Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š., turėdama išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo Ž. S. pinigus, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. susirašinėdama su nukentėjusiuoju Ž. S. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) iš anketos, kurios ID (duomenys neskelbtini), prisistatydama pseudonimu „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodama Ž. S. pasitikėjimu, melagingai nurodė jam, kad jos sūnaus gydymui, kelionėms į ligoninę į Vilnių, vaistams ir kitoms sūnaus reikmėms reikia pinigų, žinodama, kad sūnus jokioje ligoninėje nesigydo, taip pat, grasindama, kad dėl to nusižudys, jei negaus pinigų, įkalbėjo Ž. S. per vienuolika kartų iš jam priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 970 eurų į jos vardu esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodama, kad tų pinigų Ž. S. negrąžins, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajam Ž. S. priklausančius 970 eurų.

Kaltinamoji I. Š. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad laikotarpio nelabai atsimena, bet galėjo būti toks, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Su pinigais buvo problemų. Su nukentėjusiuoju susipažino ir bendravo per portalą (duomenys neskelbtini). Jos anketos pseudonimas buvo (duomenys neskelbtini) . Bendraudama su nukentėjusiuoju primelavo apie vaiką. Sakė, kad vaikas ligoninėje, kad reikia jį vežti pas gydytojus į Vilnių. Nukentėjusiojo prašė, kad paskolintų pinigų. Per tą laikotarpį jis jai pravedė 970 eurų. 30 eurų ji jam jau pervedė. Pavedimą darė per terminalą „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-30. Dabar turi nedarbingumo pažymėjimą ir šiuo metu atlyginti žalos neturi galimybės. Dar yra uždėtas areštas. Nukentėjusysis 970 eurų jai siuntė gal per 10-11 kartų. Iš 970 eurų ji yra atlyginusi 30 eurų. Ji blogai pasielgė, gailisi. Nori susitaikyti ir grąžinti pinigus, kad nebebūtų problemų. Ji visas aplinkybes pripažįsta. Per 9 mėn. grąžino tik 30 eurų, nes neturėjo iš ko. Antstoliai atskaičiuoja, ji dabar biuletenyje. Nuo sąskaitos gali pasiimti tik 300 eurų. Turi susimokėti už būstą, nes jį nuomojasi. Kai pradės dirbti, nori pinigus grąžinti per metus, ar kuo greičiau. Yra pasiskaičiavusi, kad kas mėnesį galėtų pervesti po 80 eurų. Jei galės, perves ir po daugiau.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. Š. prisipažinimo, jos kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamoji I. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pernai, tikslaus laiko nepamena, gali būti pavasaris, per pažinčių svetainę (duomenys neskelbtini) susipažino su Ž. S.. Toje svetainėje yra pasivadinusi „(duomenys neskelbtini) “. Jis parašė pirmas. Jų bendravimas vyko susirašinėjant toje svetainėje, gyvai su juo susitikusi nebuvo, telefonu taip pat su juo nėra bendravusi. Susirašinėjant, ji prasitarė, kad jai prastai su pinigais. Tuo metu lyg nebuvo gavusi biuletenio, nes sirgo. Ž. pats pasisiūlė padėti. Jai atrodo, kad paprašė pirma jo pervesti jai pinigų. Pagal mobiliąją programėlę mato, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį Ž. pervedė 70 eurų. Konkrečios sumos jo neprašė, kad pervestų. Pati jam sakė, kad jis jai skolina pinigų. Vėliau vėl jo prašė, kad paskolintų. Taip yra prašiusi ne vieną kartą. Neprašė, kad šiaip duotų. Nesiruošė žmonėmis naudotis. Visus pinigus, kuriuos pervedė Ž., jam planuoja atiduoti. Net Ž. rašė neseniai, kad planuoja artimiausiu metu dalį pervesti, o iki 2021 m. vasaros galvoja atiduoti visą skolą. Jų susirašinėjimo žinučių nuotrauką, kur rašė Ž. apie pinigų grąžinimą, atsiųs el. paštu. Gal jų susirašinėjime yra perdėjusi. Nuotrauką su virve netyčia atsiuntė Ž.. Su drauge juokavo ir jam netyčia persiuntė. Nesiruošė kartis. (2 t., b.l. 73-76).

