Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonė Turto bankas, J. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė J. M., kurio gyvenamoji vieta nuo 1999 m. rugsėjo 7 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). J. M. 1982 m. sausio 8 d. buvo sudaręs santuoką su pareiškėja. Po J. M. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Palikėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjos G. M. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. kovo 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2213 pagrindu; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. gegužės 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-2180 pagrindu, t.y. minėtas turtas buvo įgytas J. M. ir G. M. santuokos metu ir buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, nors ir registruotas tik vieno sutuoktinio – pareiškėjos G. M. vardu. Pareiškėjos teigimu, po J. M. mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ji toliau valdė ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Tačiau kadangi visas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vienos vardu, ji į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šias pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina: mirties ir santuokos liudijimai; Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro informacija; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai; Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis; 1992 m. kovo 27 d. buto pirkimo sutartis ir jos priedas; sodininkų bendrijos nario bilietas; atsiskaitymo kvitai; Gyventojų registro duomenys apie asmens deklaruotą vietą ir šeimos sudėtį.

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

7. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad G. M. priėmė palikimą po sutuoktinio J. M. mirties, nes ji kaip vienintelė savininkė naudojosi visu santuokos metu įgytu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą pareiškėja G. M. išreiškė aktyviais veiksmais, nes ji turtą valdė savo nuožiūra. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu. Pažymėtina, kad į palikėjo J. M. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

8. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.

9. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja G. M. po savo sutuoktinio J. M. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

10. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės gauti iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimą į J. M. turtą. Todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

11. Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

12. Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08843 buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje. Iš pareiškėjos pateikto mokėjimo kvito nustatyta, kad pareiškėja yra sumokėjusi 73,00 Eur žyminį mokestį, todėl jai sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Pareiškėjai išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi įsiteisėjusia nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas pareiškėjos G. M. paveldėjimo tikslu.

Grąžinti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,00 Eur (septyniasdešimt tris eurus) sumokėtus 2024 m. rugsėjo 27 d.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.