- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-406-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Civilinis atsakovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Justas Sakavičius, Edmundas Jankaitis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-135/2010
Teisėjas Mindaugas Striauka Procesinio sprendimo kategorija:
2010 m. lapkričio 25 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
S. U., asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo byla nutraukta ir S. U., pritaikius LR BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d. perduodant jį V. M. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. S. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 litų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam M. G. priteistas 24 000 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2009 metų birželio 13 dieną apie 14.00 valandą Šiauliuose, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir norėdamas Vilniaus gatvėje ties 33 namu apsisukti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 111 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sustojęs prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir pradėjęs važiuoti darydamas apsisukimą, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiai kitai transporto priemonei - motociklui HONDA VTX 1800, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. G., ir dėl to susidūrė su motociklu HONDA VTX 1800, kuris po susidūrimo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusius automobilius AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei RENAULT ŠAFRANE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam M. G. buvo padaryti kūno sužalojimai: dešinio šlaunikaulio apatinio trečdalio lūžis, dešinio žastikaulio išnirimas, dešinės rankos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžis, odos nubrozdinimai kūne, o dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, dešinio žastikaulio išnirimo bei dešinės rankos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad nuosprendžio dalis, kurioje iš civilinio atsakovo priteista neturtinė žala, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai byloje pritaikė LR CPK 6.270 str. 5 d., kadangi, pasak apelianto, šia įstatymo nuostata didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė be kaltės nustatyta tik tais atvejais, kai žala padaroma kitiems asmenims, kurie nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojais. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nukentėjusysis, kuris vairavo sportinį motociklą, taip pat laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir važiavo nesilaikydamas leistino greičio. Nurodo, kad šiuo atveju turėjo būti nustatinėjama abiejų didesnio pavojaus žaltinių valdytojų kaltė ir priežastinis ryšis tarp žalos ir civilinio atsakovo veiksmų, ko, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Apelianto nuomone, nuosprendis turi būti pakeistas atleidžiant apeliantą nuo civilinės atsakomybės nenustačius civilinės atsakomybei būtinų pagrindų.
Nurodo, kad apeliantui nesuprantama ir tai, kodėl teismas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju laiko UAB (duomenys neskelbtini, o ne kaltinamąjį. Nurodo, kad automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, o UAB,(duomenys neskelbtini automobilį iš S. U. tik nuomojosi S. U. darbo metu. Nurodo, kad įvykis įvyko ne S. U. darbo metu, o kaltinamajam po darbo valandų naudojant jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kas, pasak apelianto, buvo nustatyta teismo posėdyje. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į automobilio nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta tarp apelianto ir kaltinamojo, 6 punktą, kuriame numatytas atsakomybės pasiskirstymas.
Skundu civilinis atsakovas prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš UAB (duomenys neskelbtini) M. G. priteistas 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
S. U. pateikė atsikirtimą į civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti civilinio atsakovo skundo dalies, kuria apeliantas prašo padidinto pavojaus šaltinio valdytoju laikyti S. U. Nurodo, kad eismo įvykis įvyko S. U. darbo valandomis, jam atliekant darbo sutartyje numatytas funkcijas, o civilinio atsakovo pateiktas darbo grafikas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi grafike pažymėtos tik darbo dienos, nenurodant darbo valandų. Taip pat nurodo, kad jo (S. U.) ir civilinio atsakovo tarpusavyje sudarytos automobilio nuomos sutarties 6 punktas prieštarauja LR CK 6.270 str. 2 d.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. pateikė atsikirtimą į civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nuosprendį nepakeistu. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, kadangi tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobilį nuomojosi, nepanaikina jo, kaip transporto priemonės valdytojo, atsakomybės. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytos nuomos sutarties 6 punktas prieštarauja LR CK 6.157 str. ir 6.270 str. nuostatoms. Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini), nuomodama automobilį, prisiima ir atsakomybę kaip valdytojas už jo padarytą žalą. Taip pat nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini), atlyginusi padarytą žalą, regreso tvarka turi teisę išsireikalauti žalą iš už eismo įvykį kalto asmens. Nurodo, kad civilinis atsakovas, užsiimdamas veikla, kuri susijusi su keleivių pervežimu, turi prisiimti ir su šia veikla susijusią riziką bei materialinę atsakomybę. Nurodo, kad apeliantas, prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam priteista neturtinė žala, nenurodo iš ko žala turėtų būti priteista, taip panaikindamas, jo, kaip civilinio ieškovo, statusą.
Teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas prašė skundą tenkinti, prokuroras, S. U. ir nukentėjusysis M. G. prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl S. U. kaltės ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės.
