Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini)Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-172 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. birželio 26 d. Gardino srities Ašmenos rajono teismo nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, 228 straipsnio 3 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalį, jam nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi 2014 m. birželio 26 d. Gardino srities Ašmenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 12 metų bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi, galutinę bausmę paliekant 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 15 d.

Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 22 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. – 4 metai 4 mėnesiai 23 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės bus atlikęs 2022 m. vasario 22 d.

(duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-172 nuteistajam G. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Neigiamą sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau 2021 m. liepos 28 d. atlikto tarnybinio patikrinimo metu nuteistasis nebuvo rastas darbo vietoje. Apie nebuvimą nepranešė (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tokiu būdu pažeidė Intensyvų rengimo paleidimui iš įstaigos planą. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nemanė, kad turi informuoti (duomenys neskelbtini) darbuotojus apie nebuvimą darbe, paaiškino, kad dėl pablogėjusios sveikatos informavo savo darbovietės vadovą ir išėjęs iš darbo grįžo į (duomenys neskelbtini). Nuobauda skirta nebuvo, nuteistajam pakartotinai buvo paaiškintos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklės, nuteistasis įsipareigojo jų ateityje laikytis. Nuteistojo silpni socialiniai ryšiai. Socialinio tyrimo išvados 4.5 skiltyje taip pat nurodoma, kad ryšiai su artimaisiais paviršutiniški. Nuteistasis neturi ryškios motyvacijos stengtis aktyviai įsitraukti į socialų visuomenės gyvenimą, ateitis vis dar atrodo miglota, jo paties tapatybė labiau susieta su pataisos įstaigos kultūra, identitetu. Stebima motyvacijos stoka įsitraukti į individualų resocializacijos procesą. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (šiuo metu įstaiga likviduota), 2016 m. rugpjūčio 9 d. sudarant nuteistajam Individualų socialinės reabilitacijos planą, nuteistajam buvo pravestas motyvacinis pokalbis, siekiant skatinti nuteistąjį apsvarstyti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei motyvuoti jį teigiamai elgesio kaitai. Tuo metu nuteistasis dalyvavo 4 motyvaciniuose pokalbiuose, siekiant skatinti apsvarstyti draugų bei socialinės aplinkos įtaką jo pasirinkimams bei nusikalstamam elgesiui. Perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į (duomenys neskelbtini), lankėsi dviejose socialinės darbuotojos konsultacijoje (2021-07-15 – 2021-09-20). Jų metu ragintas aktyviau įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą, dalyvauti užimtumo veiklose, kurti ir išlaikyti ryšius su artimaisiais, vaikais. Tokiu būdu buvo siekiama sumažinti su ryšių sritimi susijusius kriminogeninius rizikos veiksnius.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis G. S. akcentuoja, jog jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatytus kriterijus, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Jis yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį, sutinka su intensyvia priežiūra. Jo nuomone, socialinio tyrimo išvada leidžia manyti, kad lygtinis paleidimas jo atžvilgiu gali būti pritaikytas. Kaip jau minėta, nuteistieji gali būti paleisti iš Pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, jei yra atlikę įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš bylos duomenų (2019 m. balandžio 8 d. vertinimas, asmens bylos 2 t., b. l. 34) matyti, jog G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 35 taškai (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 15), jis dar nėra atlikęs dviejų trečdalių paskirtos bausmės, tačiau iki šio termino yra likę mažiau nei šeši mėnesiai, sutinka su intensyvia priežiūra (byloje tik nėra duomenų, ar yra galimybė tokią taikyti jo būsimoje gyvenamojoje vietoje), taigi nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo neužtenka. Būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Pareiškėjo įsitikinimu, jis atitinka ir šiuos kriterijus, nes jo socialinio vertinimo išvada yra teigiama ir ja Komisija nepagrįstai nesirėmė. Teismas nesutinka su tokiu nuteistojo vertinimu. Komisija iš tiesų savo nutarime paminėjo tik tas nuteistojo charakteristikas, kuriomis motyvavo savo neigiamą verdiktą dėl lygtinio taikymo galimybės, tačiau tai nereiškia, jog ji nesirėmė visa socialinio tyrimo išvada, pasverdama neigiamai ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame nutarime išdėstyti motyvai neprieštarauja socialinio tyrimo išvados turiniui.

Pareiškėjo akcentuojamas faktas, kad jis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), kas liudija jo gerą elgesį ir intensyvų ruošimąsi lygtiniam paleidimui, savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą suėjus įstatyme numatytam bausmės terminui, jei socialinio tyrimo išvada nesuteikia pakankamo pagrindo Komisijai manyti, jog įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai.

Pažymėtina, jog nuteistojo manymas, kad Komisija neteisėtai rėmėsi jo elgesiu iki nusikaltimo padarymo (t. y. praeities teistumų skaičiumi), nepagrįstas. Visų pirma, savo sprendimo G. S. praeities teistumais Komisija apskritai negrindė. Antra, teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad absoliučiai išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Remiantis šia nuostata teismų praktikoje yra pripažįstama, kad netgi išnykusių teistumų vertinimas yra galimas apibūdinant kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K–82/2006, 2K–494/2006, 2K-560/2014). Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. G. S. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą nuteistojo teiginius, jog jis daugiau niekad nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vertinti atsargiai.

Vien faktai, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja renginiuose ar pozityvaus užimtumo programose, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą – didelio kiekio psichotropinės medžiagos disponavimą ir kontrabandą. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis iki šiol nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų. Socialinio tyrimo išvadoje pastebima, jog asmuo supranta ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį kažkiek menkina. Teisės pažeidėjo nusikaltimų istorija byloja apie tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų. Praeityje teisės pažeidėjas ne visuomet palankiai vertino jam paskirtą priežiūrą, yra pažeidęs jam skirtus įpareigojimus. Taip pat baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Tačiau to pernelyg nesureikšmina. Teismo vertinimu, praeities teistumai, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės, požiūris į jį rodo, kad nuteistojo gyvenimo būdas iki nusikaltimo padarymo nors ir nebuvo asocialus, tačiau stokojo socialinio atsakingumo. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Socialinio tyrimo išvados turinys tokios išvados daryti pagrindo, priešingai nei teigia nuteistasis, vienareikšmiškai neduoda.

Iš skundžiamo nutarimo bei nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. S. iki nuosprendžio, pagal kurį atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas keturis kartus, tačiau teistumai buvo išnykę. Kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarė pirmą kartą. Jau dvejus metus bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Per visą bausmės atlikimo laikotarpį 7 kartus skatintas, 2 kartus baustas. Nuobaudos skirtos už pakankami šiurkščius pažeidimus: neteisėtą mobiliojo ryšio telefono turėjimą ir negrįžimą nustatytu laiku iš trumpalaikės išvykos į namus (asmens bylos 1 t., b. l. 78; 2 t., b. l. 89). Nuobaudos nebegalioja. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Turi elektriko, suvirintojo, kranininko, vairuotojo A, B, C, D, E kategorijas. Prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą dirbo ilgųjų reisų vairuotoju, prieš tai dirbo kranininku. Dirba nuo 1992 m. Turėjo tik vieną nedarbingumo periodą, kuris truko ne ilgiau kaip tris mėnesius, tuo metu buvo registravęsis Darbo biržoje. Pataisos namuose dirbo nuo atvykimo į įstaigą, visą laiką dirba ir (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje prie teigiamų jo savybių nurodoma, kad nuteistojo darbinė motyvacija stabili. Nepaisant to, planai dėl užimtumo laisvėje migloti. Svarstoma migracijos galimybė, planai su pažįstamų pagalba įsidarbinti užsienyje. Jokių konkrečių sprendimų dėl įsidarbinimo laisvėje nėra. Prie teigiamų nuteistojo savybių pažymėta, jog jis neturi problemų dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Iš asmens bylos matyti, jog viso bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo užfiksuotas apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų faktas, nei pataisos namuose, nei (duomenys neskelbtini), nei patikrinimų grįžtant iš darbo ar po trumpalaikių išvykų į namus metu. Nuteistasis tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką. Nepastebėta, kad nuteistasis išreikštų kriminalinį elgesį palaikančias bei diskriminacines nuostatas, su (duomenys neskelbtini)darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai. Su kitais (duomenys neskelbtini)nuteistaisiais sutaria.

Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodomi jo silpni socialiniai ryšiai bei motyvacijos dalyvauti reabilitacijos priemonėse stoka.

G. S. nesutinka su Komisijos nutarimo motyvu, jog jo silpni socialiniai ryšiai, teigia įdėjęs daug pastangų juos išlaikyti. Tačiau Komisija šią aplinkybę konstatavo remdamasi išimtinai socialinės išvados turiniu, kuris yra visai priešingas nuteistojo teiginiams. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis turi keturis pilnamečius vaikus. Nuteistasis teigia, kad su vaikais bendrauja, tačiau nepastoviai. Konsultacijos metu su socialine darbuotoja pasakojimo metu susidaro įspūdis, kad šis ryšys gana paviršutiniškas. Esama žmona emigravusi, su buvusiąja ryšiai nepalaikomi. Poreikio įsitraukti į aktyvesnį dalyvavimą vaikų gyvenime nuteistojo nėra įvardijamas. Nuteistasis teigia, kad nors ryšius su artimaisiais palaiko, jie nėra labai artimi. Su dabartine žmona (susituokęs 3 metus) santykiai irgi gana paviršutiniški, nuteistasis atvirai išsako, kad didelio prieraišumo savo antrai pusei nejaučia. Kalbėdamas apie ateities planus jis mini emigraciją ir pažįstamų asmenų pagalbą, o ne grįžimą į šeimą ir artimųjų palaikymą. Nenurodo ir jokių artimų prosocialių draugų. Pažymėtina, jog silpni socialiniai ryšiai yra siejami su pakartotinio nusikalstamumo rizika.

Komisijos nutarimo teiginys, jog G. S. neturi ryškios motyvacijos stengtis aktyviai įsitraukti į socialų visuomenės gyvenimą, jo ateitis vis dar atrodo miglota, jo paties tapatybė labiau susieta su pataisos įstaigos kultūra, identitetu, yra išvada, padaryta būtent G. S. socialinio tyrimo metu.

Nors G. S. skundžiasi rutina ir nuoboduliu (duomenys neskelbtini), tačiau į raginimus aktyviau dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamose veiklose, neatsiliepia. Iš nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų aprašymo matyti, jog G. S. būdamas (duomenys neskelbtini) per 2021 m. sudalyvavo tik vienoje veikloje, nors socialinės darbuotojos konsultacijose ragintas aktyviau įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą, dalyvauti užimtumo veiklose. Pagal Intensyvaus rengimo paleidimo iš pataisos įstaigos planą numatytame užsiėmime (paskaitoje apie smurtą artimoje aplinkoje bei priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų – nevyriausybinių organizacijų projektas „Išmokime gyventi be smurto“) nepasirodė. Fiksuotas (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Nors už jį nuobauda skirta nebuvo, tačiau jis vis tiek vertinamas kaip intensyvaus rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plano pažeidimas. Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinta, jog G. S. yra linkęs laikytis numatytos tvarkos, tačiau motyvacija, susijusi su reabilitacijos priemonėmis, užimtumo veiklomis svyruojanti. Manoma, kad institucinė nuteistojo kontrolė gali būti svarbi išlaikant jo prosocialų elgesį.

Todėl, vertinant G. S. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nuobaudų turintiems asmenims, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju lygtinis paleidimas taikomas individualiai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo pažangą ir kitas reikšmingas aplinkybes, o teismų praktika nereiškia, kad lygtinis paleidimas laikomas norma, o ne išimtimi. Norma yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimas, ir tik nustačius visumą formaliųjų ir materialiųjų įstatymo numatytų kriterijų gali būti taikoma išimtis – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Be to, teismo požiūriu, G. S. elgesio, mąstymo, nepakankamų motyvacijos ir įsitraukimo į resocializacijos procesą kontekste jo neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko net ir su intensyvia priežiūra šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sunkų nusikaltimą padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, neigiamas Komisijos sprendimas buvo vieningas, ši aplinkybė taipogi svarbi vertinant lygtinio paleidimo pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-172, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-172 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.