Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. , Ž. S. ir M. S. bei atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Sopockie Towarzystwo Ubezpieczen ERGO HESTIA Spolka Akcyjna (STU ERGO HESTIA S. A.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškiniai patenkinti iš dalies, ir to paties teismo 2008 m. spalio 14 d. papildomo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės M. S. ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-162-623/2008 pagal ieškovų R. S. , Ž. S. , M. S. , J. K. , R. C. , I. K. , V. A. C. ieškinius atsakovams Lenkijos Respublikos įmonei P. W. „Folwex“ Spolka Jawna Export–Import A. K., K. S. , Lenkijos Respublikos draudimo bendrovei Sopockie Towarzystwo Ubezpieczen ERGO HESTIA Spolka Akcyjna (STU ERGO HESTIA S. A.) ir D. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. Šiuo nuosprendžiu taip pat iš dalies buvo tenkinami civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutartimi panaikinta Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria tenkinti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniams ieškovams pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinių ieškinių nagrinėjimas pagal teismingumą perduotas Vilniaus apygardos teismui.

Sprendime rašoma, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Sprendime pažymėta, kad ieškovai nėra vieningi prašydami priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, jog visi žuvusieji važiavo tuo pačiu automobiliu ir žuvo to paties autoįvykio metu. Teismas pripažino, kad visi ieškovai žuvus artimiesiems patyrė neigiamas pasekmes (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, vienokios ar kitokios formos depresiją, sumažėjo jų bendravimo galimybės). Teismas konstatavo, kad visi ieškovai turi teisę į D. D. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Nėra pagrindo išskirti ieškovus ir priteisti kiekvienam jų skirtingas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, išskyrus žuvusiojo S. S. sūnų Ž. S. , kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl, tikėtina, patyrė didesnes neigiamas pasekmes nei kiti pilnamečiai ieškovai. Nustatydamas vienodą neturtinės žalos dydį kitiems ieškovams teismas vadovavosi protingumo kriterijumi, kadangi ieškovų dvasinių išgyvenimų diferencijavimas sukeltų jiems papildomas neigiamas pasekmes, naujus dvasinius išgyvenimus. Teismas D. D. kaltę vertino tik ta apimtimi, kiek tai svarbu neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Vertinant D. D. kaltę teismas svarbiu laikė žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykį. Eisme dalyvaujančių asmenų elgimosi būdą, kiek tai susiję su eismo tvarka ir saugumu, nustato Kelių eismo taisyklės. Nuosprendžiu konstatuota, kad D. D. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 162, 164 punktų reikalavimus, dėl ko žuvo 4 žmonės. Autoįvykio priežastis ta, kad D. D. važiavo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą kairiaisiais ratais, todėl prasilenkimo su priešpriešiais važiavusiu automobiliu metu neliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Autoįvykis įvyko tamsiu paros metu, netikėtai visiems jo dalyviams. Po autoįvykio D. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta, todėl jo kaltė dėl žalos padarymo vertinama kaip paprastas neatsargumas. Teismas įvertino ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D. D. šeima susideda iš devynių asmenų, šeimos finansinė padėtis yra sunki. D. D. yra pagrindinis šeimos maitintojas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius, kurie yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimui). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje yra apie 1 802,40 Lt, nusprendė, jog teisinga, protinga ir sąžininga ieškovams R. S. , J. K. , R. C. , I. K. ir V. A. C. priteisti po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš priteistinų sumų atimant po 431,60 Lt bendrovės Ergo Hestia S. A. atlygintos neturtinės žalos ir po 2 000 Lt D. D. atlygintos neturtinės žalos R. S. ir R. C. , o Ž. S. , vertinant jo amžių autoįvykio metu, priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas 2008 m. spalio 14 d. papildomu sprendimu ieškovės M. S. ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš draudimo kompanijos Ergo Hestia S. A. ieškovei M. S. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Papildomame sprendime rašoma, kad teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendime ieškovės M. S. reikalavimas liko neišspręstas, todėl teismo iniciatyva priimamas papildomas sprendimas. M. S. yra žuvusiojo S. S. motina. Teismas papildomu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškovės M. S. reikalavimus nusprendė, jog priteisiamos neturtinės žalos dydis sudaro 40 000 Lt. Ši neturtinė žala priteista iš draudimo kompanijos Ergo Hestia S. A.

5.Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į autoįvykio kaltininko D. D. turtinę padėtį. Šiuo atveju apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, negalėjo būti vadovaujamasi įvykio kaltininko turtinės padėties kriterijumi.

Atsakovo draudimo kompanijos Ergo Hestia S. A. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą ir 2008 m. spalio 14 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius atsakovui draudimo kompanijai Ergo Hestia S. A. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovus ir atsakovą draudimo įmonę Ergo Hestia S. A. sieja sutartiniai santykiai. Padaręs tokią išvadą, teismas neteisingai nusprendė, jog šalių ginčas turi būti sprendžiamas pagal Lenkijos Respublikos teisę. Bylos atveju taikytinas CK 1.44 straipsnis, kuris įtvirtina, jog reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Tokia pati nuostata įtvirtinta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ 38 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepime rašoma, kad teismas nepadarė išvados, jog ieškovus ir atsakovą draudimo įmonę Ergo Hestia S. A. sieja sutartiniai santykiai. Sutartiniai santykiai sieją atsakovus P. W. Folwex ir Ergo Hestia S. A. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant civilinės atsakomybės draudimui, nukentėjusysis įgyja du skolininkus – asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla iš delikto (P. W. Folwex), ir draudiką, kurio pareiga atlyginti žalą kyla iš sutarties (Ergo Hestia A. S.). Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudimo pareigas nustato ne deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, o teisės normos, reglamentuojančios draudimo santykius, taip pat draudimo sutartis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti CK 1.44 straipsnio ir 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos nuostatų dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Teismas, nustatydamas draudiko atsakomybės ribas, pagrįstai rėmėsi Lenkijos Respublikos įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog atlyginama 350 000 eurų už žalą kiekvienam įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 23 d. nutartimi pridėtoje baudžiamojoje byloje jau pasisakė dėl nepagrįsto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio taikymo šioje byloje, todėl atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-7-115/2006 apibrėžtas ne atlygintinos neturtinės žalos dydis, o draudimo atsakomybės ribos. Ieškovai privalo įrodyti nuostolių dydį, todėl draudiko atsakomybės ribos savaime negali tapti esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Ieškovų R. S. , Ž. S. ir M. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo Ergo Hestia S. A. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja atsižvelgdama į tai, kad apeliacinius skundus padavė tik trys iš byloje dalyvavusių ieškovų ir vienas iš atsakovų, taip pat į tai, kad yra saistoma apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindų (CPK 320 str. nuostatos)

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakovo Ergo Hestia S. A. atstovo apeliacinio skundo

Su šiais apelianto argumentais negalima sutikti. Visų pirma, be pagrindo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ieškovus ir atsakovą draudimo kompaniją Ergo Hestia S. A. susiejo sutartiniais teisiniais santykiais. Tokia išvada pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikta. Kaip teisingai pastebima atsakovo P.W. Folwex atsiliepime į apeliacinį skundą, sutartiniai santykiai siejo ne ieškovus ir atsakovą Ergo Hestia S. A., bet atsakovus draudėją P.W. Folwex ir draudiką Ergo Hestia S. A.

Žala ieškovams padaryta dėl nusikalstamų nuteistojo D. D. veiksmų. Šie veiksmai pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu autoavariją, kurios metu žuvo keturi žmonės. Neteisėti veiksmai padaryti D. D. vykdant darbines pareigas įmonėje P.W. Folwex. Žala padaryta D. D. vairuojant darbdavio P.W. Folwex transporto priemonę. Taigi dėl žalos padarymo ieškovams tiesiogiai atsakingas kaltasis asmuo D. D. , o netiesiogiai atsakingas jo darbdavys įmonė P.W. Folwex. Įmonė P.W. Folwex autoavarijoje dalyvavusį automobilį buvo apdraudusi privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu nuo bet kokios žalos, sukeltos važiuojant šia transporto priemone. Šis faktas patvirtintas pridėtoje baudžiamojoje byloje esančiu draudimo polisu (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 178-180). Draudimo polise nustatyta, kad privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo suma dėl žalos asmeniui yra 350 000 eurų. Transporto priemonių privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti šios rūšies privalomojo draudimo sistemos teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens - draudėjo turtinei padėčiai. Tokia sutartimi siekiama ne tik sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius asmeniui, atsakingam už žalą, bet kartu siekiama apsaugoti ir nukentėjusiojo asmens turtinius interesus. Draudimo sutarties pasekmė – asmuo, padaręs savo veiksmais žalą nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad šią žalą atlygintų draudimo įmonė (draudikas). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo, kad šiuo atveju nukentėjusiojo interesai yra ginami tuo, jog draudimo sutartis, pareiškus atitinkamą reikalavimą draudiko atžvilgiu, suteikia nukentėjusio asmens turtinių interesų papildomą garantiją. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Esant civilinės atsakomybės draudimui, nukentėjusysis įgyja du skolininkus: asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla iš delikto, o taip pat draudiką (draudimo įmonę), kurio pareiga atlyginti žalą (sumokėti draudimo išmoką) kyla iš sutarties. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš jo sutarties su draudėju. Tokios pareigos atsiradimas visiškai nereiškia draudimo sutartinių prievolių atsiradimo santykiuose tarp draudimo įmonės ir nukentėjusiųjų asmenų žalos atlyginimo procese. Ieškovų reikalavimai kyla dėl atlyginimo žalos, už kurią atsakingas ją padaręs asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą tuo atveju, jeigu prievolė atlyginti neturtinę žalą buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, t. y. tik tuo atveju, jei prievolė atlyginti neturtinę žalą yra draudimo objektas pagal atitinkamą įstatymą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovų ir atsakovo Ergo Hestia S. A. nesiejo ir nesieja draudimo teisiniai santykiai, tačiau draudiko Ergo Hestia S. A. pareiga atlyginti atsakovo D. D. padarytą ieškovams žalą kyla iš draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir draudimo sutarties, draudiko sudarytos su žalą padariusio asmens D. D. darbdaviu atsakovu įmone P. W. Folwex, kurios privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta autoįvykyje dalyvausi D. D. vairuota transporto priemonė. Vadovaujantis šia nuostata laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo teisinė išvada, kad draudiko pareigas nustato ne deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, o teisės normos, reglamentuojančios draudimo santykius, taip pat draudimo sutartis. Draudiko pareigą nukentėjusiam dėl autoavarijos asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės, kurių pagrindu sudaroma draudimo sutartis. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aiškinimui, kad atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos Ergo Hestia S.A. atžvilgiu deliktinės atsakomybės taisyklės netaikytinos, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje vadovautis CK 1.44 straipsnyje išdėstyta nukreipiančiąja norma, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją.

CK 1.37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iš draudimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Bylos duomenimis, tarp atsakovų Lenkijos Respublikos įmonių Ergo Hestia S. A. ir P. W. Folwex draudimo sutartis, kurią vykdant išduotas autoavarijoje dalyvavusios transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas, buvo sudaryta Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įstatymo „Dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro“ (toliau – Lenkijos įstatymo - t. 1, b. l. 144-198 ir t. 2, b. l. 1-45) pagrindu. Šios draudimo sutarties objektas – deliktinė transporto priemonės savininko atsakomybė už žalą, padarytą trečiajam asmeniui. Teisę gauti draudimo išmoką turi tretieji asmenys (nagrinėjamoje byloje – ieškovai), kuriems buvo padaryta žala. Pagal Lenkijos įstatymo 4 straipsnį privalomojo draudimo objektu yra transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas nuo bet kokios žalos, sukeltos važiuojant transporto priemonėmis už autoavarijos metu padarytą žalą. Lenkijos įstatymo 13 straipsnyje nurodoma, kad draudimo įmonė sumoka reikiamą kompensaciją ar kitokį žalos atlyginimą, susijusį su privalomuoju draudimu, kompensacija išmokama neviršijant apdraustos civilinės atsakomybės ribų, ir tokia kompensacija negali būti didesnė nei atitinkamoje sutartyje nustatyta garantijos suma. Atsitikus įvykiui, nukentėjęs asmuo gali teikti savo reikalavimus, apimamus civilinės atsakomybės draudimo sutarties, tiesiogiai draudimo įmonei (Lenkijos įstatymo 19 str.). Lenkijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad garantinė suma asmens sužalojimo atveju negali būti mažesnė kaip 350 000 eurų už kiekvieną sužeistą asmenį. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu žala padaroma valstybėse, nurodytose 25 straipsnio 2 dalyje, draudimo įmonės atsakomybė ribojama garantine suma, nustatyta vadovaujantis tos valstybės teisės aktais, bet ji negali būti mažesnė nei straipsnio 1 dalyje nustatyta suma. Lenkijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimas dengia ir įvykius, įvykusius valstybių, kurių nacionaliniai draudikų biurai yra pasirašę vieningą nacionalinių biurų sutartį, teritorijoje. Siekiant narystės tarptautinėje transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (žaliosios kortos) sistemoje Lietuva yra įgyvendinusi visas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurui (toliau – Biuras) keltas narystės Biurų Taryboje sąlygas. Žaliosios kortos sistemą koordinuojantis organas - Biurų Taryba 2003 metų rugsėjo 12 dieną priėmė sprendimą dėl Lietuvos narystės žaliosios kortos sistemoje aktyvavimo nuo 2003 m. spalio 15 dienos. Šis sprendimas buvo paskelbtas visų valstybių, dalyvaujančių žaliosios kortos sistemoje, nacionaliniams draudikų biurams. Tarptautinėje transporto priemonių civilinės atsakomybės (žaliosios kortos) sistemoje dalyvauja ir Lenkijos Respublikos draudikų biuras, vienijantis Lenkijos Respublikos teritorijoje veikiančias draudimo įmones, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje taikytinos Lenkijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 36 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos dėl žalos, atsiradusios įvykus draudiminiam įvykiui Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginimo dydžio ribojimo garantine draudimo išmokos suma, bet ne mažesne kaip 350 000 eurų už kiekvieną sužeistą ar žuvusį asmenį.

Žala asmeniui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal draudimo sutartį kompensacija išmokama dėl žalos, kurią sukėlė draudėjo transporto priemonės dalyvavimas kelių eisme ir kuri sukėlė mirtį, kūno sužalojimus, sveikatos sutrikimus ar netekimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą (Lenkijos įstatymo 34 str. 1 d.). Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis. Taigi prievolė atlyginti dėl asmens mirties padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus nukentėjusiųjų asmenų patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų (pagal Lenkijos Respublikos įstatymą – garantinės sumos arba draudimo sutartyje nustatytos draudimo išmokų sumos) dydis. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, tuo užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek pagal konkretų draudimo polisą (draudimo sutartį), tiek pagal Lenkijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai neviršija numatytos didžiausios garantinės sumos kiekvieno asmens sužalojimo atveju, todėl atlyginant ieškovams padarytą neturtinę žalą pagrįstai priteisė atitinkamo dydžio draudimo išmokas iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos Ergo Hestia S.A.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismui tenka pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Teismas šiuo atveju privalo vadovautis CK 1.5 straipsnio 3 dalyje suformuluotais universaliaisiais teisės principais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami neturtinės žalos, kurią sukėlė Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykęs įvykis (padaryti neteisėti veiksmai), ir kuri atsirado Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, atlyginimo klausimai. Įvertinant šias aplinkybes, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje reglamentuojamais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (CK 1.43 str. 1 ir 6 d. nuostatos). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendrieji kri­te­ri­jai, į ku­riuos tu­ri at­si­žvelg­ti teis­mas, ap­skai­čiuo­da­mas ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo dy­dį. Tai kon­kre­čiais ir ver­ti­na­mai­siais po­žy­miais api­brė­žia­mi kri­te­ri­jai: žalos pasekmės, ža­lą pa­da­riu­sio as­mens kal­tė, jo tur­ti­nė pa­dė­tis, pa­da­ry­tos tur­ti­nės ža­los dy­dis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, būtina vertinti ir kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (pvz., nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tų fi­zi­nių ir dva­si­nių kan­čių po­bū­dį, in­di­vi­du­a­lias nu­ken­tė­ju­sio­jo sa­vy­bes (am­žių, pro­fe­si­ją ir kt.)). Taigi įstatymu teismui suteikta galimybė konkrečioje byloje pripažinti reikšmingais ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Įvertindama šias nuostatas teisėjų kolegija sutinka su apeliantų (ieškovų) atstovės pozicija, kad dėl kiekvieno asmens patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio turi būti sprendžiama individualiai, įvertinant ne tik visas nukentėjusio asmens pažeistas nematerialias vertybes kompleksiškai, bet ir kiekvieną jų atskirai. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria remiantis esmine aplinkybe dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos vienodo ar panašaus dydžio pripažintas tas faktas, kad visi ieškovų artimieji važiavo viename automobilyje ir žuvo to paties autoįvykio metu. Savaime suprantama, kad bet kuriuo atveju netikėta asmens žūtis sukelia jo artimųjų dvasinius išgyvenimus, netekties skausmą, neigiamas emocijas, tačiau negalima sutikti su tuo, kad išgyvenimų, sukrėtimų ar kančių sukeltą neturtinę žalą gali niveliuoti tokios aplinkybės, kaip giminystės ryšiais nesusijusių kelių asmenų mirtį sukėlęs tas pats įvykis, ta pati mirties vieta, laikas ar kiti sutampantys mirties fakto požymiai. Visus ieškovus sieja tas bendras dvasinis ir emocinis ryšys, kad jie patyrė žalą dėl netikėtos artimų žmonių žūties. Su žuvusiu ar sužalotu asmeniu artimai susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, stiprių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Ypač tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su žuvusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Apie tokių ryšių tamprumo, glaudumo laipsnį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Buvęs itin artimas, labai glaudus žuvusiojo ryšys su artimaisiais pažeidžia daugiau dvasinių vertybių, jas giliau paveikia, turi žymesnę įtaką ir kitų dvasinio pobūdžio praradimų dydžiui. Šie faktoriai lemia, kad kiekvieno asmens patiriama neturtinė žala ir jos dydis yra individualaus turinio. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad ieškovus R. S. , Ž. S. ir M. S. siejo itin glaudūs ir labai artimi ryšiai su žuvusiuoju S. S. . Ieškovė R. S. aiškino, kad brandžiausiu savo ir savo šeimos gyvenimo momentu ji neteko sveiko, gero, rūpestingo, supratingo, mylinčio vyro ir vaiko tėvo. Po vyro žūties ji liko su nepilnamečiu sūnumi, viena turėjo rūpintis jo auklėjimu ir išlaikymu. Ieškovė kenčia ir dėl sūnaus bei anytos išgyvenimų netekus tėvo bei vaiko. Dėl vyro netekties ieškovė patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, labai pablogėjo sveikata, ji priversta vartoti vaistus, teko lankytis pas psichiatrą, ją ištikusi emocinė depresija. Emociniams išgyvenimams turi įtaką ir tos aplinkybės, kad būtent po vyro žūties pašlijo ieškovės šeimos turtinė ir finansinė padėtis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių ieškovės R. S. paaiškinimų nuoširdumu bei sąžiningumu ir neturi priežasties manyti, kad ieškovės stiprios dvasinės ir fizinės kančios tiesiogiai nesusijusios su šeimą ištikusia tragedija dėl vyro žūties. Tokias aplinkybes patvirtina ir šioje civilinėje bei pridėtoje baudžiamojoje byloje esantys išrašai iš R. S. medicininių dokumentų (civilinės bylos t. 1, b. l. 115, pridėtos baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 145-155). Medicininiai duomenys patvirtina ir gilią ieškovų Ž. S. bei M. S. fizinės bei dvasinės būklės krizę, kilusią po tėvo bei sūnaus S. S. žūties (civilinės bylos t. 1, b. l. 116, pridėtos baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 145-155). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas Ž. S. neturi brolių ir seserų, tėvo žūties momentu jis buvo dar nepilnametis, todėl nėra pagrindo netikėti paaiškinimais, jog sūnų su tėvu siejo itin glaudus ir artimas tarpusavio ryšys. Dėl netikėtos tėvo, kuris pasak ieškovų, buvo ir geriausias nepilnamečio sūnaus draugas, netekties ieškovas Ž. S. patyrė didžiulę dvasinę ir psichologinę traumą, kurios padarinius jaučia iki šiol. Ieškovė M. S. – žuvusiojo S. S. motina pergyveno didžiules fizines ir dvasines kančias, kurios neigiamai atsiliepė jos sveikatai, nes neteko paskutinio vaiko (bylos duomenimis anksčiau jau buvo mirę du ieškovės M. S. sūnūs). Įvertindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad su žuvusiuoju S. S. ypač artimai susijusiems ieškovams (sutuoktinei, sūnui, motinai) buvo padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti didesniu neigiamu poveikiu, stipresniu dvasinių išgyvenimų sukėlimu, nei kitiems šios bylos ieškovams. Individualiai vertinant ieškovams R. S. , Ž. S. ir M. S. padarytos neturtinės žalos dydį reikšmingu laikytinas dar vienas aspektas. Teisėjų kolegija svarbiu laiko ieškovų apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog autoavarijos, kurioje žuvo keli žmonės, momentu vieną iš autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairavo S. S. . Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu autoįvykio kaltininkas D. D. ir kiti jo vairuotu automobiliu važiavę asmenys nepripažino D. D. padarytų saugaus eismo reikalavimų pažeidimų ir teigė, kad tragiška autoavarija įvyko ne dėl D. D. kaltės. Per visą ikiteisminį ir teisminį įvykio tyrimą D. D. nepripažino įvykdęs neteisėtus veiksmus, sukėlusius autoavariją, kurioje žuvo kito automobilio vairuotojas S. S. ir trys su juo važiavę keleiviai (pridėtos baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 11, 53-56, 107-109, t. 3, b. l. 114-124, 163-169, 251-255). D. D. ir kitų su juo kartu važiavusių asmenų paaiškinimais automobilių susidūrimas įvyko priešais važiavusiam S. S. vairuojamam automobiliui netikėtai išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo D. D. vairuojamas automobilis (pridėtos baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 195-196, 199-200, 203-204, t. 2, b. l. 7-8, 107-109, 162-168). Apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo D. D. buvo pripažintas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios žuvo keli žmonės, įsiteisėjo tik 2007 m. vasario 23 d., o kasacine tvarka jis buvo peržiūrėtas 2007 m. spalio 23 d. (pridėtos baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 194-201, 256-263). Iki galutinai nebuvo patvirtintas apkaltinamojo teismo nuosprendžio D. D. atžvilgiu teisėtumas ir pagrįstumas, ieškovai R. S. , Ž. S. , M. S. per baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme procesą patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus, nes pakankamai ilgai nebuvo išsklaidytos abejonės, ar vairuotojo S. S. vežti keleiviai autoavarijoje žuvo ne dėl šio vairuotojo kaltės, dėl kurios jo artimuosius galėtų slėgti papildomas moralinės ir dvasinės atsakomybės jausmas už savo sutuoktinio, tėvo, sūnaus galimais veiksmais sukeltus tragiškus padarinius.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir įvertindama atskirų ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį šioje byloje individualizuojančias tiek objektyvaus, tiek ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad protinga, teisinga ir sąžininga ieškovams R. S. , Ž. S. ir M. S. priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti siejamas ir su draudimo išmokos, nustatytos draudimo teisinius santykius reguliuojančiuose Lenkijos Respublikos teisės aktuose, dydžiu. Tokie ieškovų teiginiai nepagrįsti. Atitinkamos rūšies draudimo įstatyme apibrėžtos draudiko atsakomybės ribos, kurias lemia numatytas draudimo išmokos dydis, negali būti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi, nes neturi jokio ryšio su tokios žalos atsiradimu ir jos pasekmėmis. Kaip teisingai pastebima atsakovo P. W. Folwex atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų normos apibrėžia ne atlygintinos žalos dydį, bet draudiko atsakomybės pagal draudimo sutartį ribas, kurios negali tapti tokios žalos dydžio nustatymo kriterijumi.