Kaltinamoji I. Š. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su įtarimu susipažino, kuo įtariama supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Gali paaiškinti, kad, kaip ir aiškino spec. liudytojos apklausos metu, pernai, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti pavasaris, per pažinčių svetainę (duomenys neskelbtini) susipažino su Ž. S.. Toje svetainėje yra pasivadinusi „(duomenys neskelbtini) “. Bendravimas vyko susirašinėjant toje svetainėje. Susirašinėjant nesuprato, kad jis gali būti su negalia, jis apie tai nėra sakęs. Viso susirašinėjimo dabar su Ž. neatsimena. Kaip ten buvo su tais pinigais, dabar neatsimena. Pripažįsta, kad yra kalta ir viskas. Dabar taip išeitų, kad jos susirašinėjimo tikslas su Ž. buvo gauti iš jo pinigų. Susirašinėjime su Ž. gal per daug biški primelavo. Susirašinėjant melavo, nes norėjo sukelti gailestį ir viskas. Nesitikėjo, kad Ž. nereiks grąžinti pinigų. Būtų laukus, kol jis būtų pradėjęs prašyti grąžinti. Gal, jei ne jos tas „biuletenis“, jam jau būtų grąžinusi tuos pinigus. Iš Ž. gavo, jei gerai pamena, 970 eurų. Jos turimos skolos yra už greituosius kreditus, bet tai yra jos skolos ir jas susitvarkys. Šiandien Ž. pervedė 30 eurų, mokėjimo kvito kopiją prideda. Dabar jos laukia rankos operacija, kai pasveiks, pradės dirbti, pradės mokėti daugiau. Anksčiau nepavyko jam pradėti mokėti, nes turėjo nedarbingumą. Pradės jam mokėti po 50 eurų ir pasistengs kuo greičiau atsiskaityti su Ž.. Ž. apie tai rašė per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimo nuotraukas atsiųs el. paštu. (2 t., b.l. 89-92).

Nukentėjusysis Ž. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, jei gerai pamena, per interneto pažinčių svetainę (duomenys neskelbtini) parašė I. Š. su tikslu pabendrauti, susipažinti. Nuo pat susirašinėjimo pradžios ji rašė, kad neturi pinigų, kad ją šeimininkė meta iš buto. Jos paklausė, ar gali padėti. Jis sutiko. Ji iš pradžių prašydavo pervesti 250 eurų, bet jai pervesdavo kiek galėdavo. Vėliau ji rašė, kad jos sūnus guli ligoninėje ir vėl rašė, kad reikia 250 eurų. Tada jai pervedė tuos pinigus. Su ja gyvai niekada nebuvo susitikęs, ar ji turi sūnų nežino, ji tik tai rašė. Ji buvo rašiusi, kad pati dirba (duomenys neskelbtini), gamina virves. Dar I. prašė pinigų važiuoti į Vilnių pas sūnų. Jai pasiūlydavo padėti ir pervesdavo pinigų. I. yra siuntusi virvės nuotrauką, buvo rašiusi, kad žada kartis. Į juoką panašu nebuvo. Dėl to jai vėl pervedė pinigų, norėdamas padėti. Jų visas susirašinėjimas praktiškai būdavo apie pinigus, kurių reikėdavo I.i, kitokiomis temomis nebendravo. Buvo siūlęs jai susitikti, bet ji atsisakė, sakė, kad kitą kartą. Ar ji susirašinėjime rašydavo teisybę negali pasakyti, tikėjo tuo, ką ji rašydavo. Su I. buvo susitarę, kad pinigus jai skolina, o ji grąžins. Ji buvo nurodžiusi, kad pinigus grąžins per kokius 3-4 mėnesius po truputį, po kiek galės. Jai iš viso yra pervedęs 960 eurų. Su I. neseniai susirašinėjo, ji žadėjo po kovo 15 d. pradėti grąžinti pinigus, bet dar nėra nė kiek pervedusi. Ji pinigus jau nuo naujų metų žadėjo grąžinti, bet dar vis nesulaukia. Gali būti, kad ji juo tiesiog pasinaudojo, kad tuos pinigus išviliotų. (1 t., b.l. 76-79).

2020-12-15 D. S. (Ž. S. mamos) pareiškime dėl Ž. S. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos nurodyta, kad Ž. S., turintis (duomenys neskelbtini)% darbingumą, apgaulės įtakoje I. Š. pervedė 970 eurų. Prie pareiškimo pridėjo Ž. S. banko sąskaitos išrašą ir jo susirašinėjimą su I. Š. (1 t., b.l. 3-4, 5, 6-62).

Iš Ž. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išrašo matyti, kad iš jo banko sąskaitos į I. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 11 kartų pervesta 970 eurų: 2020-09-29 – 70 eurų, 2020-10-02 – 100 eurų, 2020-10-03 – 40 eurų, 2020-10-08 – 100 eurų ir 30 eurų, 2020-10-15 – 100 eurų, 2020-10-29 – 150 eurų, 2020-11-25 – 150 eurų, 2020-11-26 – 100 eurų, 2020-11-30 – 80 eurų, 2020-12-05 – 50 eurų. (1 t., b.l. 5).

Iš pateikto Ž. S. ir I. Š. susirašinėjimo matyti, kad I. Š. nurodo, jog neturi pinigų buto nuomai, nurodo, kad spalio mėnesį pinigus grąžins, į ką Ž. S. klausia ar ji su juo draugautų, ji atsako, kad jeigu jis padės, ji bus jo draugė. Vėliau I. Š. vėl nurodo, kad ją meta iš buto ir, kad nuomai jai reikia mažiausiai 250 eurų, į ką Ž. S. nurodo, kad nežino kaip jai padėti, o pastaroji keletą kartų nurodo, kad pasikars, Ž. S. įkalbinėja jos to nedaryti ir sutinka jai pervesti pinigų. Vėliau I. Š. nurodo, kad jai reikia į Vilnių, nurodo, kad nori aplankyti vaiką ligoninėje, nurodo, kad gal liks taip jo ir nepamačiusi, nes daktarai nieko gero nežada, kad sūnus gal net neišgyvens, nurodo, kad nelemta jai pamatyti vaiko. Ž. S. sutikus jai pervesti pinigų, ji nurodo, kad vakare jau važiuos aplankyti į Vilnių vaiko ligoninėje. Po to vėl eilę kartų nurodo, kad pasikars, atsiunčia kilpos nuotrauką, nurodo, kad sūnui jau pasakė, kad eis kartis, ruošia savo vaiką išėjimui, nebent „iš dangaus nukristų“ 250 eurų. Ž. S. nurodo, kad toks jausmas, kad viskas dabar priklauso nuo jo, į ką I. Š. atrašo, kad nepažada, kad nieko sau nepasidarys, nebent gaus 100 eurų, ir Ž. S. pažadėjus pervesti pinigų, ji pažada jam pasimatymą. Vėliau I. Š. nurodo, kad grįžo iš policijos, kad jos vaikas reanimacijoje, reikia pirkti vaistus iš Vokietijos, nes čia jų nėra, tam reikia 250 eurų, nurodė, kad daktarai nesitiki, kad sūnus pasveiks, nurodė, kad jos vaikas prasiskėlė galvą ir yra komoje. Ž. S. pasiūlo 100 eurų, į ką I. Š. atsakė, kad taip, nes tada vaistus atgabens į (duomenys neskelbtini). Vėliau vėl nurodo, kad ieško pinigų dėl vaiko, ji nurodo, kad reikia 