- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-537-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00575-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Danguolė Šiugždinytė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- I. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Danguolės Šiugždinytės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo I. M. (I. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau– Komisija) 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. M. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, I. M. pripažintas pavojingu recidyvistu.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-28 nutarta nuteistajam I. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą Nr. LK-28 patvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis I. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino neatliktos bausmės dalį, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, neatliktos bausmės dalis gali būti gerokai didesnė. Be to, teismas rėmėsi jo praeitimi, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau visiškai nevertino Kybartų pataisos namų specialistų nuomonės, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo teigimu, jis yra pasiryžęs gyventi dorą ir sąžiningą gyvenimą ir daugiau nenusikalsti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis buvo daug kartų skatintas, o jam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios. Teismas neįvertino jo pastangų keisti gyvenimo būdą bei nepagrįstai charakterizavo neigiamai.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. pateikė atsiliepimą į nuteistojo I. M. skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį.
5.1. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad I. M. praeityje teistas šešis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, taip pat, I. M. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už nužudymą. Nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, priešingai, nuteistasis įvykdė analogišką nusikaltimą – žmogžudystę. Be to, I. M. dėl paskutinės padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors I. M. bausmę atlieka jau daugiau nei devynis metus, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, didžiąją dalį balų sudaro dinaminiai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad I. M., kalbėdamas apie nusikalstamumą, daro plačius apibendrinimus, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, kas, prokuroro teigimu, patvirtina, jog nuteistasis nėra esmingai pakeitęs savo elgesio bei mąstysenos teigiama linkme. Atsiliepime akcentuojama, jog I. M. bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, o likusi neatlikta bausmės dalis, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nuteistojo elgesį ir nuostatas, yra didelė.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo I. M. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atlikus nuteistojo I. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 78 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
8.1. Kartu pažymėtina, kad BVK 137 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, <...> kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Socialinė reabilitacija vyksta pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas kiekvienam nuteistajam, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, jų šalinimo priemones ir kt., siekiant sudaryti kuo efektyvesnes priemones nuteistojo pasitaisymui, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 137¹ straipsnis). Visgi, nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo tik iš dalies. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertintina itin atidžiai.
9. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai teigiama I. M. skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė kitokias išvadas, nei Komisija, teisinio pagrindo abejoti skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumu, pagrįstumu ar teismo nešališkumu nesudaro.
10. Įvertinus I. M. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. M. iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, savo noru lanko pozityvaus užimtumo programą, pataisos namuose dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 14 kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko ryšius su artimaisiais, neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę I. M. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, I. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.
11. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad nors I. M. jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami net šeši nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo būdas, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, savikontrolės problemos, alkoholio vartojimas laisvėje, kategoriškas mąstymas, kontroliuojantis elgesys bei didelė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Nustatyti neigiamai nuteistąjį apibūdinantys veiksniai neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, kaip jau minėta, I. M. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų ji įvertinta 78 balais. Mažesniąją jų dalį – 25 balus, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro net 53 balus, kurie gali kisti. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. M. anksčiau teistas net šešis kartus, nusikaltimus pradėjo daryti nepilnametis, jis pripažintas pavojingu recidyvistu, praeityje jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir darė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo jo asmenybės polinkį dėsningai daryti nusikalstamas veikas, jo didelį pavojingumą visuomenei. Analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupėje, nužudė žmogų) padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. M. padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio. Be to, atlikus pakartotinio smurtinio elgesio rizikos įvertinimą pagal HCR-20, jam nustatyta didelė smurtinio elgesio rizika. Visgi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis teigia, jog retai praranda savitvardą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ne kartą naudojo smurtą, siekdamas įgyti paklusimą (2 nužudymai, išžaginimas). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir I. M. skunde, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia I. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas įstatymų nuostatų nepažeidžia.
14. Abejonių tinkamu I. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, I. M. tris kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šios nuobaudos, kaip savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, šiuo metu negalioja, tačiau vien jų paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis turi tik 6 klasių išsilavinimą, neturi įgijęs jokios specialybės, tačiau pataisos namuose nesimoko, nesiekia įgyti specialybių, kurios esant laisvėje sudarytų galimybę įsidarbinti ir dirbti, tokiu būdu sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. M. (I. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.