Ieškovų apeliaciniame skunde išsakytas teiginys, kad nustačius draudiko pareigą atlyginti neturtinę žalą draudimo išmokos išmokėjimu, teismui nebuvo pagrindo vertinti autoįvykio kaltininko D. D. turtinę padėtį. Su šiuo teiginiu negalima sutikti. Kaip jau pažymėta, draudiko atsakomybės pagal draudimo sutartį ribas apibrėžiantis draudimo išmokos dydis negali būti laikomas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi. Apeliantų paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2007, suformuluota nuostata dėl draudiko atsakomybės apimties pagal nustatytą draudimo išmokos dydį yra apibrėžtos draudiko atsakomybės ribos, bet ne neturtinės žalos dydį sąlygojantis kriterijus.

Įstatyme įtvirtintas vienas iš reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų - žalą padariusio asmens turtinė padėtis (CK 6.250 str. 2 d.). Jis taikytinas nepriklausomai nuo to, kam tenka pareiga atlyginti šio asmens padarytą žalą. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau jis negali būti ignoruojamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo bei vertino žalą padariusio asmens D. D. šeiminę padėtį ir turtinę būklę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepažeistos nuostatos taikant teisę dėl žalą padariusio asmens turtinės padėties įvertinimo tiek šio kriterijaus turinio, tiek jo santykio su kitais kriterijais požiūriu. Atsižvelgdama į šioje nutartyje ap­tar­tų kri­te­ri­jų vi­su­mą teisėjų kolegija sprendžia, kad tei­sin­ga, pro­tin­ga ir są­ži­nin­ga priteistos ne­tur­ti­nės ža­los atlyginimą ieškovams R. S. , Ž. S. ir M. S. padidinti po 30 000 Lt suma kiekvienam, tačiau jį didinti iki ieškovų apeliaciniame skunde nurodytų dydžių kolegija neturi pagrindo (CK 1.5 str. 3 ir 4 d., CK 6.250 straips­nio 2 da­lis).

Iš dalies tenkinant ieškovų apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atitinkamai padidinama ir į valstybės biudžetą priteisto žyminio mokesčio, kurio mokėjimo pareiga tenka atsakovui Ergo Hestia S. A., suma.

Visiškai atmetus atsakovo Ergo Hestia S. A. apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteistinos su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka susijusios išlaidos, kurias sudaro valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 698,66 Lt ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 20,70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą. Iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Sopockie Towarzystwo Ubezpieczen ERGO HESTIA Spolka Akcyjna (STU ERGO HESTIA S. A.) priteistą neturtinės žalos atlyginimą ieškovei R. S. padidinti iki 67 568,40 Lt, ieškovui Ž. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 80 000 Lt. Iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Sopockie Towarzystwo Ubezpieczen ERGO HESTIA Spolka Akcyjna (STU ERGO HESTIA S. A.) priteistą žyminį mokestį į valstybės pajamas padidinti iki 7051,37 Lt. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. papildomą sprendimą. Iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Sopockie Towarzystwo Ubezpieczen ERGO HESTIA Spolka Akcyjna (STU ERGO HESTIA S. A.) priteistą neturtinės žalos atlyginimą ieškovei M. S. padidinti iki 70 000 Lt. Papildomai priteisto iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Sopockie Towarzystwo Ubezpieczen ERGO HESTIA Spolka Akcyjna (STU ERGO HESTIA S. A.) žyminio mokesčio į valstybės pajamas sumą padidinti iki 700 Lt.

Priteisti iš atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės Sopockie Towarzystwo Ubezpieczen ERGO HESTIA Spolka Akcyjna (STU ERGO HESTIA S. A.) į valstybės biudžetą 719,36 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka.