- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- e2-7454-1005/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00901-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
per vaizdo ir garso konferencijų platformą „ZOOM“ dalyvaujant:
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1676,05 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas išmokėjo 1676,05 Eur draudimo išmoką, kadangi 2023-02-20 buvo aplietas draustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudžiamasis įvykis nutiko, kadangi atsakovas, būdamas daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos priežiūrą. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ieškovas gavęs pranešimą apie draudžiamą įvykį atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad buto užliejimas įvyko dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdžio. Dėl žalos atsiradimo yra kaltas daugiabučio namo administratorius, t. y., atsakovas, kadangi tinkamai neatliko savo pareigų ir neprižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyno. Mano, kad daugiabučio namo administratorius turi pareigą prižiūrėti ir tą bendrojo naudojimo vamzdyno dalį, kuri yra privačiuose butuose. Pažymi, kad po to, kai atsakovo darbuotojai pakeitė susidėvėjusį vamzdį, daugiau buto užliejimo nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas neatliko draudiminio įvykio tyrimo ir nenustatė tikslios vietos iš kur buvo užpiltas butas. Atsakovas organizuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir šalina nustatytus defektus, tačiau už privačiuose butuose esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pirmiausia yra atsakingi buto savininkai. Pastarieji privalo informuoti administratorių apie trūkumus. Tada administratorius ir organizuoja bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad gavęs pranešimą apie avariją, atsakovas iš karto nusiuntė savo darbuotojus, kurie pakeitė bendrojo naudojimo vamzdžio dalį ties užlietu bute. Vamzdis buvo natūraliai susidėvėjęs, taip pat, buvo matyti, kad kažkas anksčiau bandė savavališkai sandarinti vamzdį izoliacine juosta. Mano, kad žala butui būtų mažesnė, jei buto savininkė būtų anksčiau pasikreipusi į atsakovą ir pranešusi apie problemą. Paaiškina teismui, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo administratorius, atlieka nuolatinę daugiabučio namo techninę priežiūrą ir jeigu būna nustatyti bendrojo naudojimo objektų trūkumai – juos pašalina. Tokie darbai yra atliekami iš abonentinio mokesčio, kurį moka butų savininkai. Tačiau atsakovas neturi pareigos savo iniciatyva keisti bendrojo naudojimo vamzdžių privačiuose butuose. Taip pat, atsakovo darbuotojai visų daugiabučio namo vamzdžių fiziškai netikrina. Negali atsakyti ar atsakovas iki įvykio kreipėsi į šio konkretaus buto savininkę, kad pastaroji leistų apžiūrėti bute esančius vamzdžius. Butų ūkis privačiuose butuose keičia vamzdžius tik gavęs gyventojų pranešimus, taip pat, tais atvejais, kai įvyksta avarija. Mano, kad ieškovas tinkamai neištyrė draudiminio įvykio, taip pat, liko neatsakytas klausimas, kaip techniškai įmanoma iš bendrojo naudojimo vamzdžio užlieti buto lubas ir sienas. Pažymi, kad bute virš užlieto buto (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo darbuotojai jokių remonto darbų nėra atlikę.
