Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas A. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5698-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Institucijos 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5698-2020 A. Z. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą ir jam paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. Z. skundą dėl minėto nutarimo, nustatė, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytam nusižengimui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijami kaltės, nusižengimo kvalifikavimo klausimai, nesutinkama su nuobaudos individualizavimu: administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. prašo sumažinti paskirtą baudą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemones. Atitinkamai teismas tik šioje dalyje ir vertins skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai, išsamiai ir teisingai pasisakė dėl kiekvieno skunde keliamo teiginio, nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

8. Pirmiausia pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos yra 3 rūšių: įspėjimas, bauda, viešieji darbai (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis apima 3 tikslus: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, pavyzdžiui asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmetami A. Z. apeliacinio skundo argumentai, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos praėjus ilgam laikotarpiui nuo pažeidimo padarymo momento, todėl jos negali būti laikomos prevencinėmis priemonėmis. Priešingai, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriama ne tik atgrasyti pažeidėją ir paveikti jį, kad šis nebedarytų nusižengimų, tačiau ir nubausti bei apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus. Be to, kaip ir pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo praleisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (ANK 39 straipsnio 1 dalis).

9. Vertinant skundą, pirmiausia pažymėtina, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą (bauda nuo 450 eurų iki 550 eurų). To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad protokole, kuris buvo A. Z. el. paštu atsiųstas 2020 m. sausio 21 d., suformuluoti 2 savarankiški pasiūlymai, kurie vienas kito nesaisto. Protokole nurodyta, kad, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, siūloma iki 2020 m. vasario 21 d. sumokėti 225 eurų baudą. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, siūloma iki 2020 m. vasario 21 d. grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (sutikti su specialios teisės atėmimu). Toliau nurodoma, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų, administracinis nurodymas bus laikomas nebegaliojančiu. Iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų <...> bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla (t. 1, b. l. 5). Taigi protokole nurodyta, kad administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, jeigu nebus sumokėta bauda ir (arba) negražintas vairuotojo pažymėjimas, tai reiškia, kad A. Z. turėjo teisę sumokėti baudą galiojant administraciniam nurodymui, o negrąžinus vairuotojo pažymėjimo, t. y. nesutikus su paskirtu specialios teisės atėmimu, jį ginčyti, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tiek Institucijoje, tiek teisme. Tai, kad A. Z., nepasinaudojęs administraciniu nurodymu ir nesumokėjęs siūlomos 225 eurų baudos, buvo nubaustas dvigubai didesne bauda, kuri ANK 416 straipsnio 6 dalyje yra numatyta kaip minimali, nėra pagrindas mažinti paskirtą minimalią baudą.

11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. Z. skirtos baudos dydis atitinka minimalų sankcijoje numatytą dydį bei specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytas taip pat minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Pripažįstama, kad administracinės nuobaudos, numatytos straipsnio, dėl kurio pažeidimo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje skyrimas atitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimus, nebent nustatomos išskirtinės aplinkybės, kaip tai numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje.

13. Apeliaciniame skunde A. Z. prašo atsižvelgti, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, senyvo amžiaus žmonių vežimo į gydymo įstaigas, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, tačiau šios skunde minimos aplinkybės neduoda pagrindo nuobaudos skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Aplinkybė, jog teisė vairuoti A. Z. reikalinga dėl darbo bei artimų žmonių vežimo į gydymo įstaigas buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą.

14. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. Z. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vietoje, susijusius su greičio viršijimu (t. 1, b. l. 13-24). Tokia administracinių nusižengimų gausa apeliantą charakterizuoja neigiamai, kaip piktybiškai Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisantį pažeidėją. Praeityje A. Z. skirtos nuobaudos pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė pastarojo apsisprendimo būti pareigingesniu vairuotoju. Taigi, vertinant tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad švelninti A. Z. skirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Kaip ir aukščiau minėta, skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apeliacinio skundo argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai gali būti pasiekti skiriant A. Z. minimalią nuobaudą ar pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neatimant specialiosios teisės. Kaip minėta, skirta minimalaus dydžio bauda ir nustatytas minimalaus administracinio poveikio priemonės terminas, manant, kad būtent tokie asmens patiriami suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos sukelia skirta bauda bei negalėjimas naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padarytas nusižengimas, bus adekvatūs ir padės efektyviai pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad pažeidėjui skirta bauda būtų pernelyg didelė finansinė našta. Nusižengimą A. Z. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.