Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-557-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-30
Bylos Nr.
1A-328-557-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Arvydas Daugėla, Juozapas Surblys
Nuteistasis
A. B., A.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-328-557/2009Teisėja D. Zimantienė Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.2.; 1.1.8.13. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Juozapo Surblio ir Arvydo Daugėlos,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam A. B. ir jo gynėjui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-04-28 nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo G. T. atžvilgiu laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo M. Š. atžvilgiu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, ne vėliau kaip 2004 m. gegužės mėn. antroje pusėje įsitraukė į M. U. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės, kurioje atskirose jos veiklos stadijose ne mažiau kaip du asmenys buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti skambinant nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus asmenims ir prisistačius jų artimais giminaičiais ar šių tariamai nurodytais asmenimis bei policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais, neva jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui yra būtina perduoti pastariesiems asmenims pinigus, ir tokiu būdu apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgyti svetimus pinigus – veiklą, kurioje A. B. apsiėmė įgyvendinti skirtingą nuo bendrininkų vaidmenį ir atlikti specifinę užduotį - susitarti su N. S., kad šis paimtų iš nukentėjusiųjų apgaule perduodamas pinigų sumas, bei su savo motina V. B., kad ši į nurodytas bankų sąskaitas pervestų jai grynais pinigais N. S. perduodamas sukčiaujant įgytas pinigų sumas, taip pat skambinti nukentėjusiesiems ir, prisistačius šių artimaisiais, klaidinti pranešimais apie tariamas nelaimes. 2004 m. gegužės 31 d. 10 val. 38 min. nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus G. T. į jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius jos sūnumi bei pamelavus, kad yra sulaikytas policijos už tai, kad muštynėse sužalojo žmogų, G. T. skambinusiojo nurodymu paskambinus į mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), tam pačiam nenustatytam asmeniui jai prisistačius policijos pareigūnu ir pamelavus, kad tam, kad nebūtų vykdomas sūnaus persekiojimas, būtina atlyginti tariamam nukentėjusiajam 3000 litų materialinę žalą, tokiu būdu suklaidintai G. T. apgaulės įtakoje sutikus atiduoti visus jos tuo metu turėtus pinigus - 1000 litų, A. B. telefonu nurodė N. S. vykti pas nukentėjusiąją G. T. į (duomenys neskelbtini) bei paimti iš jos apgaule siekiamus įgyti pinigus. M. U. telefonu perdavus N. S. nurodymus, kaip elgtis nukentėjusiosios akivaizdoje, N. S. prisistačius G. T. tariamo nukentėjusiojo sūnum A. Ž. ir iš nukentėjusiosios paėmus 1000 litų apgaule perduodamų litų, A. B. telefonu nurodė N. S. perduoti šiuos pinigus savo motinai V. B. bei susitarė su šia, kad 300 litų ji paliks pačiam A. B., o likusius pinigus perves į jo nurodytų asmenų sąskaitas. Tokiu būdu A. B., veikdamas organizuotos grupės, kurioje kartu veikė M. U., N. S. ir dar vienas nenustatytas asmuo, sudėtyje 2004 m. gegužės 31 dieną Šilutėje, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. G. T. 1000 litų.

A. B. nuteistas ir už tai, kad jis 2004 m. gegužės 31 d. 12 val. 38 min. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino M. Š. į jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio abonentą (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs jos žentu, pareiškė, kad yra padaręs avariją, paprašė paskambinti į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai M. Š. paskambinus, atsiliepusiam M. U. prisistačius policijos pareigūnu ir laikotarpiu iki 13 val. 13 min. melavus nukentėjusiajai, kad tam, kad nebūtų vykdomas jos žento persekiojimas, būtina atlyginti tariamam nukentėjusiajam 3000 litų materialinę žalą, A. B. kelis kartus perėmęs telefono ragelį, apsimetinėdamas nukentėjusiosios žentu, patvirtino M. U. perduodamą melagingą informaciją bei įtikinėjo vykdyti policininku apsimetusio M. U. nurodymus. Tokiu būdu suklaidintai M. Š. apgaulės įtakoje sutikus perduoti visus tuo metu turėtus pinigus - 1000 litų, A. B. telefonu nurodė N. S. vykti pas nukentėjusiąją M. Š. į (duomenys neskelbtini) bei paimti iš jos siekiamus apgaule įgyti pinigus. M. U. telefonu perduodant N. S. nurodymus kaip elgtis nukentėjusiosios akivaizdoje, N. S. prisistačius tariamo nukentėjusiojo sūnumi A. Ž. ir iš nukentėjusiosios paėmus 1000 litų apgaule perduodamų pinigų, A. B. nurodė N. S. pasilikti 200 litų, o likusius perduoti V. B. bei susitarė su šia, kad ji perduotus pinigus perves į A. B. nurodytų asmenų sąskaitas. Tokiu būdu A. B., veikdamas organizuotos grupės, kurioje kartu veikė M. U. ir N. S., sudėtyje, 2004 m. gegužės 31 dieną Šilutėje apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. M. Š. 1000 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas, pripažindamas, jog jis veikė organizuotoje grupėje, neįvertino svarbios aplinkybės, kad jis nusikaltimo metu buvo izoliuotas. Jis neturėjo pasirinkimo ir veikė pagal kito nuteistojo M. U. nurodymus. Dėl savisaugos instinkto nepaklusti jis negalėjo, nes būtų terorizuojamas, kadangi pataisos namuose veikia kiti „įstatymai“. Pataisos namų direktorius jo charakteristikoje nurodė, jog jis pasiduodavo kitų nuteistųjų įtakai. Jam tuo metu buvo tik 21 metai, ir jis nebuvo socialiai brandi asmenybė. Jį „autoritetas“ panaudojo kaip nusikaltimo įrankį, jis netgi iš pradžių nesuprato, kad M. U. sukčiauja. Nusikaltimai buvo padaryti per labai trumpą laiką – 2 valandas, daugiau nusikaltimų jis nepadarė. Jis pilnai prisipažino ir nurodė visas nusikaltimo aplinkybes, pripažino savo balsą įrašuose, taip sutaupė laiko ir valstybės pinigų, nes nereikėjo daryti fonoskopinių ekspertizių. Jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis vienas pilnai atlygino žalą nukentėjusiosioms, jų atsiprašė ir jos jam atleido, G. T. teisme prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina tai, kad nukentėjusiosios savo pinigus atidavė ne kilniems tikslams, o tam, kad papirkti policijos pareigūnus. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo 5 metai, per tą laiką jis subrendo, turi žmoną ir mažametį vaiką, dirba. Per tuos 5 metus jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl griežtos bausmės skyrimo tikslas neteko savo efektyvumo. Laisvės atėmimas sugriautų jo gyvenimą, nutrauktų socialinius ryšius, gal net sugriautų šeimą. Atsižvelgiant į augančią bedarbystę, po 18 mėnesių nelaisvės jam būtų neįmanoma įsidarbinti, jis liktų už visuomenės ribų su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis. Nusikaltimo mastas nėra žymus, bendra padaryta žala tik 2000 litų, nusikaltimas nėra smurtinis. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose nėra tokia griežta, todėl jam paskirta bausmė aiškiai neadekvati nusikalstamai veikai. Jis nusikalstamos veikos neorganizavo ir neplanavo, tik vykdė kito asmens valią. Nusikaltimas padarytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visumos – M. U. įžūlumo ir nukentėjusiųjų patiklumo. Be to, teismas nepagrįstai neįskaitė į bausmės laiką tą laiką, kurį jis praleido sulaikymo ir suėmimo metu, motyvuodamas tuo, kad jis tuo laiku atlikinėjo bausmę, tačiau laikymo sąlygos izoliatoriuje iš esmės skiriasi nuo esančių pataisos namuose, ir tai reglamentuoja skirtingi įstatymai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė organizuota grupe, yra nepagrįsti. A. B. versija, neva jis į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas ne savo noru ir iš pradžių net nesuvokė, jog yra daroma nusikalstama veika, yra paneigta paties A. B. parodymais ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio suvestinės duomenimis. A. B. parodė, kad 2004 metais gegužės mėnesį jis atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Šiuose pataisos namuose bausmę atliko ir M. U.. 2004 metų gegužės mėnesį M. U. jo paprašė surasti žmogų, kuris galėtų paimti iš kažkokios moters pinigus, o po to juos pervesti į sąskaitas bankuose. Jis paskambino mobiliojo ryšio telefonu pusbroliui N. S., šis sutiko tai padaryti. Bet to, jam pasakė, kad tuos pinigus nuneštų jo motinai V. B.. Jis N. S. pasakė moters vardą, adresą, kur nueiti paimti pinigus. Taip pat susitarė su V. B. ir nurodė jai, į kokias sąskaitas pervesti pinigus, nurodė jam palikti 300 litų. Iš šių A. B. parodymų matyti, kad turėdamas galimybę M. U. paprasčiausiai pasakyti, kad jokių asmenų, galinčių padaryti jo prašomą paslaugą, neturi, jis pasielgė priešingai - pats surado asmenis (giminaičius – pusbrolį ir mamą), galinčius įgyvendinti jo ir M. U. nusikalstamus sumanymus. Tai neabejotinai rodo, kad A. B. į žinomai nusikalstamą veiką įsitraukė savo noru, akivaizdžiai dėl savanaudiškų paskatų (dėl atlygio). Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio suvestinės matyti, kad A. B. veikė pakankamai aktyviai, pats duodavo nurodymus tiek N. S. dėl pinigų paėmimo iš nukentėjusiųjų ir jų perdavimo jo mamai, tiek ir mamai dėl pinigų pervedimo kitiems asmenims. Minėtos aplinkybės patikimai patvirtina, kad A. B. abiejuose veikos epizoduose kartu su M. U. ir N. S. veikė organizuota grupe, kurioje M. U. vadovavo duodamas nurodymus kitiems nariams atlikti tam tikrą vaidmenį bei pats prisistatydamas policijos pareigūnu, A. B. veikė šioje grupėje atlikdamas nukentėjusiųjų giminaičių, kurie neva patekdavo į nelaimę, vaidmenį ir susitardamas su N. S., buvusiu laisvėje, kad šis paimtų iš nukentėjusiųjų apgaule perduodamas pinigus bei perduotų juos V. B., kuri pervestų pinigus į nurodytas banko sąskaitas, o N. S. veikė imdamas iš nukentėjusiųjų pinigus ir juos perduodamas V. B.. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-04 nuosprendžiu, kuriuo M. U. yra nuteistas už G. T. ir M. Š. turto užvaldymą, yra nustatyta, kad M. U., vadovaudamas paties suburtos ir organizuotos grupės veiklai, ją koordinuodamas, pats betarpiškai realizuodamas atskirų veikos epizodų objektyvinės pusės požymius, kartu su organizuotos grupės nariais A. B. ir N. S. 2004 m. gegužės 31 dieną Šilutėje, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. G. T. ir M. Š. 1000 litų. Minėtame nuosprendyje taip pat nustatyta, kad M. U. sukurstė A. B. susitarti su savo mama V. B., kad ši į nurodytas bankų sąskaitas pervestų jai grynaisiais pinigais perduodamas sukčiaujant įgytas pinigų sumas, taip pat paskambinti M. Š. ir prisistačius nukentėjusiosios žentu reikalauti pinigų, taip pat sukurstė N. S. vykti pas nukentėjusiuosius, prisistatinėti tariamais nukentėjusiųjų artimaisiais, imti iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas ir šias sumas perduoti M. U. ar jo bendrininkų nurodytiems asmenims (t. 3, b. l. 31-73). Įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-22 nuosprendžiu, kuriuo N. S. nuteistas už sukčiavimą G. T. ir M. Š. atžvilgiu, taip pat nustatyta, kad N. S. kartu su M. U. ir A. B. veikdamas organizuotos grupės sudėtyje 2004 m. gegužės 31 dieną Šilutėje, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. G. T. ir M. Š. 1000 litų (t. 3, b. l. 89-93). Be to, šiame nuosprendyje nustatyta, kad N. S. į M. U. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įsitraukė sukurstytas į grupės veiklą jau įsitraukusio A. B.. Tuo būdu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimus padarė organizuota grupe.

Nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Apklausiamas 2004-12-22 A. B. prisipažino tik dėl vieno jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo, tačiau nenurodė asmens, kuris jo prašė atlikti nusikalstamus veiksmus, duomenų. Apklausiamas papildomai 2004-12-28 A. B. jau prisipažino dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų, tačiau vėlgi kaip asmenį, kuris jo prašė atlikti nusikalstamus veiksmus, melagingai nurodė apklausos metu jau mirusį žmogų. Taigi A. B. sąmoningai slėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų tikrąjį organizuotos grupės vadeivą M. U.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. B. išvyko į užsienį ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, jam buvo paskelbta tarptautinė paieška, o jo baudžiamoji byla buvo atskirta nuo kitų bendrininkų bylos. Nors A. B. 2008-10-27 pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, tačiau pažymėtina tai, kad tai jis padarė po to, kai kiti jo bendrininkai už minėtas nusikalstamas veikas jau buvo nuteisti: M. U. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-04 nuosprendžiu, o N. S. Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-22 nuosprendžiu. Taigi, nors A. B. iš esmės ir pripažino savo kaltę, aptartos aplinkybės rodo, kad jis tai padarė, prispirtas byloje surinktų įrodymų. Be to, viso baudžiamojo proceso metu A. B. neigė vieną iš esminių šioje byloje patikimai nustatytų aplinkybių, kad jis veikė organizuota grupe ir buvo aktyvus bendrininkų padarytų nusikaltimų bendravykdytojas, tokiu būdu bandydamas sumenkinti savo vaidmenį bendrininkų padarytuose nusikaltimuose. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs A. B. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu turinį, pagrįstai nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Taip pat nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo A. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis A. B. yra recidyvistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, įkalinimo įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus charakteristikos matyti, kad A. B. bausmės atlikimo metu elgėsi blogai, pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, 5 kartus baustas drausmine tvarka. Atlikęs bausmę ir išleistas į laisvę buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tokiu savo elgesiu A. B. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Nors nuteistasis teigia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas praėjus 5 metams po nusikaltimų padarymo nėra efektyvus, tačiau kolegija pažymi, kad situaciją, kuomet nuo nusikaltimų padarymo iki bausmės paskyrimo praėjo toks ilgas laiko tarpas, tyčiniais sąmoningais veiksmais sukūrė pats A. B., pasislėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo ir taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išimtinai deklaratyvus ir A. B. teiginys, jog reali laisvės atėmimo bausmė gali suardyti šeimą. Pagal A. B. gynėjo apylinkės teismui pateiktus dokumentus, A. B. 2005-04-08 susituokė su L. G. (B.), jiems 2006-09-15 Didžiojoje Britanijoje gimė sūnus. Tačiau iš L. B. 2007-10-01 paaiškinimo, kad ji atskirai su A. B. pradėjo gyventi dar Anglijoje, nes nelabai sutardavo, po to A. B. išvyko į Vokietiją, du kartus jai skambino ir teiravosi dėl sūnaus, tačiau kai ji su sūnumi grįžo į Lietuvą, jos santykiai su A. B. galutinai nutrūko ir ji nežino, kur šiuo metu gyvena A. B. (t. 3, b. l. 156) matyti, jog A. B. tamprūs socialiniai ryšiai su šeima nesieja. Todėl apylinkės teismas, už naujus tyčinius savanaudiškus nusikaltimus skirdamas jam griežčiausias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.

Paskirdamas nuteistajam A. B. ženkliai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes, jas bendrinant prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėdamas tik 3 mėnesius švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo dalinį kaltės pripažinimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nukentėjusiosioms atlygino turtinę žalą, taip pat į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui, bylos aplinkybes. Pažymėtina tai, kad A. B. bendrininkai už tas pačias nusikalstamas veikas kitais nuosprendžiais buvo nubausti žymiai griežtesnėmis bausmėmis: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-04 nuosprendžiu M. U. už G. T. ir M. Š. turto užvaldymą paskirtos vienodos 2 metų laisvės atėmimo bausmės (t. 3, b. l. 31-73), o Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-08-22 nuosprendžiu N. S. už sukčiavimą G. T. ir M. Š. atžvilgiu paskirtos vienodos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o jas subendrinus nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. 3, b. l. 89-93). Skirdamas už atskirus nusikaltimus A. B. bausmes ir dalinio sudėjimo būdu jas subendrindamas tarpusavyje, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog teismas nepagrįstai neįskaitė į bausmės laiką tą laiką, kurį jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, praleido tardymo izoliatoriuje pagal nutartį skirti kardomąją priemonę suėmimą. Šilutės rajono apylinkės teismo 2002-09-24 nuosprendžiu (t. 3, b. l. 186) A. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2002-09-24, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2002-04-17 iki 2002-07-29. A. B. 2005-06-10 paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. iš pataisos namų buvo paleistas atlikęs 3 metų laisvės atėmimo bausmę, t.y. į atliktos bausmės laiką buvo įskaitytas ir tas laikas, kurį A. B. praleido tardymo izoliatoriuje pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-12-22 nutartį. Todėl dar kartą tą patį laiką įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str. teisėjų kolegija

n utaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Juozapas SurblysArvydas Daugėla