Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Boriso Poltarzicki pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. L. (D. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas dėl dviejų nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2020 m. liepos 2 d., apie 23 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, mušdamas – smogdamas vieną kartą ranka per veidą ir tris kartus per galvą, sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir šeimos nariui tėvui A. L. (A. L.).

D. L. 2020 m. liepos 3 d., apie 0 val. 30 min, Visagine, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, smurtaudamas – durdamas peiliu į petį, padarydamas durtinę žaizdą, nežymiai sužalojo artimąjį giminaitį ir šeimos narį brolį J. T. (J. T.).

D. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 157-159, 67), kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su mama M. T., tėvu A. L. ir broliu J. T.. 2020 liepos 2 d. vakare jis vartojo alkoholį. Išgėrė apie litrą degtinės ir apie penkis litrus alaus. Buvo labai girtas ir nieko nepamena. Jei tėvas ir brolis teigia, kad jis sudavė tėvui į veidą ir tris kartus į galvą, o broliui dūrė peiliu į petį, tai taip galėjo būti. Tiki tėvu ir broliu. Žino, kad, jeigu jie sako, kad taip buvo, tai reiškia, taip ir buvo. Gailisi dėl to, kas įvyko.

Nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 23-26), kad gyvena su žmona M. T., jos sūnumi J. T. ir bendru sūnumi D. L.. Prieš savaitę D. išėjo iš darbo. Prieš tris dienas pradėjo vartoti daug alkoholinių gėrimų. Jis labai pasikeitė. Išgėręs pasidaro agresyvus, konfliktuoja, provokuoja muštis. Taip pat įvyko ir 2020 m. liepos 2 d. Apie 23 val. 30 min. D. į namus atėjo girtas. Pradėjo iš mamos reikalauti pinigų. Buvo agresyvus, šaukė ant mamos. Padarė jam pastabą, bet į pastabą jis nereagavo. Ėjo koridoriumi į tualetą, o D. jį užpuolė ir pradėjo mušti. Sudavė vieną kartą į veidą ir tris kartus į galvą. Jautė fizinį skausmą. Žmona ir posūnis nutarė D. surišti, kad jis nusiramintų. Sūnus darėsi vis agresyvesnis, todėl išėjo iš buto ir iškvietė policiją. Iš laiptinės išbėgo J. T. ir pasakė, kad D. jam peiliu sužalojo į petį.

Nukentėjusysis J. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 78-81), kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su mama M. T., jos vyru A. L. ir broliu D. L.. 2020 m. liepos 2 d., apie 23 val. 30 min. pabudo nuo triukšmo. Atėjęs į buto koridorių pamatė, kad A. ir D. mušasi. Kartu su mama juos išskyrė. D. buvo įsiaudrinęs, negalėjo nusiraminti, keikėsi, rėkė, bandė suduoti smūgius, todėl jis su A. diržu surišo jam kojas, o laidams suveržti skirtu plastikiniu dirželiu – rankas. Po kelių minučių D. nusiramino ir paprašė, kad tėvas atrištų kojas, nes ketino eiti miegoti. Tėvas atrišo kojas, o pats išėjo į lauką. Jis taip pat norėjo eiti į lauką ir, kai koridoriuje rengėsi, pajautė dūrį į kairį petį. Atsisukęs pamatė brolį ir iš karto išėjo į lauką, kur sutiko policijos pareigūnus. Brolis jam peiliu dūrė apie 0 val. 30 min. Dėl dūrio peiliu jautė fizinį skausmą. Visagino ligoninės priėmimo skyriuje jam užsiuvo žaizdą. Broliui pretenzijų neturi, jam atleido.

Liudytoja M. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 99-102), kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su vyru A. L., sūnumis J. T. ir D. L.. 2020 m. liepos 2 d., apie 23 val. 30 min. D. grįžo namo neblaivus. Prasidėjo žodinis konfliktas su tėvu. Jevgenijus tuo metu miegojo. Jis irgi tą vakarą buvo išgėręs. Konflikto metu D. sudavė smūgį jos vyrui į veidą ir jie susikibo. Bandė juos išskirti. Į pagalbą atėjo J.. D. pyko, mušėsi, keikėsi, elgėsi neadekvačiai, negalėjo nusiraminti, todėl diržu surišo kojas ir kažkokiu raiščiu rankas. D. nusiramino ir paprašė jį atrišti. Sakė, kad eis miegoti. Tėvas atrišo kojas ir išėjo skambinti į policiją, D. atėjo į virtuvę, nuo stalo pagriebė peilį ir nupjovė raištį, kuriuo buvo surištos rankos. Paslėpęs peilį po šortais nubėgo į koridorių. Kas vyko koridoriuje, nematė. Maždaug po 5 minučių į butą atėjo policijos pareigūnai.

Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 111-112) patvirtina, kad J. T. nustatyta durtinė peties žaizda padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankio galu, neužilgo iki suteikiant medicininę pagalbą 2020 m. liepos 3 d. 1 val. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Policijos pareigūno V. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020 m. liepos 3 d. 1 val. 48 min. D. L. nustatytas 3,26 promilės neblaivumas (b. l. 5-6).

Įvertinęs nukentėjusiųjų A. L., J. T., liudytojos M. T., paties kaltinamojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismo medicinos specialisto išvadą, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad D. L. 2020 m. liepos 2 d., apie 23 val. 30 min., mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir šeimos nariui – tėvui A. L., o 2020 m. liepos 3 d., apie 0 val. 30 min. smurtaudamas nežymiai sužalojo artimąjį giminaitį ir šeimos narį – brolį J. T., t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, nes teistumas išnykęs (Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis). Turi keturias galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka – alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, neblaivaus pasirodymą viešosiose vietose ir viešosios rimties trikdymą.

Motyvuojamoji dalis

D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, kad, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, D. L. nėra pagrindo skirti švelniausios Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – viešųjų darbų, bet, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neskirtinos ir arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės, todėl D. L. skiriama laisvės apribojimo bausmė.

D. L. padarė nusikalstamas veikas artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o D. L. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

D. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 3 d. 0 val. 55 min. iki 2020 m. liepos 3 d. 14 val. 9 min. (b. l. 180-183). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi D. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (b. l. 190-191). Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliekama ši kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. (D. L.) dėl fizinio skausmo sukėlimo A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo keturiems mėnesiams.

D. L. (D. L.) dėl J. T. nežymaus sužalojimo pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti D. L. galutinė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 3 d. 0 val. 55 min. iki 2020 m. liepos 3 d. 14 val. 9 min. – vieną dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi D. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis D. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.