- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- I2-6160-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03403-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. S. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (1.35Mr)7R-3402 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ (toliau – Sprendimas); įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 17 d. prašyme nurodytus reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo.
Skunde nurodo, kad 2022 m. birželio 17 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 ir kitais straipsniais, pateikė prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ne teismo tvarka, padarytos valstybinės institucijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) neteisėtais veiksmais. VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, netekus 30 % darbingumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjui buvo skirta 157,51 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo periodinė kompensacija (nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 19 d.). Pareiškėjui nurodyta kompensacija 2022 m. vasario ir sausio mėnesiais nebuvo išmokėta. Dėl tokių Sodros veiksmų pareiškėjas buvo priverstas badauti ir parduoti asmeninį turtą – automobilį. Pareiškėjas patyrė 2900 Eur turtinę žalą (dėl parduoto automobilio) ir 3000 Eur neturtinės žalos, iš viso 5900 Eur. Pareiškėjo manymu, Teisingumo ministerijos atsisakymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl prašo Teisingumo ministerijos Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. birželio 17 d. prašyme nurodytus reikalavimus dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka. Pareiškėjas prašė atlyginti žalą, kurią, jo nuomone, padarė valstybės institucija (VSDFV) viešojo administravimo srityje. Teisingumo ministerija Sprendimu netenkino prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka, nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti minėtą prašymą. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad vadovaujantis teisės aktais buvo nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas yra neteisėti. Į Teisingumo ministeriją asmuo gali kreiptis tik dėl tos žalos atlyginimo, kuri atsirado baudžiamojo ar administracinio proceso, o ne viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas, prašydamas Teisingumo ministerijos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nurodė, kad ji kilo dėl VSDFV priimtų sprendimų – neišmokėti periodinės kompensacijos dėl netekto darbingumo ir dėl negautų paaiškinimų į jo paklausimus. Atsakovės teigimu, padarytą žalą pareiškėjas grindė neteisėtais institucijos veiksmais priimant sprendimus dėl jo ir nagrinėjant jo skundus, t. y. veiksmais viešojo administravimo srityje. Tokios žalos atlyginimo klausimo sprendimas Teisingumo ministerijos kompetencijai nepriklauso. Viešojo administravimo veikloje įtvirtinti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principai (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), todėl kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas ir veiksmas privalo būti grindžiami atitinkamų įstatymų nuostatomis. Draudžiama priimti sprendimus ar atlikti veiksmus neturint įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka. Sprendime yra nurodytas teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, dėl kurių pareiškėjo prašymas netenkintas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašo teismą įpareigoti Teisingumo ministeriją išspręsti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš LVAT praktikos toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes Teisingumo ministerija laiku priėmė Sprendimą – išnagrinėjo prašymą. Todėl bylos dalis dėl skundo reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją iš esmės išspręsti prašyme keliamus reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo nutrauktina kaip nenagrinėtina administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Teisingumo ministerijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (1.35Mr)7R-3402 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ ir įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 17 d. prašyme nurodytus reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo.
4. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 3 d. VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, t. y. nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, netekus 30 procentų darbingumo, į 157,41 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 19 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ir nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. iš VSDFV teritorinių skyrių išmokų negavo.
5. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ne teismo tvarka.
6. Teisingumo ministerija priėmė Sprendimą dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka, kuriame nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, Teisingumo ministerija nusprendė prašymo dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka netenkinti.
7. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato žalos kompensavimą ne teismo tvarka asmenims, kuriems buvo pritaikytas suėmimas, tačiau kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisinti, arba kuriems įsiteisėjusia nutartimi ar nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika (toliau – tarptautinės institucijos), sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo: 1) teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo; 2) teismo patvirtintas taikos sutartis dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo; 3) Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir šalių taikius susitarimus, kuriems preliminariai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 4) tarptautinių institucijų sprendimus dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), jei yra nustatytas piniginės kompensacijos dydis; 5) šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodytas taikos sutartis; 6) sprendimus atlyginti šio įstatymo 5² straipsnio 1 dalyje numatytą žalą.
Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žalos dalis, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neišmokėta dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ar Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų veiksmų (sprendimų), iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama. Šios lėšos išmokamos atitinkamai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų atlyginama žalos dalis, viršijanti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų) išmokėtąją.
Žalos atlyginimas ne teismo tvarka reglamentuotas Įstatymo 3 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas yra neteisėti. Asmuo, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), tačiau nėra nustačiusi piniginės kompensacijos dydžio, ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos dydžio nustatymo ir žalos atlyginimo.
Viešojo administravimo subjektų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis, kuriame nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
8. Kaip nurodyta skundžiamame Sprendime ir matyti iš teisinio reguliavimo, Teisingumo ministerija žalą ne teismo tvarka atlygina, jeigu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra konstatuoti pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kilusią turtinę ir neturinę žalą kildina iš galimai neteisėtų VSDFV Kauno teritorinio skyriaus veiksmų. Minėta, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiais nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ir nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjas iš VSDFV teritorinių skyrių išmokų negavo, nors netekto darbingumo periodinė kompensacija buvo skirta laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 19 d. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjui buvo sustabdytas netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui žala galimai kilo dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto – VSDFV teritorinių skyrių, veiksmų.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Teismas daro išvadą, kad jeigu pareiškėjui žala atsirado dėl viešojo administravimo subjektų (šiuo atveju VSDFV teritorinių skyrių (Kauno skyriaus)) neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą.
10. Taip pat pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, žala dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
11. Teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerija, priimdama skundžiamą Sprendimą ir atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, veikė savo kompetencijos ribose ir Įstatymo nuostatų nepažeidė.
Nors pagal Įstatymo nuostatas Teisingumo ministerija ir yra asignavimų žalai, atsiradusiai ir dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, valdytoja, tačiau ši aplinkybė nesuteikia teisės Teisingumo ministerijai šią žalą asmenims atlyginti ne teismo tvarka.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.