Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistosios I. M. asmens byla

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu I. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

4. Komisijos nutarimas netvirtinamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bet ne mažiau kaip 4 mėnesius), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Iš Komisijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji I. M. atliko daugiau kaip vieną trečdalį jai paskirtos bausmės (faktiškai atliko daugiau nei 1 metus 2 mėnesius paskirtos bausmės). Ji išklausė adaptacijos programą, baigė „Nuteistųjų kūrybiškumo įgūdžių lavinimo“ programą, mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, baigė psichologinio konsultavimo programą „Streso valdymas“ bei „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintiems asmenims, dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės bei Veikliųjų žmonių bendrijos užsiėmimuose. Nuteistoji neneigia ne vienerius metus vartojusi narkotikus. Taip pat ji vykdo kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu nuteistoji bausta vieną kartą, neskatinta, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Iki suėmimo nuteistoji I. M. gyveno iš uždirbamų pinigų, jai padėjo tėvai. Jos teigimu, darbo stažo ji turi apie 6 metus (yra dirbusi įmonėje darbininke, molio ruošėja), pataisos namuose įdarbinta (duomenys neskelbtini) darbininke-vienetininke. Nuteistoji ištekėjusi, su ankstesniu partneriu susilaukė dukters, kurią pati augino ir rūpinosi (dukra šiuo metu gyvena pas nuteistosios tėvus), motinos valdžia dukros atžvilgiu neapribota. Bausmės atlikimo metu socialinius ryšius su tėvais, dukra, vyru palaiko bendraudama laiškais, telefoninių pokalbių, pasimatymų metu. Santykiai su šeimos nariais geri. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji iš esmės elgėsi tinkamai.

7. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

8. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios I. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė (52 balai). Statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 25 balus, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atitinkamai 27 balus. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistosios I. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika per 6 mėnesius sumažėjo nuo 62 balų. Bet vien tik šios aplinkybės nesudaro BVK 157 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo lygtinai paleisti nuteistąją I. M. iš pataisos įstaigos.

9. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iki paskutinių nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji I. M. jau buvo teista 7 kartus (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu; Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu; Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, 2014 m. rugsėjo 11 d. bei 2015 m. sausio 12 d. baudžiamaisiais įsakymais; Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais). Visais procesiniais sprendimais ji buvo nuteista iš esmės už tokias pačias, kaip ir paskutiniu nuosprendžiu, nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę (vagystes, sukčiavimus ir pan.). Taip pat nuteistoji I. M. 2 kartus teista (duomenys neskelbtini), ji daug kartų bausta už įvairius administracinius nusižengimus, didžiąja dalimi už smukųjį svetimo turto pagrobimą. Už visus teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas) jai buvo paskirtos švelnesnės poveikio priemonės – laisvės apribojimas, baudos, areštas, o taip pat laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistajai I. M. buvo taikyta jos teisinę padėtį švelninanti teisės norma – Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Nepaisant to, nuteistajai paskirti teismo įpareigojimai nesulaikė jos nuo naujų teisės pažeidimų darymo, nes būdama laisvėje ji toliau darė naujus teisės pažeidimus ir nevykdė probacijos sąlygų (bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė 5 naujus administracinius nusižengimus, iš jų 4 susijusius su smulkiu svetimo turto pagrobimu), todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi nuteistajai I. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas ir ji buvo pasiųsta atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Svarbu pažymėti, kad tuo metu nuteistosios I. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo žema (26 balai) (asmens byla, 5–6 b. l.).

10. Toks nuteistosios elgesys iš dalies atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje – ji linkusi elgtis impulsyviai, mėgta rizikuoti, gali siekti betarpiško atlygio; konfliktinių situacijų metu gali nesuvaldyti kylančio pykčio, ne visuomet jį reiškia konstruktyviais būdais; išreiškia tam tikras nuostatas, palaikančias kriminalinį elgesį (asmens byla, 94–96 b. l.).

11. Svarbu tai, kad nuteistoji I. M., pasak jos pačios, turi apie 6 metų darbo stažą, ji neturi specialybės, būdama laisvėje ji pragyveno ne tik iš uždirbamų pinigų bei tėvų pagalbos, bet ir darydama atitinkamo pobūdžio teisės pažeidimus (nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus). Todėl kartu su pirmiau paminėtomis aplinkybėmis įvertinus nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką (52 balai), išlieka nemaža tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos, atitinkamos darbinės patirties, o taip pat būdama priklausoma nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nuteistoji I. M., norėdama išgyventi, toliau darys naujas nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu.

12. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 ir 3 dalis, 253 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir kt. dėl Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse galimai veikiančio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo. Šiame ikiteisminiame tyrime nuteistajai I. M. pareikšti įtarimai, be kita ko, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (asmens byla, 91 b. l.).

13. Įvertinęs visus šiuos duomenis teismas konstatuoja, jog nuteistosios I. M. elgesyje yra teigiamų poslinkių ir korekcijos požymių, tačiau nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiuo metu nuteistosios asmenybė, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios I. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pobūdžiui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją I. M. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios I. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.