- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 1-1767-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65779-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- D. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. 2017 m. gruodžio 17 d., apie 23.30 val., buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,48 promilės girtumas), konflikto su pussesere D. Č. metu, tyčia oro gaivikliu papurškė jai į veidą, po to ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. Č. fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimus: nosies nugarėlės žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva ir aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, apatinės gleivinės nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva gleivinėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
G. G. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo ne konfliktas, o įvyko apsistumdymas su pussesere, kuris išsirutuliavo iš nieko. Jis norėjo gaivikliu papurkšti tualetą, kad nebūtų blogo kvapo. Neturėjo kėslų specialiai jai purkšti ir nepurškė. Į veidą nesmūgiavo, gal netyčia užgavo nosį ar lūpą, bet piktybinių tikslų neturėjo, specialiai agresyvių veiksmų nedarė, nežino dėl ko prasidėjo susistumdymas, tikriausiai apsižodžiavo. Gaiviklį purškė tualete, bet į ne veidą. D. kambarys yra prieš tualetą. Jis, išėjęs iš tualeto, sutiko D. ir prasidėjo susistumdymas. Jie gyvena viename bute, įvykio metu buvo išgėręs. Pripažįsta, kad apsistumdė, su gaivikliu užkliudė lūpą. Nepripažįsta, kad purškė ir trenkė tyčia. Jis nekelia rankų prieš moteris. Per rankų makalynę gal netyčia sudavė D. vieną kartą. Dabar gerai viską atsimena, o pirmos apklausos metu buvo dar nesusivokęs dėl veiksmų ir pasekmių. Ten parašyta, kad jis smurtauja prieš moterį, tačiau moters jis niekada nemuša. Tiksliai neprisimena ar buvo anksčiau konfliktų. Priklausomybių jis neturi, alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria kartais porą skardinių. Mano, kad yra nekaltas, nes smurtinių, fizinių veiksmų nepanaudojo, kumščiu nesmūgiavo, nebent netyčia užkliudė D. lūpą purškikliu. Jis stengiasi vengti konfliktų, niekada jų nekelia, bet kartais gaunasi taip, kad jis pasikarščiuoja arba jinai pasikarščiuoja ir gaunasi konfliktai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. G. neigė savo kaltę ir parodė, kad D. Č. yra jo pusseserė - jų mamos yra seserys. Trijų kambarių butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai ir D. Č. motinai po 1/2 dalies. Jis bute turi vieną kambarį, kuriame nuolat gyvena. Kambaryje gyvena su savo motina D.. Jo santykiai su D. yra normalūs. D. gyvena minėtame bute su savo šeima - vyru ir vaikais. 2017 m. gruodžio 17 d. apie 23.30 val. buvo namuose, buvo truputį išgėręs alkoholio. Kas atsitiko, nežino. Pats nesuprato, kodėl D. iškvietė policiją. Jis, išėjęs iš tualeto, nuėjo į savo kambarį paimti oro gaiviklį, norėjo papurkšti tualete, kad nesmirdėtų. Kai ėjo į tualetą papurkšti, koridoriuje susitiko su D.. Ji užpuolė jį ir 2-3 kartus kumščiu sudavė jam į veidą. Dėl to jis atstūmė ją ir galimai sudavė jai kumščiu atgal, pataikė į nosį. Suduodamas smūgį nesitaikė, kur smūgiuoja. Pastebėjo, kad po smūgio D. nosis paraudonavo, matyt, jis drėkstelėjo. D. kumščiu sudavė, atrodo, vieną ar du kartus, gerai neprisimena. Jis nenorėjo jai suduoti smūgių, tiesiog taip gavosi. Oro gaivikliu į D. nepurškė. Dėl savo elgesio labai gailisi. D. pati jį išprovokavo. Tyčios suduoti smūgį ir sukelti fizinį skausmą neturėjo, pirmas jos nemušė, trenkė tik po to, kai ji jam trenkė. Minėto įvykio fakto, kaip jiedu trenkė vienas kitam niekas nematė, buto koridoriuje buvo tik dviese. Kas tuo metu buvo namuose, nežino. Anksčiau prieš D. Č. nėra smurtavęs. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, Priklausomybės ligų centre nėra gydytas, į įskaitą neįrašytas, psichinių sutrikimų neturi, psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Papildomos apklausos metu parodė, kad dėl inkriminuotos veikos prisipažįsta iš dalies. Prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais, nieko naujo pasakyti neturi. Apklaustas 2018 m. balandžio 9 d. parodė, kad inkriminuojamo įvykio metu jis D. Č. nemušė ir jokių smūgių jai nesudavė. Buvo namuose, neprisimena ar buvo išgėręs. Kai išėjo iš tualeto, ten jau buvo papurškęs oro gaivikliu, koridoriuje, prie tualeto durų, jį užpuolė pusseserė D. Č. ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, kur tiksliai pataikė, nepamena. Rankose ji nieko neturėjo, kumščiuodama taikėsi jam į veidą. Dėl šių smūgių jis pajuto fizinį skausmą, todėl ją atstūmė nuo savęs ir nuėjo į savo kambarį. D. sekė jį iki jo kambario ir prie pat kambario durų ji vėl pradėjo prie jo kabinėtis, mosikuoti rankomis, norėjo suduoti. Prasidėjo rankų „makalynė“, „rankų miškas“. Jie abu mosikavo rankomis, nes jis nenorėjo leisti jai trenkti jam. Tuo metu jis galėjo netyčia D. užgauti ir pataikyti į nosį, tačiau jeigu ir užgavo netyčia, tai buvo tik vienas kartas, jokių smūgių tyčia nesudavė. D. nosį galėjo užsigauti ir pati savo ranka. Matė, kaip ji susiėmė už savo nosies, suriko ir nuėjo į kambarį. Ten, matyt, iškvietė policiją, po ko jis buvo sulaikytas. Pažymi, kad konfliktą išprovokavo pati D. Č., nes pirma pradėjo jį užgaulioti ir kelis kartus jam trenkė. Galimai netyčia jis ranka užgavo jai veidą, bet tik po jos suduotų smūgių jam. D. nuolat jį užgaulioja. Jis neturėjo jokių planų tyčia sukelti jai fizinį skausmą ar sužaloti. Prisipažįsta tik dėl to, kad įvykio metu galėjo netyčia užgauti D. nosį, jokių kitų veiksmų prieš ją neatliko, oro gaivikliu į veidą jai nepurškė (b. l. 60, 63, 66).
Nukentėjusioji D. Č. teisme parodė, kad buvo virtuvėje, kai G. buvo vonioje-tualete. Jis išeidinėjo iš tualeto, o ji ten užėjo ir garsiai pasakė, kad smirda, tada išėjo į kambarį. Pasiėmė naktinius, atidarė duris ir G., stovėdamas koridoriuje purškė jai į veidą. Ji pastūmė jį, kad nelystų prie jos ir nuėjo į vonią. Tada jis pradėjo trankyti, mušti, kad jį pastūmė. Ji iškvietė policiją. G. G. tyčia jai purškė gaivikliu. Jis buvo koridoriuje, o ji kambaryje. Jis papurškė jai išeinant iš kambario. Buvo apsižodžiavimas, ji pasakė: „ką darai, kam purški?“. Smūgiai buvo koridoriuje į nosį, į lūpą (randas dar ir dabar likęs). Liudininkų, mačiusių konfliktą, nebuvo. Pastaruoju metu pasitaiko tokie konfliktai. Ji niekada prie jo nelenda, tačiau vien nuo akių kontakto jam viskas „užverda“. Paskutinėmis dienomis buvo ramu. G. geria, kai turi pinigų. Pirmą kartą jam atleido, antrą kartą kreipėsi į policiją, bet pritrūko įrodymų. Dabar jau trečias kartas. Anksčiau jiedu gyveno gražiai, tačiau kas dabar pasidarė, nežino. Butas priklauso jos mamai. Buvo kalbėta su G. G. dėl išėjimo, bet jis sakė neišeis, nes čia gyvena nuo gimimo. Ji su vyru atsikraustė į šį butą, kadangi mama leido pasiimti kambarį ir gyventi. G. G. būna agresyvus, ji stengiasi jo nekalbinti, tačiau yra bendras tualetas-vonia, todėl susitinka. Susitikę būna, kaip svetimi žmonės. Po įvykio policiją kvietė iš karto. Atvyko policijos pareigūnai (vaikinas ir mergina), ji papasakojo ir G. G. išvežė. Jos vyras tuo metu miegojo.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Č. parodė, kad G. G. yra jos pusbrolis. Jie gyvena bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jos motinai S. J.. Viename iš šio buto kambarių nuolat gyvena G. G., o kituose dviejose kambariuose gyvena ji su šeima (turi du 10 ir 8 metų amžiaus vaikus). 2017 m. gruodžio 17 d., apie 23.30 val., ruošėsi eiti miegoti. Užėjusi į tualetą pajautė labai nemalonų kvapą. Norėdama išvėdinti tualeto patalpą, atidarė vonios kambario duris ir pasakė, kad po G. G. tualete blogas kvapas. G. G. paėmė oro gaiviklį ir pradėjo purkšti jai į veidą. Tam, kad apsigintų, ji tiesiog jį pastūmė nuo savęs. G. G. supyko ir sudavė jai mažiausiai 3 smūgius kumščiais į veidą. Jai skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio. Viskas vyko buto koridoriuje. Ji nesuprato, ar įvykio metu G. G. buvo blaivus. Jis labai dažnai būna agresyvus. Sudavęs smūgius G. G. nubėgo į savo kambarį ir ten pasiėmė kažkokį daiktą. Tačiau ji pradėjo rėkti ir jis daugiau prie jos nesiartino. Apie įvykį ji pranešė policijos pareigūnams. Įvykio metu jokių liudytojų nebuvo. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis. Anksčiau G. G. jau buvo ją sumušęs, bet tą kartą ji atleido. Po šio įvykio pas medikus ji nesikreipė. Norėtų, kad G. G. būtų iškeldintas iš buto, nes girtuokliauja, yra agresyvus. Vakarais jis trukdo ilsėtis jai ir vaikams, ji pergyvena dėl savo ir vaikų sveikatos. Mano, kad smurtas gali pasikartoti (b. l. 3-4).
