Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė visiškai. Paaiškino, kad atsakovas ne kartą buvo išvykęs iš namų ir nesirūpino vaikais, be saiko vartojo alkoholį, slėpė gaunamas pajamas, prieš ją vieną kartą buvo panaudojęs smurtą. Atsakovas, būdamas neblaivus yra agresyvus, jo bijo. Kai sužinojo, kad trečią kartą pastojo, išėjo iš namų. Vaikai nuo gimimo gyveno su ja. Nurodė, kad vaikų poreikiai yra dideli, viršija net prašomą priteisti išlaikymo sumą. Vaikų išlaikymui kas mėnesį, su motinos finansine pagalba, išleidžia apie 4000 Lt. Vaikai yra sveiki, specialių poreikių neturi. Du vyresnieji sūnūs lanko darželį. Nurodė, kad šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 950 Lt motinystės pašalpą, gyvena motinai priklausančiame bute. Ieško darbo, kad gautų papildomų pajamų. Atsakovas turi invalidumą, nuo 18 metų serga cukriniu diabetu. Jo darbingumas buvo apie 50 procentų, serga cukriniu diabetu. Ar jis dirba ir kiek uždirba, nežino. Atsakovo vardu yra registruota individuali įmonė, kuri veiklos nevykdo. Atsakovo vardu registruotas automobilis, bet nežino, ar jis tą automobilį dar turi. Kitų duomenų apie atsakovą neturi, nes nuo 2011 m. gegužės su juo nebendrauja. Iš atsakovo vaikų išlaikymui gavo 50 litų. Reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo atsirado vėliau, nes atsakovas neapsigalvojo, nepakeitė savo elgesio. Be to, dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio, ji bijotų jį vieną bent valandą palikti su vaikais. Nori apsaugoti vaikus nuo atsakovo. Atsakovas gyvena Vokietijoje ir pasirodys vaikams po 10-15 metų tik tada, kai jam reikės pagalbos. Gyvenant kartu jis rodė netinkamą pavyzdį vaikams, o dabar iš viso demonstruoja abejingumą. Paskutinį kartą su atsakovu bendravo praėjusių metų gegužės mėnesį. Jis abejingas ir dėl tėvo valdžios apribojimo. Apribojus tėvo valdžią, vaikai gyventų ramiau, nebijodami. Vaikai turėtų laimingą vaikystę, paauglystę ir ateityje normalią šeimą. Kad atsakovas kažkada pasikeis nemato galimybių. Nei jis, nei jo giminaičiai su vaikais nebendrauja. Nuo to laiko, kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nebuvo atėjęs į namus, nebandė bendrauti su vaikais. Vyresnysis vaikas gimė neišnešiotas. Tokie vaikai būna visą gyvenimą jautrūs. Kai atsakovas ją sumušęs išvažiavo, sūnui buvo labai sunku, jis sėdėdavo ir žiūrėdavo į vieną tašką. Daug laiko praėjo, kol jis atsigavo. Po to sykio sūnus nebenorėjo bendrauti su tėvu. Nors tėvas buvo grįžęs, bet santykis su sūnumi neatsistatė. Lankėsi pas psichologą, kuris pasakė, kad vaikas yra jautrus, prisirišęs prie brolių, mamos. Jam būtų trauma, jei tėvas atvažiuotų dar kartą.

Išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palaiko ir prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Prašoma išlaikyti vaikus suma nėra didelė, protinga. Dėl tėvo valdžios apribojimo: atsakovas išeina iš namų, nesidomi šeimos reikalais. Ieškovė turėjo vilčių išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas tėvo pareigų visiškai nevykdo, nedalyvauja vaikų auklėjime. Nėra matęs trečiojo vaiko. Jam procesiniai dokumentai buvo įteikti, tačiau jis neatsiliepė, tai galima suprasti, kaip sutikimą su reikalavimais. Jo valdžia ribotina, bet reikia galvoti apie vaikus, kad užaugę nepareikštų pretenzijų. Atsakovas dirba, turės turto, kyla paveldėjimo klausimas. Siūlo nustatyti terminą, suteikti atsakovui galimybę apsispręsti. Praėjus terminui galima bus spręsti klausimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos LR CK 3.10, 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Visos šios pareigos tarpusavyje susijusios ir vienos pareigos pažeidimas reiškia ir kitos pažeidimą. Šių pareigų nevykdymas, jų pažeidimas reiškia šeimos iširimą ir suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovė sudarydama santuoką su atsakovu tikėjosi šeimos santykių sukūrimo, santykių grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu. Tačiau, kaip nustatyta ieškovės, liudytojų paaiškinimais, atsakovas A. S. dar gyvendamas šeimoje vartojo alkoholį, mažamečių vaikų akivaizdoje panaudojo prieš jų motiną smurtą, jau beveik metai laiko yra išėjęs iš šeimos. Atsakovas šeima nesirūpina, vaikų auklėjimo bei gyvenimo sąlygomis nesidomi, su jais visiškai nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia, šeimos nei moraliai, nei materialiai neremia. Atsakovo ydingą požiūrį į šeimą rodo ir tai, kad jis ieškovę paliko jai besilaukiant trečiojo vaiko, o pastarajam gimus, vaiku nesidomėjo, jo neaplankė, visiškai nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. S. kaltės. Todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės tenkintinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutrakimo.

Po santuokos nutraukimo atsakovui paliktina pavardė – S., ieškovei – S..

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais R. S., V. S. ir K. S. nuo pat jų gimimo, tarp jų yra susiformavę tvirti šeimyniniai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Tuo tarpu atsakovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį, jis vaikų nelanko, su jais nebendrauja, neteikia jiems išlaikymo ir pretenzijų (pageidavimų) tokių nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą byloje bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, A. S. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas vykdytų pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą byloje nėra. Byloje pateikti duomenys iš antstolės, jog atsakovas nevykdo net teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo vaikams visiškai neteikia. Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams.

CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (po 400 Lt iš kiekvieno tėvo). Jeigu tėvo (motinos) materialinė padėtis labai sunki galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, o jos pajamas sudaro apie 900 Lt dydžio motinystės išmoka. Nei nekilnojamojo, net kilnojamojo registruotino turto ieškovė neturi. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jo darbingumas yra apribotas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis, jis yra individualios įmonės savininkas. Tiksli atsakovo turtinė padėtis teismui nežinoma, nes nors atsakovas apie šį teismo procesą yra informuotas, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių priemonių tam, kad apsiginti nuo pareikšto ieškinio nesiėmė, įrodymų, patvirtinančių sunkią jo materialinę padėtį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viena augina tris mažamečius vaikus, o atsakovas visiškai prie vaikų auginimo bei moraliai, nei materialiai jau ilgą laiką neprisideda, įvertinant sunkią ieškovės turtinę padėtį bei nesant duomenų, kad darbingo amžiaus atsakovas negalėtų teikti pakankamo išlaikymo vaikams, atsakovo dalis išlaikymo prievolėje nustatytina didesnė, nei ieškovės. Teismas mano, jog byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios nustatyti mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą vienam nepilnamečiui vaikui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingas, jo darbingumas nėra apribotas, į tai, kad atsakovas nebendrauja su vaikais, ilgą laiką išlaikymo neteikia, įvertinant visų vaikų poreikius, mano, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, visiems nepilnamečiams vaikams priteistina po 450 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos. Nurodydama, kad atsakovas šeimą paliko 2011-05-06 prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą R. ir V. S. už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio už tris mėnesius, t.y. po 450 Lt.

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į šią įstatyminę nuostatą, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais bei į tai, kad 2011-08-11 nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, R. ir V. S. buvo priteista tik po 300 Lt, išlaikymas R. ir V. S. priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2011-07-15, o K. S. – nuo gimimo, t.y. 2011-10-08, iki vaikų pilnametystės.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo vaikams R. ir V. S. atsakovas neteikia nuo 2011-05-06, abiems vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-05-06 iki 2011-07-14, t.y. po 1030,65 Lt. Ši suma apskaičiuojama taip: už laikotarpį nuo 2011-05-06 iki 2011-05-31 – po 377,42 Lt (450 Lt : 31 dienos x 26 dienų); už 2011 m. birželį – po 450 Lt; už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-07-14 – po 203,23 Lt (450 Lt : 31 dienos x 14 dienų).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl tėvo valdžios vaikams apribojimo.