Nors civilinis atsakovas skundo rezoliucinėje dalyje prašo panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje iš UAB (duomenys neskelbtini) M. G. priteistas 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, tačiau skunde dėsto ir argumentus dėl nukentėjusiojo - vairuotojo M. G. veiksmų, apelianto manymu, susijusių su autoįvykio kilimu ir jo pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos BPK 312 str. 3 d.), todėl su civiliniu ieškiniu nesusiję argumentai nesvarstytini.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs S. U. kaltu už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.), teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu 2010-05-12 buvo įtraukta įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilį eismo įvykio metu S. U. vairavo atlikdamas darbines funkcijas (1 t., b.l.158-159).
Byloje nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 95-96) nurodydamas, kad gydymo išlaidas, negautas pajamas ir dalį neturtinės žalos jam atlygino draudimo bendrovė, ieškiniu prašė priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 30 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje M. G. parodė, kad į reikalavimą dėl 30 000 Lt įtraukė 5 000 litų turtinės žalos dydžio sumą, kurią numato ateityje išleisti sveikatos atstatymo procedūroms, taip pat iki nuosprendžio priėmimo S. U. nukentėjusiajam M. G. atlygino 1 000 Lt neturtinę žalą (1 t., b.l. 90, 118). Atsižvelgdamas į tai, teismas nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, pagrįstai nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir teisingai nustatė šios žalos dydį.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. (CK 6.264 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo teisme metu ir apeliaciniame skunde civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) neigė savo, kaip civilinio atsakovo, atsakomybę nurodydamas, kad autoįvykis įvyko S. U. neatliekant darbinių pareigų ir UAB (duomenys neskelbtini) įvykio metu nebuvo padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) valdytoja.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra tinkamas atsakovas dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos nukentėjusiajam M. G.. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, kolegijai nekyla abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstai šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiliniu atsakovu ir privalo atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Ir nors šias aplinkybes apeliantas ginčija, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, nors automobilis Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ir priklausė S. U., tačiau 2009-01-06 automobilio nuomos sutarties pagrindu, kuri įvykio metu buvo galiojanti, buvo perduotas nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) laikinai naudoti už užmokestį (1 t., b.l. 97), S. U. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo taksi vairuotoju-kasininku nuo 2009-01-09 (2 t., b.l.199), S. U., apklausiamas įtariamuoju ir teismo metu nurodė, kad eismo įvykis įvyko po to, kai jis ties (duomenys neskelbtini), Šauliuose, namu išleido keleivius, nes buvo gavęs iškvietimą (1 t., b.l. 162, 167, 171), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota vieta, kurioje S. U. nurodė išleidęs keleivius (1 t., b.l.174). Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. U. patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu papildomai nurodydamas, kad įvykio dieną važiavo paimti keleivės pagal gautą iškvietimą iš dispečerės (2 t., b.l 88-89), taip pat parodė, kad įvykio dieną jis buvo registruotas pietiniame rajone, tačiau, paklaustas operatorės, sutiko važiuoti kur ji nurodė (2 t., b.l.101). Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. U., atlikdamas darbines pareigas, atvežė keleivį prie (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo ir ties tuo namu apsisukinėdamas padarė auto įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. U. atlikti vairuotojo – kasininko pareigoms nuo pat jo darbo pradžios UAB (duomenys neskelbtini) suteikė automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi nuomos sutarties pagrindais, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) buvo šios transporto priemonės valdytoja ir naudojo savo įmonės veiklai aptarnauti.
Pagal CK 6.264 str. l d. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Pagal CK 6.270 str. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių ir t.t) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Iš to seka, jog S. U. padarytą žalą nukentėjusiajam turi atlyginti jo darbdavys – įmonė UAB (duomenys neskelbtini).
Kolegija pažymi, kad LR CK 6.264 straipsnyje preziumuojama, kad darbuotojas padarė žalą eidamas darbines (tarnybines) pareigas, todėl atsakovas, norėdamas išvengti atsakomybės, privalo įrodyti, kad darbuotojas žalą padarė neidamas savo darbinių (tarnybinių) pareigų (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000-11-22 nutartis c.b. Nr.3K-3-1237/2000). Šiuo atveju civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) byloje pateiktas S. U. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (2 t., b.l.99) nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad eismo įvykis įvyko S. U. vykdant darbines pareigas – pervežant keleivius. Nuosprendyje teismas tinkamai vadovavosi LR CK 6.270 str., kurio 2 dalyje numatytas didesnio pavojaus atsakomybės subjektas. Pagal šio straipsnio nuostatas, valdytoju nėra laikomas asmuo, didesnį pavojaus šaltinį naudojantis darbo procesui pagal darbo sutartį, kadangi tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, kuriam priklauso didesnio pavojaus šaltinis nuosavybės, panaudos, nuomos ar kitos sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t. Šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, automobilis, su kuriuo įvyko auto įvykis, nuomos sutarties pagrindu priklausė UAB (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti apelianto skunde prašomos nuosprendžio dalies ar ją pakeisti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą.