Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2014 m. rugpjūčio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. I. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 335,76 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teigia, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymi, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 9,76 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Atsakovas minėtu laikotarpiu apmokestintas už 34,05 kv. m. turto objekto plotą 9,76 Lt (metinė vietinė rinkliava 3,44 Lt už 1 kv. m.).

Atsakovas taip pat nėra sumokėjęs pareiškėjui 326,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Atsakovas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 91,00 Lt (metinė vietinė rinkliava 3,48 Lt už 1 kv. m.); nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. – 235,00 Lt (metinė vietinė rinkliava 3,44 Lt už 1 kv. m. ploto).

Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą

Pareiškėjo atstovė prašo prašymą tenkinti pareiškime nurodytais argumentais.

Atsakovas su prašymu nesutinka. Teigia negavęs jokių mokėjimo pranešimų apie jam paskaičiuotą vietinę rinkliavą, o spaudoje buvo diskutuojama dėl vietinės rinkliavos nepagrįstumo; taip pat nesutinka su apmokestinamu laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoj a:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai ((Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina (b.l. 11-14), kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. sausio 24 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl jis pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,05 kv. m., buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,83 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1432 (b.l. 9) patvirtina, kad turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. apmokestintas 9,79 Lt suma; turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. apmokestintas 326,00 Lt suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas. Pagal teikiamą mokėjimo pranešimą, mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, t.y. 3,48 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 3,44 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.

Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis atsakovas 2011 m. sausio 31 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas pardavė 2010 m. balandžio 30 d. Atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad paravus minėtą butą, šeima po kelių savaičių persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį sutuoktinės tėvui. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokėjimo pranešimai dėl turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo siunčiami 2008 m. liepos 1 d. 2009 m. vasario 9 d. (b.l. 33-37, 39), o 2010 m. gegužės 20 d. mokėjimo pranešimas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes dėl atsakovo faktinio persikraustymo iš buto (duomenys neskelbtini)į butą (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nepagrįstu atsakovo argumentas, kad jis negavo mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokėjimo pranešimas už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo išsiųstas 2011 m. vasario 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 39), tačiau šį butą atsakovas jau buvo pardavęs 2010 m. balandžio 30 d., o savo gyvenamąją vietą 2011 m. sausio 31 d. buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Nuostatai numato, kad mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinės rinkliavos mokėtojo registrą organizuoja ir tvarko Rinkliavų centras. Registro duomenų bazei sukurti Rinkliavų centras gali prašyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VĮ Registrų centro, Gyventojų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų subjektų turimų duomenų, reikalingų vietinei rinkliavai administruoti. Akivaizdu, jog pareiškėjas disponuoja vietinės rinkliavos mokėtojų informacija apie jų turto buvimo ir jų gyvenamąją vietą, t. y. Rinkliavų centras turi teisę iš kitų institucijų gauti reikiamą informaciją apie vietinės rinkliavos mokėtojus tam, kad Rinkliavų centras parengtų mokėjimo pranešimus apie paskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir jas galėtų reikiamais adresais išsiųsti vietinės rinkliavos mokėtojams. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui apskaičiuotos 9,76 Lt mokėtinos vietinės rinkliavos įmokos pranešimas už turto objektą – butą (duomenys neskelbtini), būtų išsiųstas atsakovo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl pripažįstamas pagrįstu atsakovo teiginys, kad jis 2011 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimo negavo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. A492-1978/2012 pažymėjo, jog tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas ir veikdamas kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – tame tarpe objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tinkamas pranešimo neįteikimas apriboja subjekto teises pasinaudoti lengvata, jo teisės lieka neįgyvendintos dėl neefektyvaus pareiškėjo elgesio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinimas byloje, kai pranešimas apie rinkliavos mokėjimą nebuvo tinkamai įteiktas bei atsakovui nebuvo sudarytos galimybės kreiptis dėl lengvatos taikymo, prieštarautų tiek gero viešojo administravimo principams, tiek teisingumo bei protingumo kriterijams. Formalus atsakovo prievolės mokėti rinkliavą vertinimas, neatsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto elgesio turininguosius elementus, pažeidžia atsakovo teises į gerą viešąjį administravimą, grindžiamą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais – objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas, neatliko Nuostatose jam nustatytos pareigos tinkamai informuoti atsakovą apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovui nesutikimą su prašymu sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą grindžiant būtent nepainformavimu apie tokią pareigą, pareiškėjo prašymas dėl 9,76 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už minėta turto objektą nėra tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 326,00 Lt vietinę rinkliavą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamai Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Pagal formuojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 24-26 punktai (aktuali redakcija patvirtinta Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų. Nuostatai (patvirtinti tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto. 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka: mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Nuostatų 29 d. punktą vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.

Vadovaujantis 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovei turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki vasario 15 d. Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį iki 2009 m. liepos 15 d. Iš byloje esančios pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl pareiškėjui atsirado teisė priverstinai išieškoti šį mokestį, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d. bei liepos 16 d.

Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. liepos 4 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Įvertinus jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje pateikti mokėjimo pranešimai KL-08-0020527 ir KL-09-0164883 (b.l. 33, 34) patvirtina, kad atsakovui už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2008 metus paskaičiuota 91,00 Lt mokėtina rinkliava ir už 2009 metus – 175 Lt mokėtina rinkliava, todėl už šiuos metus vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 43,75 Lt. Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 87,50 Lt. Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 178,50 Lt, todėl teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendime aptartų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu konstatavus, kad nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas dėl 188,26 Lt vietinės rinkliavos priteisimo (9, 76 Lt už turto objektą – butą (duomenys neskelbtini) bei 178,50 Lt už turto objektą – butą (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 147,50 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 147,50 Lt (šimtą keturiasdešimt septynis litus ir 50 centų)(42 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.