Liudytoja R. K. teisme parodė, kad nei įvykio, nei asmenų, neprisimena. Prašo vadovautis jos tarnybiniu pranešimu (b. l. 9-10), kurį patvirtina. Smurto atveju turėtų būti fotonuotraukos, video, kur rodomi sumušimai. Filmuoja ir įkelia duomenis į duomenų registrą IBPS sistemoje, surašo nukentėjusio asmens parodymus. Atvykę negali nustatyti kada buvo, prieš kiek laiko. Daroma vaizdo medžiaga, protokole sužymimos kūno vietos, jei matosi sumušimai. Ką mato, tą turi surašyti – kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda. Surenka pirminę medžiagą ir perduoda tyrėjams. Ji buvo iškviesta porą kartų dėl smurto su kaltinamuoju, gal iškvietimas buvo prieš šį įvykį, tiksliai neatsimena.
Įvykio registracijos kortelėje 2017 m. gruodžio 17 d. 23.42 val. užfiksuotos D. Č. pranešimo aplinkybės, kad bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos pusbrolis sumušė pranešėją – praskėlė lūpą. Nuo GMP atsisakė, namuose yra du vaikai (b. l. 8).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal iškvietimą 2017 m. gruodžio 17 d. 23.50 val. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykusi policijos pareigūnė R. K. nustatė, jog policiją kvietė D. Č., kuri paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 17 d., apie 23.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ją sumušė kartu gyvenantis pusbrolis G. G. – kelis kartus kumščiu trenkė į veido sritį (nosį ir lūpą). Smūgių metu D. Č. pajuto didelį fizinį skausmą, bet nuo GMP atsisakė. Namuose buvo du nepilnamečiai vaikai, kurie nieko nematė. Smurtą rodantys požymiai – dvi kraujuojančios žaizdos. Anksčiau yra buvę smurto atvejų, tačiau policijos ji nekvietė. G. G. nieko nepaaiškino, buvo agresyvus, neleido uždėti spec. priemonių – antrankių, todėl perspėjus, kad bus panaudotas „Tazer“, jam buvo uždėti antrankiai. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos komisariatą G. G. garsiai rėkavo, keikėsi, buvo agresyviai nusiteikęs (b. l. 9-10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4166/2017 (01) patvirtina, kad remiantis D. Č. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, D. Č. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies nugarėlės žaizda su aplinkine poodine kraujosruva ir aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva gleivinėje, padaryti kietu buku daiktu (daiktas), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. gruodžio 17 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. Atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti nugriuvus ant kieto paviršiaus. D. Č. galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 21-22).
Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatas patvirtina, kad G. G. 2017-12-18 00.14 val. nustatytas 1,48 promilės girtumas (b. l. 41).
2015 m. vasario 4 d. prokurorės L. Martinaitytės nutarimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04279-14, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš D. Č. padarymo (b. l. 107-108).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-01-02 raštas patvirtina, kad D. Č. šeima neįrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 36-37).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. gruodžio 17 d., apie 23.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prie pusseserę D. Č., t. y. papurškė jai į veidą tualeto gaivikliu, po ko ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. Č. fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. G. nukentėjusiajai sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus, tačiau objektyvių įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę nėra. Nukentėjusioji D. Č. pirminės apklausos metu nurodė, kad G. G. trenkė jai kelis kartus į veido sritį – į nosį ir lūpą, o vėliau apklausiama tyrėjos nurodė, kad G. G. sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais į veidą. Specialisto išvada patvirtina, kad D. Č. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Esant tokioms aplinkybėms, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas tikslina kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, nurodydamas, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip du kartus į veidą. Šis aplinkybių patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir kaltinamojo atsakomybės nekeičia.
