Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-13 · Administracinė byla Nr. I-1274-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
I-1274-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02288-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1274-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02288-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. B. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-9).

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. spalio 17 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas ankštose gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Ankštoje 15 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje gyveno dar 9 nuteistieji, patalpos išmatavimai 5,5 x 6 m., dėl ko pareiškėjui nebuvo galimybės judėti. Gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino jose esančių baldų užimamas plotas. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus (200 nuteistųjų) prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės, nebuvo galimybės nusiprausti po dušu. Gyvenamosios patalpos, prausykla ir sanitarinis mazgas neremontuotas, jose nėra ventiliacijos, kaupėsi pelėsis ir nemalonus kvapas. Patalpų dezinfekcija ir deratizacija atliekama nepakankamai, jose buvo pelių, pareiškėjas buvo sukandžiotas blakių ir tarakonų. 15 ir 16 būrių konstrukcijose buvo asbesto, dėl to buvo žalojama sveikata. 18 būryje nebuvo apšvietimo. Virtuvėlėje neįrengta vėdinimo sistema, nėra šilto vandens, šiukšliadėžių, būriui skirtos tik dvi viryklės. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo sunkumus, sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 12-19) nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto paprastai tenka daugiau. Galiojantys teisės aktai nenumato, jog baldų bei kito inventoriaus plotas privalo būti išskaičiuotas iš bendro patalpos ploto apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Akcentavo, kad teisės aktai įpareigoja nuteistuosius patiems tvarkytis gyvenamąsias patalpas, tuo tikslu nuteistieji yra aprūpinami priemonėmis. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Santykinė oro drėgmė patalpose padidėja netinkamai jas vėdinant. Patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugedusius šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Karšto vandens tiekimas į būrių virtuvėles nėra privalomas. Įstaigos 2-jo sektoriaus dušinėje įrengta 15 dušo purkštukų, 21 būrio dušinėje - 3 dušo purkštukai, 18 būrio – 4. Nuteistųjų sugadinti ar sulaužyti dušo purkštuvai nedelsiant keičiami naujais. Pareiškėjas skundais dėl eilių prie sanitarinių mazgų ar netinkamo jų įrengimo nesikreipė. Pastatų, kuriuose įrengti 15 ir 18 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius ardant. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų kilti asbesto dulkių. 21 būrio ir kamerų tipo patalpų stogo dangoje asbesto nėra. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus papildomai atliekamas jų naikinimas. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję su kalinimo sąlygomis pataisos namuose. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo patalpose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d. pareiškėjas buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. – į 15 būrio 5 brigadą, kurios plotas 35,79 kv. m., buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,25 kv. m. (35,79/11) ploto; nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. – į 18 būrio 1 brigadą, kurios plotas 86,29 kv. m., buvo įrengtos 27 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. (86,29/27) ploto; nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. – į 21 būrio 1 brigadą, kurios plotas 49,85 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,11 kv. m. (48,85/16) ploto, nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. spalio 17 d. – į 15 būrio 3 brigadą, kurios plotas 33,16 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,31 kv. m. (33,16/10) ploto (b. l. 24, 25-26, 75-76). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 2, kurios plotas 14,18 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniu teko 4,72 kv. m. (14,18/3) ploto (b. l. 12-19, 25-26). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2 punktus, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas (toliau – ir LVAT) vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės, nebuvo galimybės nusiprausti po dušu.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, tačiau pažymi, kad dėl didelio nutiestųjų skaičiaus ne visada spėdavo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais bei laukdavo eilėse. Bylos duomenimis pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dėl vietos trūkumo prausiantis duše. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo pagrindo. Byloje taip pat nenustatyta, kad karšto vandens tiekimas pataisos namuose būtų nutrūkęs, o pats pareiškėjas skunde nedetalizavo ir aiškiai nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl karšto vandens netiekimo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl neremontuotų patalpų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, tačiau informacija apie atliktus remontus nekaupiama. Iš Pravieniškių PN-AK 2016 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 42-7308 matyti, kad uždarosios zonos kamerų tipo patalpų techninė apžiūra atliekama kasdien (b. l. 28). Apžiūros metu tikrinamos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Kita vertus, pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpos netvarkingos ir neremontuotos, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o sanitariniame mazge įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 25-27), kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą, pagal kurį, patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punktą, gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (b. l. 31-33). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipeliję, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, pelėsio ir nemalonaus kvapo patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpos apleistos, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 15 ir 16 būriuose buvo asbesto, kuris žalojo sveikatą. Atsakovo atstovas patvirtino, kad minėtų patalpų stogai degti šiferiu, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytą, minėti pareiškėjo skundo argumentai dėl asbesto dulkių vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini.

Pareiškėjo teigimu, 18 būryje nebuvo apšvietimo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalpų apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus, būriuose ir kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, o nustačius gedimus, jie nedelsiant pašalinami. Nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų dirbtinį apšvietimą, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl apšvietimo neįrengimo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie dieninio ir naktinio apšvietimo įrengimą gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas tvirtino, kad patalpose plito pelės, blakės, tarakonai, o jų naikinimas nepakankamas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje neturi būti kenkėjų. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (b. l. 25-27, 34-37). Pagal minėtą sutartį, paslaugos teikiamos du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama įmonė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, sutartiniai įsipareigojimai vykdomi (b. l. 38-41, 80-86). Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus paneigia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo jų naikinimo. Byloje nenustatyta, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini.

Pareiškėjo skundo teiginiai dėl karšto vandens neįrengimo virtuvėlėje nepagrįsti, kadangi pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos ar ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), bendrabučio tipo virtuvėlėje, be kita ko, įrengiama elektrinė viryklė (kiekis - pagal plotą ir reikmę), šiukšlių dėžė (1 vnt.) ir kt. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad virtuvėlės inventoriumi yra aprūpintos vadovaujantis minėtomis normomis. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad būrio virtuvėlėje įrengtos dvi viryklės, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šioje dalyje nekonstatuotini. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl nepakankamo aprūpinimo virtuvės inventoriumi (šiukšlių dėžėmis) būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo aprūpinimo virtuvės inventoriumi vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, reputacijos pablogėjimu, bendravimo sunkumais, sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo (išrašas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos) matyti, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nekonstatuota (b. l. 21). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjo nurodyti negalavimai ir sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis