- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- I-447-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08180-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjos D. G. atstovei advokatei A. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei I. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 462 150,00 Lt turtinei žalai ir 100 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 1-6).
Skunde paaiškino, kad 1991 m. spalio 30 d. pagal tuo metu galiojusio LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1991-06-18, Nr. 1-1454; VŽ, 1991-07-31, Nr. 21-545) 10 straipsnio nuostatas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo K. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste. Remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha dydžio buvusio žemės savininko K. Š. 6,0962 ha turėtos žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjai atkūrė nuosavybės teisės į dalį, t. y. 0,2420 ha, žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. liepos 19 d. pateikė prašymą nuosavybės teisių atkūrimą tęsti Vilniaus mieste į likusią neatkurtą 0,7740 ha žemės dalį. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vilkino nuosavybės teisių atkūrimą, todėl ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I16 -1203/2004 jos skundą tenkino: įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją išreikalauti iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 08 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atkuriant nuosavybės teises į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus m. Tačiau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius minėto teismo sprendimo nevykdė, toliau pažeidinėjo jos teises, todėl 2005 m. ji vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2005 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1184-15/2005 pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija vilkino jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą - vengė priimti D. G. atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančią iš 5,58 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. G. į jai priklausančią žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-11 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-06-03 sprendimą. Vykdydama teismo sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-06-17 sprendimu Nr. 2.4-01-3170 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į 0,688 ha jos tėvo K. Š. valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0973 ha žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, tačiau į likusią žemės dalį nuosavybės teisės perduodant naują sklypą liko neatkurtos ir, pareiškėjos įsitikinimu, jau nebus atkurtos.
Nurodė ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės natūra į jai tenkančią K. Š. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,0544 ha žemės, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje bendrosios dalinės nuosavybės teise su visais kitais pretendentais. Mano, kad šio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo negalima laikyti priimtu vykdant aukščiau nurodytus 2004-11-04 ir 2005-10-11 teismo sprendimus, kadangi nuosavybės teisės atkurtos bendrosios dalinės nuosavybės teise su visais kitais pretendentais.
Akcentavo, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio K. Š. žemę Vilniaus mieste natūra Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė dar 2003 m. kovo 20 d. Pagal tuo metu galiojusius į LRV 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 patvirtintus savivaldybių nustatomus naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius, jai turėjo būti perduotas ne mažesnis nei 0,09 ha ir ne didesnis kaip 0,20 ha naujas žemės sklypas kaip atlyginimas už nuosavybės teise turėtą žemę Vilniaus mieste, ko ji pagrįstai tikėjosi ir laukė, teikė įvairius prašymus. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2013-01-03 raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-6 „Dėl prašymų nagrinėjimo“, 2013-03-15 raštu Nr. 1SS-(7.5)-522 „Dėl skundų nagrinėjimo“ informavo, kad vadovaujantis nauja aukščiau minėto LRV 1998-07-23 nutarimo Nr. 920 redakcija patvirtintais savivaldybių nustatomais naujais žemės sklypų miestuose dydžiais (Žin., 1998, Nr. 67-1956; 2010, Nr. 40-1904) Vilniaus mieste naujas individualiai statybai perduodamas žemės sklypas neturi viršyti 0,12 ha. Tai reiškia, kad dėl neįvykdytų teismo sprendimų ji neteko teisės gauti 20 arų sklypą natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-17 sprendimu Nr. 2.4-01-3170 atkūrus jai nuosavybės teises į 0,0973 ha jos tėvo K. Š. valdytos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, neteko galimybės gauti ir 12 arų sklypą, nes pagal aukščiau nurodytą LRV nutarimą perduodamo žemės sklypo plotas Vilniaus mieste negali būti mažesnis nei 0,04 ha. Tokiu būdu, anot pareiškėjos, buvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir tikrumo principai, kurie yra sudedamoji teisinės valstybės principo dalis, pažeista asmens teisė į teismą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, kurie įtvirtinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str., 13 str.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos nepateisinamo teismo sprendimų nevykdymo, teigia patyrusi žalą, kurią vertina netektos 0,1027 ha žemės rinkos verte šiai dienai (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis vieno žemės aro rinkos kaina (duomenys neskelbtini), prie jos tėvų namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra 45 000 Lt. Taigi, iš viso patirta turtinė žala sudaro 462 150,00 Lt (45 000 Lt x 10,27 arai), į kurios atlyginimą ji turi teisę pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas.
Nurodė, ir tai, kad be turtinės žalos patyrė ir neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą, dvasinius nepatogumus, sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pablogėjo sveikata. Akcentavo, kad nors turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau nuosavybės teisės nėra atkurtos ir nebus jai atkurtos, nes neliko laisvos žemės. Pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė dar 1991-10-30, taigi nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta daugiau nei 20 metų, teismo sprendimai nevykdomi 9 ir daugiau metų, kas negali būti vertinama kaip normalu, protinga ar pateisinama. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo preambulėje pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikinamos ir turi tęstinumą, o Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises ir nuosavybę. Pareiškėjos teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą aktyviai veikti realizuodama įstatyme numatytus siekius, užtikrinti piliečių nuosavybės teisių tęstinumą bei padėti įgyvendinti jiems konstitucinę teisę į nuosavybę. Tačiau šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija, Nacionalinė žemės tarnyba, vilkindamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, veikė formaliai ir biurokratiškai, pažeidė teisės aktus, šiurkščiai pažeidė įstatymais saugomas teises ir teisėtus interesus, parodė absoliutų teisinį nihilizmą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėja vertina 100 000,00 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, kurią atstovauja trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalį, piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintais Savivaldybių nustatytais naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžiais. Atkūrimo įstatymo nuostata, jog Vilniaus mieste naujas individualiai statybai perduodamas žemės sklypas neturi viršyti 0,12 ha, atsirado tik nuo 2010-03-31.
Paaiškino, kad pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) 2005-04-04 raštu Nr. 31/05/22-984 „Dėl naujų žemės sklypų“ buvo informuota apie naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodamų nuosavybėn neatlygintinai piliečiams už iki nacionalizacijos turėtą turtą komisijos posėdžio datą ir laiką. Atvykusi 2005-04-12 į VAVA, ji turėjo galimybę rinktis bet kurį iš suformuotų žemės sklypų, kurių plotas atitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 patvirtintus dydžius - nuo 0,09 ha iki 0,20 ha, pagal savo eilės numerį (Nr. 8). Pareiškėja 2005-04-12 pasirinko 0,0973 ha ploto žemės sklypą, kuris jai buvo perduotas VAVA 2005-06-27 sprendimu Nr. 2.4-01-3110, prieš tai 2005-05-12 sutikusi su savo pasirinkimu ir pasirašiusi pasiūlymą-sutikimą Nr. 31/05/22-1484. Pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėja galėjo pasirinkti ir gauti neatlygintinai tik vieną žemės sklypą. VAVA 2005-06-27 sprendimo Nr. 2.4-01-3110, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naują sklypą, pareiškėja neskundė.
Pabrėžė, kad CK 6.271 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog valstybės pareiga atlyginti žalą iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės kyla tik tada, kai žala atsirado dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjos skundas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, t. y. galimybės gauti 0,2 ha žemės sklypą praradimo, vietoje pasirinkto 0,0973 ha, nėra padaryta jokios žalos, kadangi pati pareiškėja pasirinko būtent tą ir tokio dydžio sklypą. Taip pat, Nacionalinės žemės tarnybos manymu, nėra priežastinio ryšio, kuris pagal CK 6.271 straipsnį bei suformuotą teismų praktiką yra būtina sąlyga turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui (II t., b. l. 46-50).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundą. Paaiškino, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę pareiškėja pateikė dar 1991-10-30 ir pasirinko atkūrimo būdą natūra. Pagal 2000-06-18 išvadą Nr. 10 pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,0150 ha dalį visos K. Š. priklausiusios žemės. Nurodė, kad pareiškėja žalą kildina iš teismo sprendimų, kuriais tenkinti jos skundai dėl VAVA įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią dalį žemės, nevykdymo. Teigia, kad pagal 2003-03-20 prašymą, kuriame ji nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra nuosavybės teisės jai nėra atkurtos. Nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvusią tėvo žemę yra atkurtos kitiems pretendentams. Pareiškėja VAVA 2005 m. sprendimo, kuriuo neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 9 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, neginčijo. Dėl teismo sprendimų nevykdymo pareiškėja į antstolius nesikreipė, tikėjosi, kad jai bus atkurtos nuosavybės teisės į likusią dalį žemės. Iki šiol pareiškėjai neatkurta į 06223 ha žemės dalį. Pabrėžė, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta teisė pasirinkti iki 20 arų sklypą individualiai statybai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė per teismo posėdį prašė pareiškėjos skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 1991-10-30 prašymą atkurti nuosavybės teises teikė ne pati pareiškėja, o kita pretendentė į K. Š. žemę. Pažymėjo, kad pareiškėja 1991-10-30 dokumento, patvirtinančio LR pilietybę, neturėjo, jis išduotas 1991-10-31. Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo būdą pasirinko tik 2003-03-20, prašyme nurodydama, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią dalį žemės Vilniaus mieste natūra. Atsakovės atstovė akcentavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nei VAVA, nei žemėtvarkos skyrius negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra suformavusi žemės sklypų. Teismo sprendimų priėmimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo suformavusi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kaime. Akcentavo ir tai, kad nuosavybės teisės rėžiniame kaime atkuriamos proporcingai turėtam žemės plotui. Šiai dienai pareiškėjai 2006 m. sprendimu atkurta į 544 kv. m. plotą, o 2013-04-23 sprendimu – į 5 kv. m. plotą bendrai 62 pretendentams suformuotuose sklypuose (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003-12-31 nepakeitė, tačiau iki 2012-02-01 nuosavybės atkūrimą vykdančiai institucijai buvo suteikta teisė pačiai jį parinkti. Dėl to pareiškėjai buvo pasiūlytas naujas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Pareiškėja 2005-04-12 dalyvavo susirinkime, kuriame buvo išaiškintos jos teisės ir pati pasirinko žemės sklypą pageidaujamoje vietoje, 2005-05-12 pasirašydama sutikimą. VAVA 2005-06-27 sprendimu pareiškėjai neatlygintinai suteiktas 9,73 a žemės sklypas Vilniaus mieste. Šio sprendimo pareiškėja neginčijo. Nacionalinės žemės tarnybos 2013-04-23 sprendimo, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 5 kv. m. ploto dalį žemės (duomenys neskelbtini) kaime, ji neatsiėmė. Kai bus suformuoti nauji sklypai, pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės į kitą dalį žemės, proporcingai turėtam plotui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nuosavybės teisėmis valdytą 5,58 dešimtinių (6,0962 ha) žemės sklypą, prašymą 1991-10-30 pateikė L. M. Prašyme L. M. nurodė ir kitus jai žinomus pretendentus į šio turto grąžinimą, tarp kurių buvo įvardinta ir pareiškėja D. G. (adm. byla Nr. I-1184-15/2005, II t. , b. l. 52).
Pareiškėja D. G. 2000-05-04 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti galimybę neatlygintinai gauti 2,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vietoje jos tėvui priklausančios žemės Vilniaus apskrityje (I t., b. l. 48). Pareiškėja 2000-05-26 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą jai tenkančią tėvo K. Š. turėtos žemės dalį persikelti į rajoną ir išduoti pažymą apie turėtą žemę (II t., b. l. 34).
Tenkinant D. G. 2000-05-26 prašymą, į jai tenkančią buvusio žemės savininko K. Š. žemės sklypo dalį buvo parengta Vilniaus apskrities 2000-06-08 išvada Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad D. G. turėjo teisę neatlygintinai gauti lygiavertį turėtajam 1,0150 ha plotui žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 50).
Vadovaujantis šia išvada Vilniaus apskrities viršininkas 2001-04-06 priėmė sprendimą Nr. 41-10546 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei D. G.“, kuriuo vietoj turėtos 0,2420 ha žemės neatlygintinai nuosavybėn buvo perduotas lygiavertis 0,5124 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 61). Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,7730 ha žemės (vertė 7718 Lt) bus atkurtos vėliau (I t., b. l. 196).
Pareiškėja 2001-12-27 VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,2 ha žemės sklypą Vilniaus mieste už jos tėvo K. Š. turėtą žemę (6,08 ha) Vilniuje, į kurios dalį ji turi paveldėjimo teisę. Prašyme pažymėjo, kad jis yra kartotinis (pirmasis prašymas pateiktas dar 1991 m.), taip pat pareiškė pageidavimą, kad sklypas būtų suteiktas jos tėvo buvusios valdos ribose (duomenys neskelbtini) arba lygiavertis (duomenys neskelbtini) mikrorajone (II t., b. l. 31).
Pareiškėja 2003-03-20 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą sugrąžinti jai priklausančią tėvo K. Š. turėtos žemės dalį Vilniaus mieste natūra (II t., b. l. 15, 51).
Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-06 įsakymu Nr. 1597-41 patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2001-04-06 sprendimo Nr. 41-10546 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei D. G.“ preambulėje nurodytą buvusio savininko K. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto vertę – vietoje „ 10134 Lt“ nurodant „6334 Lt“, įsakymo 4 punkte vietoje „0,7730 ha“ įrašant „0,6278 ha“ ir vietoje žodžių „vertė 7718 Lt“ įrašant „vertė 3918 Lt“ (I t., b. l. 62a).
Pareiškėja 2004-06-29 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nustatyti, jog VAVA vilkina jos kompetencijai priskirto sprendimo priėmimą – vengia atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus m. bei įpareigoti atsakovę priimti sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste (kur stovi pareiškėjos tėvo namas – (duomenys neskelbtini) būtų kuo greičiau atkurtos (I t., b. l. 189-190).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I16-1203/2004 2004-11-04 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino: pripažino, kad VAVA vilkina atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste ir įpareigojo VAVA išreikalauti iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-08 išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir atlikti LRV 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atkuriant nuosavybės teises D. G. į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (I t., b. l. 178-179).
VAVA, vykdydama minėtą teismo sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-06 įsakymu Nr. 2.3-9658-01 patikslino 2000-06-08 išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, jos preambulėje po žodžių „Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamąjį turtą vietoje „6,0934 ha žemės“ įrašant „5,5800 ha žemės“, 1.1. punkte po žodžių „turi teisę atkurti nuosavybės teises į „ vietoje „1,0150 ha žemės“ įrašant „0,9300 ha“, 1.2 punkte po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoje „1,0150 ha (vertė 6334,00L)“ įrašant „0,2420 ha (vertė 2416 Lt)“ (I t. b. l. 183).
Pareiškėja 2005-04-25 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) nustatyti, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirto sprendimo įgyvendinimą – t. y. vengia atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo valdytą 6,0934 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje; 2) įpareigoti VAVA grąžinti jai likusią žemės dalį – 0,7730 ha (b. l. 4-12; adm. byla Nr. I-1184-15/2005, b. l. 2-3).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1184-15/2005 pripažino, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą, t. y. vengia priimti D. G. atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančią iš 5,58 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje bei įpareigojo VAVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. G. į jai priklausančią žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (I t. b. l. 11-12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-11 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-06-03 sprendimą (I t. b. l. 13-14).
Žemesnės instancijos teismas
VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005-04-04 raštu Nr. 31/05/22-984 informavo pareiškėją, kad 2005-03-31 Naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, skirstymo komisija protokolu Nr. 11 patvirtino sąrašus piliečių, kuriems siūloma suteikti naujus žemės sklypus Vilniaus mieste. Nurodė, kad D. G. eilės Nr. 8. Taip pat pareiškėja šiuo raštu pakviesta 2005-04-12 atvykti į VAVA vyksiantį komisijos posėdį susipažinti su informacija apie turimus laisvus žemės sklypus Vilniaus mieste ir jų suteikimą (II t., b. l. 52).
VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005-05-12 išsiuntė Pasiūlymą-sutikimą Nr. 31/05/22-1484, kuriuo pareiškėjai pasiūlytas žemės sklypas Nr. 21.1, kurio ribos ir plotas patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-25 sprendimu Nr. 2131V „Dėl žemės sklypų (Nr. 20.1-20.14, 21.1-21.5, 23.1-23.20, 24.1- 24.16, 26.1-26.14 (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijoje ribų ir plotų tvirtinimo“. Pasiūlyme-sutikime paaiškinta, kad sutikimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėja turi pateikti per dvi savaites nuo pasiūlymo įteikimo dienos. Pareiškėja parašu patvirtino, kad sutinka su aukščiau aptartu pasiūlymu (II t., b. l. 53).
Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-27 sprendimu Nr. 2.4-01-3170 D. G. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0973 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniaus mieste (I t., b. l. 133). Tame pačiame sprendime buvo pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,5907 ha žemės bus atkurtos vėliau. Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-05 įsakymu Nr. 2.3-11324-01, 2005-06-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo patikslintas ir vietoj žemės valdos dalies 0,5907 ha, kuri bus atkurta, nurodyta „0,6767 ha“.
Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3569 D. G. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią dalį žemės, grąžinant natūra 0,0544 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje (I t., b. l. 130-131).
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su 2006-01-24 ir 2006-02-07 prašymais, kuriuose nurodė, kad buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, vietoj prašytų 20 arų grąžinta tik 0,0544 ha žemės, todėl ji pageidauja, kad 2000-06-08 išvada Nr. 10 būtų grąžinta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą valstybinę žemę, esančią šalia jos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, būtų sprendžiamas toliau (I t., b. l. 128, 129).
Pareiškėja 2006-05-02 pateikė prašymą dėl 0,3200 ha žemės ploto, į kurį liko atkurti nuosavybės teises, „perkėlimo“ į Vilniaus rajono teritoriją pagal jos vardu 2000-06-08 parengtą išvadą Nr. 10, tačiau 2006-05-19 buvo parengta nauja išvada Nr. 01-2.12-169. Tenkinant minėtus prašymus, pareiškėjai į 0,3200 ha tenkančią buvusio žemės savininko K. Š. žemės sklypo dalį parengta Vilniaus apskrities 2006-05-19 išvada Nr. 01-2.12-169 „ Dėl žemės, miško, vandens telkinio peravimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir pateikta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (I t., b. l. 126). Šioje išvadoje nurodoma, kad D. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės (vertė 1996,80 Lt), t. y. jai priklausančią dalį iš K. Š. valdytos 6,0961 ha žemės. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,3937 ha žemės (vertė 27943,92 Lt) (I t., b. l. 126).
VAVA 2007-01-22 raštu Nr. 20-55 pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4326-41 pradėtas rengti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, pagal pateiktus iki 2006-03-24 prašymus ir išvadas, sugrupuotas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę. Kadangi pareiškėjos vardu parengta išvada Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gauta 2006-05-26, t. y. po nustatytos datos, kitas lygiavertis žemės sklypas galės būti formuojamas paskelbus naują projekto papildymą (I t., b. l. 120).
Pareiškėja 2012-05-02 NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame pranešė, kad nepageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta teise pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Pažymėjo, kad yra pasirinkusi ir toliau pageidauja nuosavybės teises į žemę atkurti natūra (I t., b. l. 73).
D. G. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-23 sprendimu Nr. 49S-377 atkurtos nuosavybės teisės į 0,0005 ha ploto turėtos žemės sklypo dalį grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-17 įsakymu Nr. 30-2215 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ suformuotą 0,0520 ha ploto žemės sklypą.
Dėl turtinės žalos
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinė byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pasak pareiškėjos, VAVA (po apskričių panaikinimo – NŽT) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nevykdė aukščiau paminėtų Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-11-04, 2005-06-03 ir 2005-10-11 sprendimų, kuriais VAVA įpareigota per teismo nustatytą terminą atkurti jai nuosavybės teises į likusią neatkurtą dalį žemės. Teigia, kad dėl nurodytų teismų sprendimų nevykdymo ji prarado teisę gauti neatlygintinai 0,20 ha dydžio naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjos tėvas K. Š. iki nacionalizacijos valdė 6,0962 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, ir, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą, nėra. Pareiškėjai iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,6223 ha K. Š. valdytos žemės dalį.
Žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką nustato Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis. Prašymo padavimo ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), <...>, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje <...>; 3)perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, <...> miestus <...>.
Taigi, Atkūrimo įstatymas nustato tris nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdus (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. vasario 5 d.) 3 punktu buvo nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja D. G. 2000 metais išreiškė valią gauti neatlygintinai nuosavybėn 2,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, vietoje jos tėvui priklausančios žemės Vilniaus apskrityje (II t. 34). Taigi, pareiškėja pasirinko Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėjai D. G. už jai tenkančią atkurti nuosavybės teises žemės dalį parengta Vilniaus apskrities 2000-06-08 išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 10. Remiantis šia išvada Vilniaus apskrities viršininkas 2001-04-06 priėmė sprendimą Nr. 41-10546 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje D. G.“ atkurti nuosavybės teises į pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2420 ha žemės, vietoj turėtos 0,2420 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,5124 ha žemės (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (I t., b. l. 196).
Vėliau, t. y. 2001-12-27, pareiškėja VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,2 ha žemės sklypą Vilniaus mieste už jos tėvo K. Š. turėtą žemę (6,08 ha) Vilniuje, į kurios dalį ji turi paveldėjimo teisę (II t., b. l. 31). Šiuo prašymu pareiškėja išreiškė valią nuosavybės teisių atkūrimo procesą tęsti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu būdu.
Naudodamasi įstatymo suteikta teise iki 2003-04-01 pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškėja 2003-03-20 prašyme nurodė, kad į likusią dalį jai tenkančios žemės nuosavybės teises pageidauja atkurti natūra (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 21 str. 3 d.; II t., b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pati pareiškėja iki 2003-04-01 pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – pasirinko atkurti nuosavybės teises į likusią dalį žemės natūra, todėl jos skundo teiginys, kad dėl teismų sprendimų nevykdymo ji prarado teisę atkurti nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai iki 0,20 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Be to, kaip matyti iš teismų sprendimų, juose teismas nėra konkrečiai nurodęs, kokiu būdu pareiškėjai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui K. Š. priklausiusią žemę. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-04 ir 2005-06-08 sprendimų nevykdymo į antstolius nesikreipė.
Nepaisant aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, bylos duomenys rodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas toliau vykdomas keliais pareiškėjos pageidaujamais būdais. Nustatyta, kad pareiškėjai sutikus su VAVA siūlymu, Vilniaus VAVA 2005-06-27 sprendimu Nr. 2.4-01-3170 jai suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,0937 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniaus mieste. Pareiškėja su šiuo sprendimu sutiko ir jo neginčijo. Be to, pareiškėjos pageidavimu 2006 m. buvo parengta išvada Nr. 01-2.12-169 dėl 0,32 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajone. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas iki šiol nėra pasibaigęs. VAVA 2006-02-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3569 ir NŽT 2013-04-23 sprendimu Nr. 49S-377 pareiškėjai natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,0544 ir 0,0005 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Atsakovės atstovės teigimu, savivaldybei suformavus sklypus, bus toliau vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas pretendentams į (duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę proporcingai jų turėtai nuosavybei.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir turtinės žalos fakto, todėl pareiškėjos D. G. skundo reikalavimas priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės turtinę žalą negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Dėl neturtinės žalos
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą sieja su užsitęsusiu nuosavybės teisių atkūrimo procesu, nurodo, kad VAVA ir Nacionalinė žemės tarnyba vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, veikia formaliai ir biurokratiškai, pažeidžia teisės aktus, įstatymais saugomas pareiškėjos teisės ir interesus, rodo absoliutų teisinį nihilizmą. Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų, pareiškėja teigianti patyrusi dvasinius nepatogumus, sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Mano, kad nuosavybės teisės jai nebus atkurtos, kadangi neliko laisvos žemės.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjos atžvilgiu nėra baigtas Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais. Tačiau, kaip matyti, nuosavybės teisių atkūrimas vyksta. Į dalį nekilnojamojo turto pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal pareiškėjos prašymuose nurodytą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tai rodo, kad ginčo teismo sprendimai iš esmės yra vykdomi. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nėra baigtas dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra suformavusi sklypų. Pareiškėja nėra pareiškusi valios, kad atsisako toliau dalyvauti šiame atkūrimo procese ir pageidauja kompensacijos. Teismo vertinimu, užsitęsusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą lėmė ne tik VAVA ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, kurių teisėtumas įvertintas pareiškėjos skunde nurodytuose teismo sprendimuose, bet ir dėl to, kad pati pareiškėja pasirinko kelis nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Be to, byloje jokių duomenų, kad pareiškėjai nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į likusią dalį žemės, nėra. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra nustatytas neturtinės žalos buvimo faktas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105-106 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjos D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.