Liudytoja E. I. teismo posėdžio metu parodė, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. 2018 metais bute buvo padarytas remontas, naujai perdažytos sienos ir lubos. Gal po pusmečio pastebėjo, kad drėksta buto lubos, tačiau dėl to nesikreipė į (duomenys neskelbtini). Tiesiog nuėjo pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasakė, kas nutiko. Kaimynai susitvarkė ir lubos kurį laiką buvo sausos. Po kurio laiko pastebėjo, kad buto lubos vėl drėksta. Buvo nuėjusi pas kaimynus, tačiau kaimynai pasakė, kad pas juos viskas gerai. Kas liečia jos bute esantį statvamzdį, paaiškina, kad jau kuris laikas girdėdavo, kad kapsi vanduo, taip pat, bute atsirado nemalonus kvapas, muselės. Apie tai (duomenys neskelbtini) nepranešė. 2023 metų sausio mėnesį atidariusi spintą, kur yra statvamzdis pamatė, kad per jį bėga vanduo, visur šlapia, tačiau, kad pačiame vamzdyje būtų skylė nematė. Paaiškina, kad pats statvamzdis yra sumontuotas taip, kad savo korpusu nesiliečia prie sienų. Po kelių dienų pakvietė suprantantį žmogų, kad pažiūrėtų, nes ji moteris tokių dalykų nesupranta. Tada pamatė, kad bute sugadintas parketas, taip pat, plėšė grindis, pamatė, kad virtuvėje, netgi grindų lagių galai nupuvę nuo drėgmės. Po to, pranešė būtų ūkiui ir atvažiavę darbuotojai pakeitė vamzdį. Nuo to laiko problemų nėra. Parodo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai profilaktiškai netikrina vamzdyno, kuris yra jos bute. Kada tiksliai pranešė apie įvykį draudimui nebepamena, tačiau, kai atvažiavo atstovė iš draudimo, bute jau buvo pradėtas remontas. Draudimo atstovė apžiūrėjo butą, paėmė iš jos paaiškinimus ir surašė dokumentus. Teismo posėdžio metu pagarsinus „Pranešime apie žalą turtui „esančius E. I. paaiškinimus, liudytoja patvirtino, kad būtent tokius paaiškinimus ji ir davė draudimo atstovei.
Liudytoja S. M. (ankstesnė pavardė I.) teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo žalų nustatymo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykį, kai buvo užlietas butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pamena. Tuo metu, kai nuvažiavo į vietą, bute jau buvo pradėtas atlikinėti remontas, išardytos grindys virtuvėje ir koridoriuje, o pačios patalpos pradžiovintos. Bute jautėsi pelėsio kvapas. Pamena, kad apžiūrėjo patalpas ir iš buto savininkės paėmė paaiškinimą. Apžiūros metu naudojo drėgmės matuoklį, taip pat, atidarė spintą ir matė vandens lašiukais apibėgusius vamzdžius. Drėgmės rodiklis 1,1 sienoms jau yra daug, o grindims 0,7 jau yra daug. Taip pat, supildė remonto darbų sąmatą, kadangi turi priemones (ruletę, lazerinį matuoklį) išmatuoti plotams. Teismo posėdžio metu pagarsinus dokumento „Apžiūros aktas. Turto draudimas“ 4 punktą „Turto sugadinimo priežastis“ ir jame esantį rankraštinį įrašą „užliejimas iš II aukšto galimai iš 48 buto, per bendro naudojimo vamzdyną“ liudytoja patvirtino, kad įrašas yra teisingas ir paaiškino, tos pasekmės, kurias ji užfiksavo buvo ilgalaikės, gal net kelių metų. Galimai bendrojo naudojimo vamzdys buvo trūkęs kažkur aukščiau, nes ji matė, kad viršuje aplink vamzdį toje vietoje, kur vamzdys liečiasi su perdanga, yra drėgmės „vainikėlis“. Tą pačią dieną skambino į 48 buto duris, tačiau niekas durų neatidarė. Tada ji paliko 48 buto pašto dėžutėje pranešimą ir savo kontaktinius duomenis, tačiau niekas į tai neatsiliepė. Surinktą medžiagą ji perdavė savo įmonės valdžiai, kuri toliau sprendžia ką daryti. Paaiškina, kad savo iniciatyva ji daugiau jokių veiksmų neatlikinėja ir tik gavusi valdžios atskirą pavedimą renka naujus duomenis ar papildomai aiškinasi aplinkybes. Šiuo atveju ji valdžios atskiro pavedimo ji negavo, taip pat, papildomo tyrimo negalėjo atlikti ir jos kolegos, kadangi įmonėje tik ji tuo užsiima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad ieškovas draudimo bendrovė už draudiminį įvykį (daugiabučiame name esančio buto užliejimą vandeniu) išmokėjo draudimo išmoką ir subrogacijos būdu perėmė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimą nukreipė į daugiabučio namo administratorių (atsakovą), kadangi laiko jį esant atsakingu už žalos atsiradimą. Ieškovas aiškina, kad buto užliejimas įvyko dėl bute esančio bendrojo naudojimo vamzdžio nesandarumo, už kurio priežiūrą yra atsakingas atsakovas.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad vertinti galimai butui padarytą žalą 2023-02-24 atvyko žalų nustatymo ekspertė (liudytoja S. M.), kuri apžiūrėjo butą, užfiksavo turtui padarytus sugadinimus fotonuotraukose, su specialiu prietaisu išmatavo drėgmės lygį pažeistose vietose ir užpildė draudimo išmokai gauti reikalingus dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo užpildyti trys standartinės formos dokumentai, įrašant aktualius duomenis. „Pranešime apie žalą turtui“ yra užfiksuotas buvo savininkės (liudytojos E. I.) paaiškinimas: nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio iš II aukšto nuolat girdėjosi vandens lašiukų kapsėjimas, tokiu momentu, kai garsas primena lyg skalbyklės ar indaplovės vandens išpylimą. Nuolatos jautėsi pelėsio kvapas, buvo mažos muselės. Atitraukus batų dėžę ir atidarius vamzdyno spintą pamatė, kad susikaupė daug pelėsio – grybelio. Virtuvėje nuolat jautėsi nemalonus kvapas. Meistras išardė grindis ir ten buvo grindų lentos šlapios, supelijusios ir grybelio požymiai; sporos. Darbai atlikti 2023-02-24, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė dalį vamzdyno. 2023-02-20 meistras pradėjo grindų demontavimo darbus. Taip pat, šiame dokumente yra užfiksuota, kad paskutinio remonto data bute yra 2018 m. vasara. „Apžiūros akte. Turto draudimas“ grafoje „įvykio data ir laikas“ yra nurodyta 2023-02-20. Akte yra užfiksuoti turtui padaryti sugadinimai ir žalos pobūdis, dėl ko reikia virtuvėje keisti 8,72 m² grindų, dažyti 8,72 m² lubų (su paruošimu) ir 20 m² sienų (su paruošimu), o koridoriuje lakuoti 9,14 m² parketlenčių, keisti 1 m² parketo, dažyti 9,14 m² lubų ir 48 m² sienų. Grafoje „Turto sugadinimo priežastis“ yra nurodyta, kad užliejimas iš II aukšto, galimai iš 48 buto, per bendro naudojimo vamzdyną, o grafoje „Pastabos“ yra įrašas, kad darbai pradėti nuo 2023-02-20. Dokumente „Nuostolio apskaičiavimas, remonto sąmata“ yra įrašyta įvykio data 2023-02-20 ir apskaičiuota galutinė 1676,05 Eur draudimo išmoka su kuria buto savininkė sutiko.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. I. patvirtino, kad jos paaiškinimas duotas žalos nustatymo ekspertei yra užrašytas teisingai. Liudytoja E. I. teismo posėdžio metu neprisiminė, kada tiksliai pranešė apie įvykį draudimo bendrovei, tačiau patvirtino, kad tuomet, kai atvažiavo draudimo atstovė, bute jau buvo pradėtas remontas. Tokie liudytojos E. I. parodymai atitinka liudytojos S. M. parodymus, kad tuo metu, kai nuvažiavo į vietą, bute jau buvo pradėtas atlikinėti remontas, išardytos grindys virtuvėje ir koridoriuje, o pačios patalpos pradžiovintos. Aukščiau minėtose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kad 2023-02-20 meistras pradėjo grindų demontavimo darbus, o žalos turtui nustatymo data yra 2023-02-24 atitinka liudytojų parodymus. Tolesni liudytojos S. M. parodymai rodo, kad ji bandė susiekti su viršuje esančio buto savininku, tačiau to padaryti nepavyko ir ji įvykio vietoje surinktą medžiagą tiesiog perdavė savo įmonės valdžiai. Teismas, susipažinęs, su byloje esančiais S. M. užpildytais dokumentais ir fotonuotraukomis, konstatuoja, kad juose yra užfiksuoti tik draudžiamojo įvykio padariniai (sugadintos grindys, lubos, sienos) bei vaizdai iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio spintos.
Ieškovas laikosi kategoriškos pozicijos, kad butas buvo užlietas iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, nors į bylą pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina aiškios vandens pratekėjimo vietos. Iš jų matyti tik tai, kad vamzdžių infrastruktūra yra sena ir paveikta korozijos. Taip pat, matyti, kad pats vamzdys yra sumontuotas taip, kad savo korpusu nesiliečia prie vidinės buto sienos ir jo sąlytis su mūru yra tik ties aukštų perdangomis. Įvertinus tai, kad nuotekų vamzdys yra nespaudiminis, lieka neaišku, kaip vanduo iš vamzdžio galėjo pateikti ant buto lubų (ir vidinės buto sienos), kadangi esant nesandariam (kiauram) vamzdžiui vanduo turėjo tiesiog bėgti žemyn vamzdžio išoriniu paviršiumi ir kauptis ties aukšto perdanga bei patekti po grindimis, o vėliau galbūt ir prasisunkti dar gyliau. Taigi, vamzdžio nesandarumas apdrausto buto ribose priežastiniu ryšiu gali būti laikomas susijęs tik su grindų sugadinimu, o ne su kitomis pasekmėmis (lubų ir sienų sugadinimas).
Teismo įsitikinimu, daug labiau yra tikėtina, jog vandens pratekėjimo vieta galėjo būti bute virš užlieto buto. Buityje naudojami prietaisai, tokie, kaip skalbimo mašina ir indaplovė turi turėti jungtį su nuotekų vamzdžiu, kadangi pagal paskirtį naudojant šiuos prietaisus nešvarus vanduo privalomai turi būti pašalinamas. Taigi, bute esant nesandarioms minėtų prietaisų jungtims, yra galimas vandens patekimas į išorę iš pradžių ant grindų, o per kurį laiką vandeniui prasisunkus per mūrą yra galimas ir vandens patekimas ant apačioje esančio buto lubų, sienų, o galiausiai ir grindų. Teigtina, kad tokiu atveju yra galimas ir vandens patekimas ant bendrojo nuotekų vamzdžio, kadangi aukštų perdangų lygmenyje buto grindys ir vamzdys yra vienoje plokštumoje, kuriuos sieja vandeniui laidus mūras. Čia būtina pažymėti, kad dėstoma versija atitiktų ir liudytojos E. I. žalos nustatymo metu duotus paaiškinimus „nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio iš II aukšto nuolat girdėjosi vandens lašiukų kapsėjimas, tokiu momentu, kai garsas primena lyg skalbyklės ar indaplovės vandens išpylimą“ bei parodymus, kad jos buto lubos buvo aplietos iš viršuje esančio buto ir anksčiau.
Taip pat, neatmestinas variantas, kad vandens pratekėjimo vieta galėjo būti ir iš bendrojo naudojimo vamzdžio tik kažkur aukštesniuose aukštuose. Teigtina, kad tokiu atveju vanduo bėgtų žemyn vamzdžio išoriniu paviršiumi, kauptųsi ties II aukšto perdanga ir turėtų galimybę per ilgą laiką patekti ir ant apačioje esančio buto lubų, sienų bei grindų, ir tuo pačiu galimai būtų matomas ir liudytojos S. M. parodymuose minimas drėgmės „vainikėlis“ toje vietoje, kur vamzdys liečiasi su perdanga.
Aptartos hipotetinės situacijos, kurias teismas sumodeliavo remdamasis bylos faktiniais duomenimis ir elementariomis fizikos žiniomis rodo, kad ieškovo nurodoma vandens pratekėjimo vieta yra tik viena iš tikėtinų buto užliejimo priežasčių. Ieškovas, subrogacijos būdu perėmęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas būdamas profesionaliu draudimo rinkos dalyviu ir žalą administruojančiu subjektu, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję padėti savalaikiai nustatyti vandens pratekėjimo vietą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui būtų daromos kliūtys tirti draudiminį įvykį ir rinkti reikšmingus duomenis, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nebuvo atidus ir rūpestingas. Nenustačius šitos esminės faktinės aplinkybės (vandens pratekėjimo vietos) nėra jokio pagrindo teigti, jog yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su žala. Taip pat, negalima konstatuoti ir atsakovo kaltės, nes daugiabučio namo administratorius turi pareigą administruoti namo bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau nėra atsakingas už kitų asmenų tyčinius ar neatsargius veiksmus.
Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmestus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmestus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Taip pat, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. k. 304080146, valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752) 7,93 Eur pašto išlaidas (įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.