500 eurų vaistams, ji nurodė, kad vaikas reanimacijoje, taip ir neatgavo sąmonės, nurodo, kad iki ketvirtadienio 15 val. ji privalo gauti tą sumą pinigų (500 eurų), tuomet nurodo, kad jeigu negaus 500 eurų „tai ir liks kilpike“, nurodo, kad tada vaikas mirs ir ji kartu, Ž. S. nurodo, kad turi rožančių ir gal padės, į I. Š. nurodė, kad padės tik prašoma suma pinigų (500 eurų), taip pat nurodo, kad jeigu jis jai padės, tuomet jis turės ją ne tik kaip draugę, bet ir sekso partnerę. Ž. S. nurodė, kad gali pervesti 100 eurų, į ką ji atsakė, kad reikia mažiausiai 300 eurų. Ž. S. nurodžius, kad tiek neturi, I. Š. prašomą sumą sumažino iki 230 eurų. Ž. S. nurodžius, kad liūdna, ji nurodo, kad negavus pinigų jam į laidotuves bus dar liūdniau ateiti. Dar kartą nurodo, kad jos vaikas komoje, ir jai bus geriau mirti. Ž. S. nurodė, kad negali padėti, tuomet ji nurodė, kad jis ką tik rašė, kad gali duoti 100 eurų, o dabar jau atsisako. Tuomet I. Š. didžiosiomis raidėmis nurodo, kad Ž. S. sako viena, o daro kita, kad žadėjo 100 eurų, o dabar neduoda ir, kad jis meluoja. Ž. S. paklausus, o kas pasikeis jeigu jis padės, ji nurodė, kad taip išgelbės gyvybę jos vaikui ir jai, nurodo, kad ji parašys kur bus ji ir jos vaikas pašarvoti. Ž. S. sutinka pervesti pinigų. Po kiek laiko nurodo, kad vaikas (sūnus) jau išrašytas iš ligoninės, bet negali vaikščioti, dėl to jai reikia pinigų. Nurodo, kad pinigus Ž. S. grąžins lapkričio arba gruodžio mėnesį. Pažada su Ž. S. nueiti į kiną jeigu duos pinigų. Pakartotinai nurodo, kad sūnus vėl paguldytas į ligoninę ir jai reikia pinigų. Ž. S. nurodo, kad pervedė 150, į ką I. Š. atsakė, kad reikėjo 200 bet ir tiek gerai. Vėliau vėl prašo Ž. S. pinigų. (1 t., b.l. 9-62).

2020-12-21 prokuroro reikalavime nurodyta, kad nukentėjusysis pats nepateikė skundo ar pareiškimo (už jį pareiškimą pateikė jo mama), tačiau iš pareiškimo turinio matyti, kad asmuo, kurio atžvilgiu galėjo būti padaryta nusikalstama veika, gali turėti psichikos sutrikimą, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, kas rodo, kad galimai asmuo negali pats tinkamai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, todėl esant tokioms aplinkybėms prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos turi imtis priemonių, kad būtų apginti socialiai pažeidžiamo žmogaus teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. pradėtinas prokuroro reikalavimu. (1 t., b.l. 63-67).

Liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus Ž. S. turi (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygį. Jam yra cukrinis diabetas, stuburo išvaržos. Yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje, kur jam buvo įtarta šizofrenija. Prieš šventes sūnus davė savo banko kortelę, nes norėjo, kad nupirktų jo trims vaikams dovanų. Ji iš pradžių nuėjo į bankomatą nuimti 20 eurų, kadangi sūnaus vaikai buvo pasakę, kad neturi maisto valgyti, o ji ėjo nupirkti jiems maisto. Kai ėmė tuos 20 eurų, matė, kad sūnaus sąskaitoje buvo 448 eurai. 2020-12-10 nuėjus nuimti pinigų sūnaus vaikams dovanoms su sūnaus banko kortele, pamatė, kad jo banko sąskaitoje likę apie 2,50 euro. Grįžusi namo paprašė sūnaus atidaryti internetinę bankininkystę, kad parodytų, kur iš jo sąskaitos dingo pinigai. Sūnus atidarė internetinę bankininkystę, kur pamatė, kad pinigai buvo pervesti į I. Š. banko sąskaitą. Sūnus paaiškino, kad susirašinėjo su moterimi per interneto pažinčių portalą (duomenys neskelbtini), kuriai reikėjo pagalbos. Sūnus paaiškino, kad ta moteris jam buvo pažadėjusi, kad kai gaus pinigus, jam grąžins. Sūnus tuo tikėjo, todėl jai vedė pinigus. Iš viso jai pervedė 970 eurų. Anksčiau buvo mačiusi, kad sūnus su kažkuo susirašinėja, tačiau į jo susirašinėjimus nelindo, tik paklausdavo, ar su damom susirašinėja, o sūnus atsakydavo, kad taip. Kiek jam pasakojo sūnus, ta moteris, kuriai vedė pinigus, jam buvo rašiusi, kad turi kažkokį draugą, kuris galimai buvo kalėjęs, kad jis yra užsienyje, turi skolų. Jos sūnus kviesdavo tą moterį susitikti, tačiau ta moteris atsisakydavo, sakydavo, kad vėliau. Kiek žino, vieną kartą sūnui sakė, kad gyvena prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kitą kartą sakė, kad gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Kiek žino, sūnus su ja tik susirašinėjo internetu. Jos anūkas prašė sūnaus parodyti telefoną, tačiau sūnus telefono nerodė. Ar jis galėjo su ta moterimi bendrauti telefonu, negali pasakyti. (1 t., b.l. 94-97).

Liudytoja G. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo įdėjusi skelbimą, kad nuomoja butą. I. Š. nuo 2020 m. sausio mėnesio iš jos šį butą nuomojasi, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties kopiją gali pateikti. Iš pradžių ji gyveno su savo sūnumi, bet dabar jau kokį porą mėnesių sūnus išėjo ir nebegyvena su ja. I. buvo pasakojusi, kad sūnus iš jos piniginės pavogė pinigų ir pabėgo iš namų. Už buto nuomą yra sutarę, kad ji moka po 170 eurų per mėnesį, tačiau jos nuolat reikia prašyti, kad sumokėtų. Jos žiniomis, ji turi darbą kažkur prie siūlų, tiksliai nežino įmonės. Ji nuolat teisinasi, kad neturi pinigų, vis prašo laukti nuomos pinigų. Yra taip buvę, kad 2020 m. spalio pradžioje buvo „trūkusi“ kantrybė ir ją norėjo iškraustyti iš buto dėl nesumokamų pinigų. Susirašinėjimo su I. SMS žinutėmis fragmentą gali pateikti. I. už nuomą dažniausiai sumoka pervesdama į jos sąskaitą per „(duomenys neskelbtini)“ terminalą. Mano, kad pavedimai, kuriuos atliko I. Š. iš savo sąskaitos ir yra pinigai už buto nuomą. Ji kažką buvo sakiusi, kad yra ieškoma antstolių. Kiek žino, jai kažkiek lengviau pragyventi buvo kai su ja gyveno sūnus, nes jis gauna kažkokią neįgalumo pašalpą. Ji yra pasakojusi, kad ji labai ilgai yra buvusi „biuletenyje“, gal kokį pusę metų, nes jai kažkas yra su stuburu. Ji pasakojo, kad važinėdavo į Vilnių darytis kažkokių „blokadų“. Su ja bendrauja tik telefonu. Ji labai stengiasi su ja užmegzti artimesnius santykius, bet ji vengia, stengiasi bendrauti tik SMS žinutėmis. (1 t., b.l. 100-103).

Liudytojas T. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. Š. yra jo mama, daugiau brolių ir seserų neturi. Augo vienas pats su mama, nežino ar tėtis toks yra. Su mama santykiai būna įvairiai, tai geriau, tai blogiau. Nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų jis gyveno su patėviu R. S., bet kažkas atsitiko, mama su juo susipyko ir tada jie persikėlė į (duomenys neskelbtini) g. Kiek pamena, nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio išėjo gyventi atskirai nuo mamos, o iki tol gyveno su ja (duomenys neskelbtini), buto nežino, (duomenys neskelbtini). Iš namų išėjo todėl, kad su mama santykiai buvo ne kokie. Buvo taip, kad jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir nualpo, nes turi problemų su širdimi. Parašė mamai, kad jam buvo blogai ir nori grįžti namo, o mama atrašė, kad nemeluotų ir dirbtų toliau. Nuo tada nebegrįžo pas ją į namus, keturias dienas pragyveno lauke, sulaukė kol gaus algą ir išsinuomojo butą. Apie mamos finansinius dalykus nelabai žino, tik žino, kad ji yra prisiskolinusi pinigų iš įvairių žmonių. Buvo netgi toks atvejis, kol dar gyveno kartu, kad ji jo paprašė už buto nuomą 140 eurų, bet vėliau jis sužinojo, kad ji tuos pinigus išleido auskarams visokiems. Ji turi darbą, tačiau įmonės pavadinimo nežino. Iš kokių žmonių mama tuos pinigus skolindavosi ir kam, nežino, tik girdėdavo kaip ji su kažkuo apie tai kalbėdavo telefonu. Dėl savo turimų sveikatos problemų ligoninėje niekada niekur nėra gulėjęs. Apie mamos sveikatos problemas tik žino, kad su nugara kažkokių turi ir dabar važiuos dėl rankos į Klaipėdą, bet tiksliai kas jai yra, nežino. Mama ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini), butą nuomoja. Kiek ji moka už buto nuomą nežino. Kiek žino, mama turi kažkokį draugą, bet su juo negyvena, tačiau jo matęs nėra, jo nepažįsta. Apie turimą draugą seniau buvo užsiminusi mama. Kad mama su kuo nors susirašinėtų ir prašytų kieno nors pinigų nežino. Vardas Ž. S. nieko nesako. Kol gyveno su mama, tai matydavo, kad ji greitai „praleisdavo“ pinigus ir jų nebūdavo. Mama niekada nėra sakiusi, kad jai trūksta pinigų, nedejuodavo, iš kur jų gauti. Kol jis gyveno su mama ir dirbo, ji vis jo prašydavo pinigų, sakydavo, kad grąžins, bet taip niekad ir negrąžino. Ar mama turi skolų antstoliams nežino. Mama tik kartais pagelbėja maistu, bet pinigų neduoda, pragyvena pats. (1 t., b.l. 116-119).

2021-01-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus duomenis policijos informacinėje sistemoje POLIS II apie I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vaikus, rasta informacija, kad ji turi sūnų T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota jo gyvenamoji vieta iki 2020-07-01 buvo (duomenys neskelbtini). Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad T. Š. laikotarpiu nuo 2020-10-07 iki 2020-12-16 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal Ž. S. banko sąskaitos išrašą matyti, kad I. Š. pinigai buvo pervedami laikotarpiu nuo 2020-09-29 iki 2020-12-05). Pagal Moksleivių registro išrašą matyti, kad T. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) kurse pagal (duomenys neskelbtini) ugdymo programą kasdiene mokymosi forma grupinio mokymosi būdu. (1 t., b.l. 155-156).

2021-03-30 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad Ž. S. yra klinikos pacientų registre. Nuo 1989-01-13 nustatytos įvairios diagnozės, tarp kurių lengvas protinis atsilikimas, adaptacijos sutrikimai, paranoidinė šizofrenija. (2 t., b.l. 27-28).

2021-01-29 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota I. Š. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusių finansinių operacijų apžiūra. (1 t., b.l.134-135).

