Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-03-30 · Civilinė byla Nr. 2-142-835/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-30
Bylos Nr.
2-142-835/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
J. S.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-142-835/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01066-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.; 2.6.2.4.3.; 2.6.2.6.; 2.6.2.6.1.; 2.6.2.8.; 2.6.4.; 2.6.4.4.2.; 2.6.5.; 2.6.5.2.; 2.6.5.2.1.; 3.1.1.2.19.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.10.; 3.1.14.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.6.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 30 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė,sekretoriaujant Aistei Bautrimienei,dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovui advokatui Jonui G. V.,institucijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 1988 m. balandžio 9 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 57, dėl atsakovo kaltės, priteisti jai 46,36 kvadratinius metrus, o atsakovui 20,25 kvadratinius metrus gyvenamo namo, unikalus numeris 3395-3005-5011, kitų statinių, unikalus numeris 3395-3005-5077, priteisti po ½ dalį ieškovei ir atsakovui, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad plane pažymėtais 1-3 ir 1-4 kambariais naudosis ji, plane pažymėtu 1-5 kambariu naudosis atsakovas, o plane pažymėta 1-2 virtuvė ir plane pažymėtas 1-1 koridorius lieka bendro naudojimosi patalpomis, automobilį R. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu palikti ieškovei, motociklą KYMCO (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu palikti atsakovui, nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo - nepilnamečių dukrų išlaikymą po 145,00 Eur kas mėnesį, 7540,00 Eur įsiskolinimą už dukrų išlaikymą, 694,33 Eur įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, 121,30 Eur UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centras“, 16,87 Eur už antstolių išduotas pažymas, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę S. pavardę, atsakovui palikti jo pavardę – Slavinskas.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad gyvenat su atsakovu ėmė ryškėti charakterių skirtumai, skyrėsi požiūris į šeimyninį gyvenimą, vaikų auklėjimą. Atsakovas dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą, nedirbo, nesirūpino ir neišlaikė šeimos. Dėl tokio atsakovo elgesio santykiai atšalo, nuo 2012 m. lapkričio 1 d. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas neprisideda prie nepilnamečių dukrų išlaikymo. Ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas, nesirūpino šeima. Bendrąja jungtine nuosavybe įgijo gyvenamą namą ir kitus statinius. Prašo priteisti ieškovei didesnę gyvenamojo namo dalį, kadangi atsakovas neprisideda prie dukrų išlaikymo. Taip pat nurodo, kad atsakovas turi kreditores - Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriai skolingas 130,33 Eur, išieškojimas vykdomas antstolio S. V., ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą“, kuriai skolingas 121,30 Eur, išieškojimą vykdo antstolė A. K.. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašo priteisti iš atsakovo skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centras“. Nepilnametės dukros G. ir K. gyvena kartu su ieškove, todėl prašo jų gyvenamą vietą nustatyti su motina bei priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrų pilnametystės po 145,00 Eur kiekvienai, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Kadangi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. atsakovas dukroms neteikė išlaikymo, prašo priteisti iš atsakovo 7540,00 Eur įsiskolinimą už 26 mėnesius.

Alytaus miesto rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaikų interesus, jų išsakytą nuomonę. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams ir turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pripažįstama pagal praktiką, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti užtektų minimalios algos. Motina, pas kurią gyvena nepilnametės dukros, geriausiai žino jų poreikius, todėl nepilnamečių K. S. ir G. S. interesus atitiktų gyvenimas pas motiną ir tėvo teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 str.). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Atsakovo kreditoriams apie bylos iškėlimą pranešta tinkamai, tačiau jie nepasinaudojo teise įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 1988 m. balandžio 9 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 57 (b. l. 31). Turi du nepilnamečius vaikus. Santuoka su atsakovu iširo dėl jo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, šeimoje smurtavo, nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, neišlaikė šeimos bei neatliko sutuoktinio pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK įtvirtintos sutuoktinių pareigos būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). Ieškovei pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, tai yra kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir šeima nesirūpina. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus faktus, jo kaltė įrodyta ieškovės paaiškinimais. Kadangi atsakovas kaip sutuoktinis iš esmės pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, sutuoktiniai bendrai nebegyvena ir bendro ūkio neveda, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka, įregistruota 1988 m. balandžio 9 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. 57), sudaryta tarp L. S. ir J. S. nutrauktina dėl atsakovo J. S. kaltės. Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės Slavinskienės ir Slavinsko pavardės (CK 3.69 str.).

Santuokos nutraukimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai bei turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimus, jei šalys dėl to nesusitarė.

Šalių nepilnamečių dukrų G. S. ir K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi tai geriausiai atitinka dukrų interesus, nes jos nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gyveno tik su motina, tėvas su jomis nebendrauja, nesirūpina, ir ginčo dėl to tarp šalių nėra (CK 3.174 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 145,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės ir priteisti 7540,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką reglamentuoja CK 3.192 straipsnio nuostatos. Tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, privalo teikti jam išlaikymą (CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaiko atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečio vaiko išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovės ir atsakovo dukros gyvena su ieškove, pilnai jos išlaikomos. Už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prie dukrų išlaikymo neprisideda visiškai. Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė gauna 500,00 Eur atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovas nedirba. Kitų duomenų apie gaunamas pajamas, sveikatą atsakovas nepateikė. Todėl išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, turintis galimybes dirbti ir teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečių vaikų poreikius, teismas turi pagrindo manyti, kad vaikų tėvas, kurio materialinė padėtis yra blogesnė nei vaikų motinos, galėtų skirti kas mėnesį po 145,00 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias atsakovo turtinę padėtį, teismas mano, kad 145,00 Eur išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms G. S. ir K. S. mokamomis periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos - 2015 m. kovo 19 d. iki dukrų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 str., 3.201 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams neteikia išlaikymo nuo 2012 m. lapkričio 1 d., todėl susidarė 7540,00 Eur įsiskolinimas. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio padavimo teisme dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisidėjo, o prašoma priteisti 7540,00 Eur įsiskolinimo suma už dvidešimt šešis mėnesius nėra per didelė, nes yra analogiškai priteistinos 145,00 Eur kas mėnesį mokamos periodinės išmokomis dydžiui, todėl prašomas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2015 m. kovo 19 d. priteistinas.

