Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui Z. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirties rekonstrukcijos išlaidų dalies, kuri buvo pripažinta netinkama finansuoti kaip viršijanti rinkos kainas ir už kurią pareiškėjui atsakovo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. BRK-10009(12.4) neskirta parama.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo Komisijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 3R-(AG-1/05-2016) (Komisijos byla, b. l. 120–126), kuriame nuspręsta panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. BRK-10009(12.4) (Komisijos byla, b. l. 4–7) dalį, kurioje 1 123,03 Eur pirties rekonstrukcijos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti ir pareiškėjui nesuteikta 561,50 Eur paramos suma, ir įpareigoti Agentūrą pašalinti minėtus pažeidimus, priimant naują sprendimą dėl pirties rekonstrukcijos išlaidų finansavimo, teisėtumą, detaliai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina atsakovo teiginius apie minėto Komisijos sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad rinkos kaina turėtų būti nustatoma pagal bendrą viso projekto sumą, kad rinkos vidurkio viršijimas 4,46 proc. yra laikytinas nežymiu ir kad byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog pirties rekonstrukcijos išlaidos rinkos vidurkį viršijo nepagrįstai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui taikyti Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje nurodytą sankciją. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės tik pakartoja skunde išdėstytus argumentus, skunde nurodytus Komisijos galbūt padarytus pažeidimus nagrinėjant pareiškėjo skundą priskirdamas ir pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl Agentūros 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. BRK-10009(12.4) atitikties teisės aktų reikalavimams.

14. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji, priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą, jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais (nagrinėjamu atveju –Administravimo taisyklėmis), bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

15. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl jis privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1093-552/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018).

16. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008, 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015).

17. Administravimo taisyklių 5.10 punkte numatyta, kad Agentūra, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublik?s finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos (įrangos) naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos (įrangos) naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

18. Vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 p.). Jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio (197.1.8 p.).

19. Pati Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, turi nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai per didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis. Ekspertizių(-ės) aktai(-as) ir juose išdėstytos išvados nėra sudėtinė individualaus administracinio teisės akto dalis. Taigi Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Be to, individualiame administraciniame akte nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkų kainos, nenurodant kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016). Kita vertus, tais atvejais, kai ataskaitos, kuriose buvo nurodytos ekspertinio konsultavimo išvados, pareiškėjui buvo pateiktos ir jam nekilo kliūčių įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, vien ta aplinkybė, kad Agentūros sprendime nėra nurodyta, kokiomis konkrečiai ekspertizės išvadomis buvo vadovaujamasi, nelaikytina esminiu tokio individualaus administracinio akto trūkumu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, sudarančiu pakankamą pagrindą jį naikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-575/2018).

20. Nagrinėjamu atveju Agentūra 2015 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. BRK-10009(12.4) nurodė, kad buvo atlikta užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė, kurios metu buvo išnagrinėti Agentūrai pateikti pirties rekonstrukcijos darbams atlikti dokumentai (lokalinės sąmatos, 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis su R. L. ir kt.) ir, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis, 2015 m. kovo mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, nustatyta, kad bendrastatybinių darbų rinkos vertė yra 17 988 Eur (be PVM), santechnikos darbų rinkos vertė – 2 885,10 Eur (be PVM). Remdamasis ekspertizės metu surinktais duomenimis, atsakovas netinkamomis finansuoti pripažino 684,69 Eur bendrastatybinių ir 438,34 Eur santechnikos darbų įsigijimo išlaidų (be PVM), todėl nuspręsta pareiškėjui nesuteikti 561,50 Eur paramos (1 123,03 Eur x 50 proc. paramos intensyvumas). Tinkamomis finansuoti pripažintos 21 941,26 Eur išlaidų. Toliau sprendime Agentūra pacitavo teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovavosi apskaičiuodama pareiškėjui skirtiną paramos sumą. Kartu su Agentūros sprendimu pareiškėjui buvo pateikta 2015 m. spalio 2 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 80 (Komisijos byla, b. l. 17–18), tačiau nei minėtame sprendime, nei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra nurodyta, kas atliko ekspertinę konsultaciją.

21. Pareiškėjas skunde Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–3), be kita ko, teigė, kad Agentūros sprendimas yra nemotyvuotas ir nekonkretus, nei šiame sprendime, nei 2015 m. spalio 2 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 80 nenurodyta, kokių konkrečių prekių ar paslaugų kaina (lokalinės sąmatos eilutės) neatitinka rinkos kainos. Atsakovas nereagavo į pareiškėjo 2015 m. spalio 6 d. prašymą nurodyti konkrečių darbų ir prekių pavadinimus (sąmatos eilučių numerius), kurie neatitinka rinkos kainos. Todėl pareiškėjui iki šiol nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl konkrečių darbų (prekių) kainų. Toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, net tuo atveju, jei Agentūros nurodytas pažeidimas iš tiesų buvo padarytas, neatitikimas rinkos kainoms yra nežymus. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra galimybės įvertinti 2015 m. spalio 2 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 80 teisingumą ir pagrįstumą, nes, pirma, ji nėra pasirašyta (yra nuasmeninta), todėl neaišku, ar ekspertinį konsultavimą atliko kompetentingas asmuo, bei, antra, neaišku, kokiu būdu atlikti skaičiavimai, nurodoma tik lentelė su jau paskaičiuotomis rinkos kainomis ir teisės aktų pavadinimai.

22. Komisija ginčijamame 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 3R-(AG-1/05-2016) nustatė, kad pareiškėjo ir R. L. 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede lokalinėse sąmatose ir UAB „Civitta“ 2015 m. spalio 2 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 80 lokalinėse sąmatose darbų kiekiai sutampa (išskyrus eilutes Nr. 13, kuriose nurodyti skirtingi mato vienetai), tačiau skiriasi kainos. Pirkimo-pardavimo sutarties priedas lokalinės sąmatos buvo sudarytos pagal 2013 m. kovo mėn. kainas, tačiau, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. balandžio 13 d., o kainos nustatymo rekomendacijos yra atnaujinamos kas pusmetį kovo ir spalio mėnesiais, UAB „Civitta“ pagrįstai rėmėsi 2015 m. kovo mėn. kainomis. Komisija neturėjo pagrindo išvadai, jog ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikti duomenys (kainos) yra nepagrįsti. Komisija pažymėjo, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nustatyta, jog pagal pirkimo pardavimo sutartį bendrastatybinių darbų kaina rinkos kainą viršija 684,69 Eur, santechnikos darbų kaina – 438,34 Eur, elektros darbų kaina rinkos kainos neviršija. Tačiau ekspertinė konsultacija buvo suteikta siekiant nustatyti, ar visa pirties rekonstrukcijos išlaidų vertė, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje (22 966,90 Eur be PVM), atitinka rinkos kainą, be to, būtent pastarajai sumai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (pirkimas nebuvo išskaidytas į dalis), šią sumą pareiškėjas deklaravo mokėjimo prašyme, todėl Agentūra pirkimo-pardavimo sutartimi pirktus darbus nepagrįstai išskaidė į tris atskiras kategorijas ir atskira vertino kiekvienos iš jų atitikimą rinkos kainoms. Remiantis ekspertinio konsultavimo ataskaita, pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos darbų kainos viršijimas (neatitiktis rinkos kainai) bendrai sudaro 1 025,64 Eur (be PVM), t. y. 4,46 proc. viršija rinkos kainą. Atsižvelgdama į tai, kad Agentūra jokių pareiškėjo padarytų pirkimo procedūrų pažeidimų nekonstatavo, sutarties kainos neatitikimas rinkos kainų vidurkiui buvo nežymus, nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai pirko darbus už ženkliai padidintą kainą, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašomas kompensuoti išlaidas (22 966,90 Eur be PVM) faktiškai patyrė, Komisija priėjo išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti kokius nors pareiškėjo pažeidimus, o nupirktų darbų kaina negali būti laikoma nepagrįstai didele ir nebūtina projekto įgyvendinimui, kitoks bylos aplinkybių vertinimas prieštarautų proporcingumo principui.

23. Pagrindinis atsakovo skundo ir apeliacinio skundo argumentas (kaip minėta, skundo ir apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra tapatūs) yra tai, kad, priešingai nei laikė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, pirkimo-pardavimo sutartimi pirktų darbų kaina turi būti vertinama juos išskaidant. Atsakovas pareiškėjo išlaidas vertino jas išskaidęs į šias kategorijas: bendrastatybiniai darbai, santechnikos darbai ir elektros darbai, t. y. taip, kaip šie darbai buvo išskirstyti pirkimo-pardavimo sutarties prieduose sąmatose. Pirkimo-pardavimo sutartimi pirkti darbai į tokias pačias kategorijas buvo išskaidyti ir 2015 m. spalio 2 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 80. Remiantis ekspertinio konsultavimo ataskaitos duomenimis, pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta bendrastatybinių darbų kaina buvo 684,69 Eur (3,67 proc.) didesnė už rinkos kainą, santechnikos darbų kaina – 438,34 Eur (13,19 proc.) didesnė už rinkos kainą, o elektros darbų kaina – 97,39 Eur (10,03 proc.) žemesnė už rinkos kainą.

24. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad statinio kainos įvertinimas gali būti atliekamas tik išskirsčius atskirus darbus, medžiagas ir kt. bei jų kainas palyginus su atitinkamų darbų, medžiagų ir kt. kainomis rinkoje aktualiu laikotarpiu. Tačiau išvados dėl bendros statinio kainos (šiuo atveju – pirties rekonstrukcijos kainos) atitikties rinkos kainoms turėtų būti daromos įvertinus šių atskirų darbų, medžiagų ir kt. kainų visumą, juolab kad 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo susitarta atlikti visą pirties rekonstrukciją, o ne tam tikrą šių darbų dalį. Taigi Komisija, spręsdama dėl atsakovo pareiškėjui taikytos sankcijos (paramos sumažinimo) teisėtumo ir pagrįstumo, teisingai vertino bendros pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytų darbų kainos (22 966,46 Eur be PVM) atitiktį ekspertinio konsultavimo ataskaitoje (dėl šios ataskaitos teisingumo ginčo byloje nebuvo) nustatytai rinkos kainai (21 941,26 Eur be PVM).

25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tam tikrus nenuoseklumus atsakovo pozicijoje. Pirma, atsakovas tvirtina, jog pirktų darbų kainos turi būti išskaidomos, nes darbai perkami etapais, skirtingu laikotarpiu, todėl skaičiuojamų kainų rekomendacijos kinta, tačiau byloje nėra duomenų, to neteigia ir atsakovas, kad 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyti darbai būtų buvę perkami etapais, pareiškėjas prašė skirti paramą tik pagal šią vieną sutartį, o visi įsigyti darbai buvo vertinti vadovaujantis 2015 m. kovo mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų rekomendacijomis. Antra, atsakovas, tvirtindamas, jog atliktus darbus būtina vertinti išskaidžius, toliau pats juos vertina sugrupavęs į subjektyviai pasirinktas tris kategorijas, būtent tokio pasirinkimo niekaip nemotyvuodamas (pastebėtina, kad lokalinėse sąmatose bendrastatybiniai darbai ir santechnikos darbai yra išskaidomi ir į skyrius), o ne išvardija konkrečius darbus, medžiagas ir kt., kurių kainos galbūt neatitinka atitinkamų darbų, medžiagų ir kt. kainų rinkoje aktualiu laikotarpiu. Trečia, apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, jog visos projekto sumos atžvilgiu kainos viršijimas (4,46 proc.) nėra didelis, bet, nusprendęs įsigytus darbus vertinti pagal paties pasirinktas atskiras kategorijas, jis netinkamomis finansuoti pripažino ne tik santechnikos darbų išlaidas, kurios yra 13,19 proc. didesnės už rinkos kainą, bet ir bendrastatybinių darbų išlaidas, kurios už rinkos kainą yra didesnės tik 3,67 proc., todėl, paties atsakovo vertinimu, neatitinka Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktyje numatyto pagrindo („nepagrįstai didelė kaina“) sankcijai taikyti.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytų darbų kaina – 22 966,46 Eur (be PVM) – viršija rinkoje aktualiu laikotarpiu buvusią atitinkamų darbų kainą 1 025,64 Eur (be PVM), t. y. 4,46 proc. Atsakovas apeliaciniame skunde neprieštarauja Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog toks kainos viršijimas laikytinas nežymiu. Agentūros 2015 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. BRK-10009(12.4) nurodoma į Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktį, bet nėra pripažinta, kad pareiškėjo prašoma suteikti paramos suma yra per didelė arba nepagrįsta, šis sprendimas priimtas remiantis vienintele aplinkybe – tuo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytų darbų kaina viršija rinkos kainą.

27. Nors tuo atveju, kai ekspertinio konsultavimo ataskaitoje konstatuojama, kad ginčo prekių kaina viršijo rinkos kainą, pareiga įrodyti, jog prekių kaina buvo pagrįsta, tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-997-575-2017), nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė susidūręs su kliūtimis ginčyti Agentūros sprendime padarytas išvadas (žr. nutarties 21 p.). Atsakovas neneigė pareiškėjo teiginių, jog jis Agentūrai pateikė 2015 m. spalio 12 d. prašymą dėl duomenų tikslinimo (Komisijos byla, b. l. 20), bet jokio atsakymo į šį prašymą negavo. Pastebėtina, kad Komisija ginčijame 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 3R-(AG-1/05-2016) nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl Agentūros 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. BRK-10009(12.4) neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūros sprendimo trūkumai (sprendime konkrečiai neįvardijama, kokiomis ekspertizės išvadomis buvo vadovaujamasi, o pateiktoje nuasmenintoje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nenurodytas ekspertinę konsultaciją atlikęs asmuo, lyginant kainas atlikti skaičiavimai, neįvardyti darbai, medžiagos ir kt., kurių kainos buvo didesnės už rinkos kainas, sprendime teisinis reguliavimas nevisiškai tinkamai susietas su faktinėmis aplinkybėmis) sutrukdė individualaus administracinio akto adresatui (pareiškėjui) suprasti nustatytų pažeidimų pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl jie laikytini esminiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadas, ar paaiškinimų dėl sumų, viršijančių rinkos kainas, pagrįstumo, negali būti vertinama atsakovo naudai.

28. Teisėjų kolegija prieina išvadą, jog Komisija ginčijamame 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 3R-(AG-1/05-2016), remdamasi tuo, kad jokie kiti pareiškėjo pažeidimai, išskyrus įsigytų darbų kainos viršijimą rinkos kainos atžvilgiu, nebuvo konstatuoti, kad šis viršijimas buvo nežymus ir kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas sąmoningai pirko darbus už ženkliai padidintą kainą, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisingai nusprendė pripažinti, kad Agentūra pareiškėjui nepagrįstai pritaikė sankciją – sumažino paramos sumą, panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. BRK-10009(12.4) dalį, kurioje 1 123,03 Eur pirties rekonstrukcijos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti ir pareiškėjui nesuteikta 561,50 Eur paramos suma, ir įpareigojo Agentūrą pašalinti minėtus pažeidimus, priimant naują sprendimą dėl pirties rekonstrukcijos išlaidų finansavimo. Nors Komisijos sprendimas turi tam tikrų trūkumų (be kita ko, pasisakyta ne dėl visų pagrindinių pareiškėjo argumentų), šie trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šį sprendimą.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.