublikai laikotarpiu nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėja pagal nustatytą tvarką netapo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos pareigūne. Pagal atsakovo gautus duomenis nustatyta, kad pareiškėja į pareigūno pareigas paskirta 1998-01-20. Laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 gali būti įskaičiuojamas į vidaus tarnybos stažą, o ne į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Registro duomenimis, laikotarpiu nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19, pareiškėja į šį registrą įrašyta kaip apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. dirbanti pagal darbo sutartį, todėl į tarnybos laiką pensijai skirti pareiškėjai buvo įskaitytas laikas nuo 1998-01-20, t. y. nuo pareigūno laipsnio suteikimo dienos. Laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 neįskaitytas kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų.
Utenos skyrius nepriėmė sprendimo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo arba atsisakymo skirti, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams. Utenos skyrius pažymėjo, kad apie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir vidaus tarnybos laiko įskaitymo sąlygas, dokumentų pateikimo tvarką ir terminus pareiškėja buvo informuota 2017-09-26 Utenos skyriaus raštu Nr. (10.126) R3-39974. Akcentuoja, kad pareiškėja neturėjo teisės į pareigūnų pensiją nei kreipimosi dėl šios pensijos dieną (2017-06-12), nei po trijų mėnesių, praėjusių nuo kreipimosi dienos, nes neišėjo iš tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, kurioje pareiškėja tarnavo, nepateikė ir negalėjo pateikti visų reikalaujamų dokumentų dėl pareigūnų pensijos skyrimo, nes pareiškėja nebuvo atleista iš tarnybos.
Teismo posėdyje VSDFV Utenos skyriaus atstovai nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ginčijamu VSDFV Utenos skyriaus 2017-11-24 sprendimu atsisakyta pareiškėjai skirti pareigūnų pensiją, O VSDFV 2018-01-16 sprendimu VSDFV pritarė VSDFV Utenos skyriaus sprendimui ir paliko jį nepakeistą. Fondo valdyba taip pat atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2017-12-15 skundo reikalavimą į jos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaityti 1997-04-27 – 1998-01-19 laikotarpį, nes VSDFV Utenos skyriaus 2017-11-24 sprendimu nebuvo sprendžiama dėl minėto laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl 1997-04-27 – 1998-01-19 laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti skundžiamais VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimais nebuvo nagrinėjamas, byla dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti 1997-04-27 – 1998-01-19 laikotarpį ir perskaičiuoti pareiškėjos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti nenagrinėtina.
Teigia, kad pareigūnų pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno pensiją atsiradimo. VSDFV Utenos skyrius skundžiamu 2017-11-24 sprendimu Nr. PE_SP20-278 atsisakė skirti pareiškėjai pareigūnų pensiją pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį kaip neatitinkančiai vienos iš šioje dalyje nustatytos sąlygos pareigūnų pensijai paskirti – pareiškėja neatleista iš tarnybos. VSDFV, patikrinusi pareiškėjos pensijos bylos dokumentus nustatė, kad nei kreipimosi dėl pareigūnų pensijos skyrimo dieną (2017-06-12), nei po trijų mėnesių, praėjusių nuo kreipimosi dienos, pareiškėja nebuvo atleista iš tarnybos, tad VSDFV Utenos skyrius neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjai pareigūnų pensiją.
Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus rašto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių paskaičiuoti pareiškėjos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir įpareigoti įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, kai pareiškėja vykdė Vilniaus miesto VPK 2PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) taip pat šį įstatymą įgyvendinantis bei detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01). Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir / arba mokama.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio ,,Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos“ 1 dalyje reglamentuojama, kad ,,pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams: 1) ištarnavusiems vidaus reikalų <...> sistemose, <...> 20 ir daugiau metų; 2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 3) pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba; 4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų; 5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų“.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams. Įstatyme nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti tokie asmenys, yra įvairios: asmuo yra arba ištarnavęs tam tikrą metų skaičių, arba yra ištarnavęs tam tikrą metų skaičių ir sukakęs senatvės pensijos amžių, arba asmuo yra pripažintas nedarbingu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, arba yra atleistas iš tarnybos dėl sveikatos. Taigi iš minėtų nuostatų aišku, kad teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyvendinimas, be kita ko, priklauso nuo to, ar pareigūnas ar karys yra išėjęs iš vidaus tarnybos ir kokiomis aplinkybėmis taip pat kokios yra kitos jo teisinį statusą apibūdinančios sąlygos (vidaus tarnybos stažas, amžius ir kt.).
Vadovaujantis Pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo, o kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Taigi sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad prielaidos valstybinei pareigūno ar kario pensijai skirti atsiranda tuomet, kai asmuo atitinka Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tik tuomet, kai asmuo pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.
Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja 2017-06-12 prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2017-06-15 tarnybos laiko apskaitos lape Nr. 86-6 pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įrašė ir pareiškėjos darbo laiką nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 Vilniaus m. 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose. VSDFV Utenos skyrius 2017-06-26 raštu kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, prašydama nurodyti kokiu teisiniu pagrindu į apskaitos lapą įtrauktas pareiškėjos darbo laikas nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsakydama į VSDFV Utenos skyriaus 2017-06-26 paklausimą, nurodė, kad tarnybos laikas 1997-04-27 iki 1998-01-19 įskaitytas į stažą, nes pareiškėja tuo laikotarpiu vykdė statutinio pareigūno funkcijas. Pareiškėja 2017-09-12 raštu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo ir apie priimtą sprendimą pranešti pareiškėjai. VSDFV Utenos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2017-09-12 raštą, 2017-09-26 nurodė pareiškėjai, kad skyrius nepriėmė sprendimo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo arba atsisakymo skirti, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams. VSDFV Utenos skyrius 2017-10-10 raštu grąžino pareiškėjos pateiktus dokumentus, nurodė, kad kreiptis dėl pareigūnų ir karių pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo.
Pareiškėja 2017-10-20 skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama įvertinti neteisėtus VSDFV Utenos skyriaus veiksmus, panaikinti 2017-09-26 ir 2017-10-10 raštus ir įpareigoti Utenos skyrių kuo skubiau priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo arba atsisakymo skirti. VSDFV, atsakydama į šį pareiškėjos prašymą jį tenkino iš dalies ir 2017-11-20 sprendimu Nr. (6.55) I-7118 panaikino VSDVF Utenos skyriaus 2017-10-10 sprendimą ir įpareigojo skyrių priimti sprendimą dėl pareigūnų pensijos skyrimo D. P. arba atsisakymo šią pensiją skirti. VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas VSDFV nurodymą, 2017-11-24 sprendimu Nr. PE-SP20-278 neskyrė pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes neišėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Nors pareiškėja D. P. apskundė 2017-11-24 Utenos skyriaus sprendimą VSDFV ir 2017-12-15 raštu prašė paskaičiuoti jos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, VSDVF 2018-01-16 sprendimu Nr. (6.5) I-311 konstatavo, kad Utenos skyriaus 2017-11-24 sprendimas priimtas teisėtai bei pagrįstai, nes pareiškėja neatitinka Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – pareiškėja dar nėra išėjusi iš tarnybos, pareiškėjos reikalavimo įskaityti į tarnybos stažą laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 nenagrinėjo, nes toks reikalavimas nebuvo vertinamas Utenos skyriui 2017-11-24 priimant sprendimą.
Taigi, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2017-06-12 prašymo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo padavimo metu, taip pat trys mėnesiai po prašymo padavimo dienos nebuvo atleista iš tarnybos. Pažymėtina, kad 2017-07-24 Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbo stažo apskaitos lape numatoma atleidimo iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo data nurodyta 2017-10-01. Taigi atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos 2017-06-12 prašymą, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja neatitiko Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos – būti išėjus iš tarnybos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-07-04 nutarime yra pažymėjęs, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų. Ši pensija skiriama asmenims už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei ir yra mokama iš valstybės biudžeto. Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, jog nurodyti ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, tokia pensija nėra skiriama arba tokia pensija nėra mokama asmenims, kurie išėjo iš tarnybos ir kuriems buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kai jie grįžta į tarnybą, už kurią skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant situaciją, kai asmuo kreipėsi dėl pensijos skyrimo, nesant suėjus pensinio amžiaus, konstatuota, kad „pareiškėjas 1995-01-01 nebuvo ir šiuo metu nėra sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Taigi, pareiškėjas neatitiko visų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatytų pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygų. Todėl mokėti pareiškėjui pensiją už tarnybą nuo 1995-01-01 nebuvo pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-06-20-04). Įvertinant pateiktus teismų išaiškinimus nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nei prašymo dėl pareigūnų ir karių pensijos skyrimo dieną, t. y. 2017-06-12, nei per tris mėnesius po prašymo pateikimo dienos, nebuvo išėjusi iš vidaus tarnybos, kas sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja neturėjo teisės gauti pareigūno pensiją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami VSDFV Utenos skyriaus 2017-11-24 raštas Nr. PE-SP20-78 ir VSDFV 2018-01-16 raštas Nr. (6.5)-I-311 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų pareiškėjos išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl pareiškėjos reikalavimų įpareigoti atsakovą paskaičiuoti pareiškėjos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, taip pat įpareigoti atsakovą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjos ginčijamu VSDFV Utenos skyriaus 2017-11-24 sprendimu nebuvo sprendžiama dėl laikotarpio nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, todėl VSDFV 2018-01-16 sprendimu VSDFV nenagrinėjo pareiškėjos 2017-12-15 skundo reikalavimo į jos tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaityti 1997-04-27 – 1998-01-19 laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ginčijamuose sprendimuose reikalavimai paskaičiuoti ir įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 apskritai nebuvo nagrinėti, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti iš naujo išnagrinėti šiuos pareiškėjo reikalavimus. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.