Nors kaltinamasis G. G. nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teisme teigė, kad konflikto nebuvo, jie tik apsistumdė ir apsižodžiavo, kad gaivikliu nukentėjusiajai į veidą nepurškė, neturėjo jokių kėslų specialiai purkšti nukentėjusiajai, į veidą nesmūgiavo, gal gaivikliu užkliudė lūpą, o dėl rankų „makalynės“ galėjo netyčia vieną kartą suduoti. Dabar viską gerai atsimena, o pirmos apklausos metu buvo dar nesusivokęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad norėjo gaivikliu papurkšti tualete, nuėjęs į kambarį paėmė gaiviklį ir koridoriuje jį užpuolė nukentėjusioji, kuri 2-3 kartus kumščiu sudavė jam į veidą, dėl ko jis pusseserę atstūmė ir galimai sudavė atgal kumščiu į nosį. Kaip jam atrodo nukentėjusiajai sudavė vieną ar du kartus, gerai neatsimena, tačiau suduoti jai smūgių nenorėjo, tyčia nemušė, taip gavosi, o oro gaivikliu jai tikrai nepurškė. Tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta D. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojos R. K. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio registracijos kortelės duomenimis, specialisto išvada. G. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi bei nenuoseklūs, todėl vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nesusivokęs ir visko gerai neprisimena, bet praėjus pusei metų po įvykio viską gerai atsimena taip pat kelia abejonių jo parodymų patikimumu. G. G. paaiškinimai, kad jis nukentėjusiosios nemušė ir nepurškė oro gaivikliu, prieštarauja kitiems bylos duomenims. Nukentėjusiosios teigimu konfliktas prasidėjo dėl jos duotos pastabos, kad tualete yra blogas kvapas, dėl ko kaltinamasis paėmė oro gaiviklį ir, D. Č. atidarius duris į koridorių, pradėjo gaivikliu purkšti į ją. Ji atstūmė kaltinamąjį nuo savęs, o šis supykęs pradėjo muštis rankomis. Kaltinamasis nurodė, kad buvo neblaivus kai vyko apsistumdymas, kad oro gaiviklį jis turėjo rankose, ir juo nukentėjusiajai nepurškė, bet galėjo netyčia suduoti gindamasis nuo nukentėjusiosios, rankų prieš moterį niekada nekelia. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir priešingai nei nukentėjusioji, visų aplinkybių gali tiksliai neatsiminti. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų buvusi neblaivi. Jos parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir patvirtina buvusio įvykio aplinkybes. Liudytoja R. K., atvykusi į įvykio vietą po 20 minučių ir asmeniškai bendravusi su nukentėjusiąja, patvirtino, kad tarnybiniame pranešime užfiksuotos visos aplinkybės, kurias nustatė įvykio vietoje, t. y. matė kruvinas žaizdas ant nukentėjusios nosies ir lūpos. G. G. nieko nepaaiškino buvo agresyvus, garsiai rėkė, keikėsi, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, t. y. dviem smūgiais. G. G. parodymai, kitaip nei nukentėjusios, yra prieštaringi, neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, todėl nėra patikimi ir jais remtis, kaip objektyviais, negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad G. G. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.
G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), į padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę (dirba, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, linkęs vartoti alkoholį), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. G. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydį nustato artimesnį tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis).
Prokurorė prašė skirti kaltinamajam BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau ši poveikio priemonė gali būti taikoma asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BPK 38 straipsnyje įtvirtintą artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokų išaiškinimą nukentėjusioji D. Č. nėra nei kaltinamojo šeimos narys, nei artimas giminaitis (yra pusseserė), todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam negali būti skiriama.
G. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gruodžio 17 d. 23.50 val. iki 2017 m. gruodžio 19 d. 15.18 val. (dvi dienas) (b. l. 40, 42), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 31 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. Č. gydymo išlaidų (b. l. 26-32). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (b. l. 92-93). Pateiktas ieškinys yra pagrįstas, nes žala atsirado dėl neteisėtų G. G. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 115, 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 17 d. 23.50 val. iki 2017 m. gruodžio 19 d. 15.18 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš G. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo.
1) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48, 67 str.);
2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.