2021-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad anketą ID(duomenys neskelbtini) (pseudonimas „(duomenys neskelbtini)“) registravęs asmuo yra I., kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą nario duomenys atnaujinti 2020-11-08 iš IP (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 142).

2021-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 18 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priskirtas klientei I. Š.. (1 t., b.l. 177).

Iš Lietuvos antstolių rūmų pateiktų duomenų matyti, kad I. Š. atžvilgiu laikotarpyje nuo 2017-06-21 iki 2021-05-18 yra pradėta ir nebaigta 20 vykdomųjų bylų bendrai 12 733,73 eurų sumai. (1 t., b.l. 182-185).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios I. Š. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo Ž. S., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad I. Š. tyčiniais veiksmais, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam Ž. S. priklausančius 970 Eur, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., susirašinėdama su nukentėjusiuoju Ž. S. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) iš anketos, kurios ID (duomenys neskelbtini), prisistatydama pseudonimu „(duomenys neskelbtini) “, pasinaudodama Ž. S. pasitikėjimu, melagingai nurodė jam, kad jos sūnaus gydymui, kelionėms į Vilniaus ligoninę, vaistams ir kitoms sūnaus reikmėms reikia pinigų, žinodama, kad sūnus jokioje ligoninėje nesigydo, taip pat, grasindama, kad dėl to nusižudys, jei negaus pinigų, įkalbėjo Ž. S. per vienuolika kartų iš jam priklausančios AB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 970 eurų į jos vardu esančią AB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodama, kad tų pinigų Ž. S. negrąžins. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. Š. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamoji numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). I. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamoji I. Š. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji I. Š. neteista (2 t., b.l. 53-55), administracine tvarka nebausta (2 t., b.l. 52), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 50), netekėjusi, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismo posėdžio metu kaltinamoji I. Š. ir nukentėjusysis Ž. S. susitaikė bei pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo iš kurio matyti, kad kaltinamoji I. Š. ir nukentėjusysis Ž. S. susitarė padarytos žalos dydį ir atlyginimo terminus, be to, šalys parašais patvirtino, kad kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis atleido ir neprieštarauja, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji I. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir I. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju.

Siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tvirtintinas 2021-08-24 susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, sudarytas tarp I. Š. ir Ž. S., kuriuo I. Š. įsipareigojo sumokėti Ž. S. padarytą 940 turtinę žalą, t.y. iki kiekvieno mėnesio 10 d. pervesti po 80 Eur, o visa turtinė žala turi būti sumokėta iki 2022 m. rugsėjo 10 d.

2021-07-12 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvido nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t.y. laikinai, nuo 2021-07-12 iki 2022-01-12 apribotos I. Š. nuosavybės teisės į dalį – 960 eurų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 102-104). Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajai, kad užtikrinti byloje pareikštą nukentėjusiojo Ž. S. ieškinį 960 Eur sumai. Teisme išnagrinėjus bylą, kaltinamoji I. Š. ir nukentėjusysis Ž. S. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, numatė žalos atlyginimo terminus bei dydį, nukentėjusiajam Ž. S. išaiškinta, kad jei kaltinamoji I. Š. nevykdys susitarimo, žala galės būti išieškoma priverstine tvarka, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L.Butvido 2021-07-12 nutarimas naikintinas, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

I. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajam Ž. S. susitaikius ir baudžiamąją bylą I. Š. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti I. Š., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, I. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2021-08-24 susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, sudarytą tarp I. Š. ir Ž. S., kuriuo I. Š. įsipareigojo sumokėti Ž. S. padarytą 940 turtinę žalą, t.y. iki kiekvieno mėnesio 10 d. pervesti po 80 Eur , o visa turtinė žala turi būti sumokėta iki 2022 m. rugsėjo 10 d.

2021-07-12 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvido nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, t.y. laikinai, nuo 2021-07-12 iki 2022-01-12 apriboti I. Š. nuosavybės teisės į dalį – 960 eurų, esančių „(duomenys neskelbtini) “, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.