Bendravimo su vaikais tvarka nenustatoma, kadangi ginčo dėl bendravimo su vaikais tarp šalių nėra. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 str.). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 str. 3 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, taip pat turi išspręsti ir turto padalijimo klausimą. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo gyvenamą namą, 4344,30 Eur vidutinės rinkos vertės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais (šuliniu), 14,77 Eur vidutinės rinkos vertės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat transporto priemones – automobilį R. C., 144,81 Eur vidutinės rinkos vertės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklą KYMCO (duomenys neskelbtini) 288,62 Eur vidutinės rinkos vertės, valstybinis (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-517/2011). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad gyvenamas namas gali būti padalintas natūra, yra galimybė šalims jį bendrai valdyti ir juo naudotis, vaikų interesai nebus pažeisti, jų bendravimas su tėvu bus patogesnis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šeima nesirūpino, neprisidėjo prie išlaikymo, nedirbo, nors yra darbingas, todėl esant šių aplinkybių visumai ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, pripažintina, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą gyvenamą namą, ieškovei priskiriant 696/1000 dalis, o atsakovui 304/1000 dalis gyvenamo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant, kad plane pažymėtais 1-3 ir 1-4 kambariais naudosis ieškovė, plane pažymėtu 1-5 kambariu naudosis atsakovas, o plane pažymėta 1-2 virtuve ir plane pažymėtu 1-1 koridoriumi šalys naudosis bendrai. Ieškovei ir atsakovui priteistina po 1/2 dalį statinio (šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ 2014 m. rugsėjo 3 d. pažymų nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo ir turėjo šias transporto priemones - automobilį R. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu ir motociklą KYMCO (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu. Transporto priemonės padalintinos šalims pagal tiesioginį naudojimąsi jomis ir ieškovei priteistinas automobilis R. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui priteistinas motociklas KYMCO (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 694,33 Eur įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 121,30 Eur įsiskolinimą UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centrui“. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad prašomi priteisti įsiskolinimai yra priteisti iš atsakovo bei išduoti vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu įsiskolinimai yra priverstinai išieškomi iš atsakovo asmeniškai. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 694,33 Eur įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 121,30 Eur įsiskolinimą UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centrui“ atmestinas.

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. TP-2(2.2)-14-T-1826-0180 ir 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. TP-2(2.2)-15-P-1826-4026 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-4512 pažymėta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 150,54 Eur (b. l. 97). Suteikus ieškovei antrinę teisinę pagalbą, ji atleista nuo žyminio mokesčio – 41,00 Eur mokėjimo už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 41,00 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 143,77 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo (4792,50 x 3 procentų) ir 24,46 Eur už reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo (815,63 x 3 procentų). Nuo žyminio mokesčio – 104,40 Eur (145,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentų) x 2) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo bei 226,20 Eur (7540,00 x 3 procentų) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys netenkintinas tik dėl 815,63 Eur reikalavimo priteisti skolą kreditoriams, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis – 556,37 Eur, 150,03 Eur už advokato antrinės teisinės pagalbos teikimą bei 16,04 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 88 str. 1 d. 3 p, 6 p., 93 str. 1 d. ir 2 d., 96 str., 99 str.). Žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1988 m. balandžio 9 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 57, sudarytą tarp L. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiosios (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl J. S. kaltės.

Nutraukus santuoką L. S. palikti santuokinę pavardę – Slavinskienė, J. S. palikti pavardę – Slavinskas.

Nustatyti nepilnamečių G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) v., gyvenamąją vietą su motina L. S..

Priteisti iš atsakovo J. S. išlaikymą dukroms G. S. ir K. S. po 145,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2015 m. kovo 19 d. iki dukrų pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad jomis disponuoja motina L. S. uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei 7540,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2015 m. kovo 19 d.

Priteisti ieškovei L. S. 696/1000 dalis gyvenamo namo, 4344,30 Eur vidutinės rinkos vertės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui J. S. 304/1000 gyvenamo namo, 4344,30 Eur vidutinės rinkos vertės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad namo, unikalus num(duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtais 1-3 ir 1-4 kambariais naudosis ieškovė, plane pažymėtu 1-5 kambariu naudosis atsakovas, o plane pažymėta 1-2 virtuve ir plane pažymėtu 1-1 koridoriumi šalys naudosis bendrai.

I. L. S. ir atsakovui J. S. priteisti po ½ dalį statinio (šulinio), 14,77 Eur vidutinės rinkos vertės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei L. S. automobilį R. C., 144,81 Eur vidutinės rinkos vertės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) .

Priteisti atsakovui J. S. motociklą KYMCO (duomenys neskelbtini) 288,62 Eur vidutinės rinkos vertės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. S. 556,37 Eur žyminį mokestį, 150,03 Eur už advokato antrinės teisinės pagalbos teikimą ir 16,04 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė