Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis II invalidumo grupę, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2015 m. sausio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2016 m. birželio 25 d. apie 00 val. 10 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties mediniu ramentu tyčia vieną kartą sudavė į kojas lovoje gulinčiai motinai E. J., tokiu būdu šeimos nariui – motinai E. J. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo J. M. apklausos protokolo matyti, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato ir juos galėjo valdyti. Gyvena kartu su 81 metų motina E. J. savivaldybės skirtame bute, kuriame jis taip pat registruotas. Mama sunkiai vaikšto, jis padeda motinai buityje, pats nedirba, gauna invalidumo pašalpą. Paskutiniu metu dažnai geria alų, dėl to motina pyksta, tarp jų kyla konfliktai. 2016 m. birželio 25 d. visą dieną vartojo alkoholį, buvo išgėręs apie 7 litrus alaus, nakties metu, tikslios valandos nepameta, sutinka, kad tai galėjo būti 00 val. 10 min., jis supyko ant mamos, kad ji priekaištavo dėl girtumo. Dėl to jis pradėjo triukšmauti, po to su motinos lazda kartą sudavė jai per kojas, žemiau kelių. Pripažįsta, kad suduodamas mamai lazda sukėlė fizinį skausmą, tai suprato iš jos veido išraiškos, dėl skausmo ji sudejavo, apsiverkė. Mamos atsiprašė, su ja susitaikė (b. l. 45-47, 55-57).

Iš nukentėjusiosios E. J. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena kartu su sūnumi J. M., kuris niekur nedirba, yra II grupės invalidas. Pataruoju metu sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, geria stiprų alų, o išgėręs būna agresyvus. 2016 m. birželio 25 d. apie 00 val. 10 min., būdamas girtas, sūnus namuose triukšmavo, liepė jam daryti valgyti. Paskui iš jos atėmęs ramentą gulinčiai lovoje sudavė ir pataikė į abiejų kojų blauzdikaulių kaulus, tuo jai sukeldamas didžiulį skausmą. Jos kojų sąnariai keisti, ji sunkiai vaikšto (b.l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios E. J. parodymų, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. birželio 25 d. E. J. pareiškimas, kad 2016 m. birželio 25 d. apie 00 val. 10 min. neblaivus sūnus mediniu ramentu jai sudavė per kojas (b.l. 6).

2016 m. birželio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 11-12).

2016 m birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-20).

2016 m. birželio 25 d. asmens blaivumo testas patvirtina, kad 00.55 val. J. M. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b.l. 39).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš senyvo amžiaus motiną, mediniu ramentu tyčia suduodamas per abi kojas, tokiais neteisėtais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Toks kaltinamojo elgesys nesuderinamas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis J. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 68-70,72).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – garbaus amžiaus motiną. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. praeityje neteistas, 2015 m. sausio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BK 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja. J. M. nebaustas administracine tvarka, bylos duomenimis nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja. Bylos duomenimis J. M. įrašytas į psichiatro įskaitą ir stebimas, diagnozė F10,2 – priklausomybės sindromas vartojant alkoholį. Kaltinamasis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, yra II grupės invalidas, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme – laisvės apribojimu ir įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, elgseną iki nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios poziciją, spręstina, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, kaltinamajam J. M. skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant papildomus draudimus bei įpareigojimus – uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant gydytis nuo alokoholizmo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 63-64).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. birželio 25 d. 00.45 min. iki 2016 m. birželio 25 d. 17.50 val. (b.l. 60-62) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant draudimus bei įpareigojimus - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, kuriuos tęsti per visą paskirtosios bausmės laikotarpį ir įpareigoti 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant draudimus bei įpareigojimus - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, kuriuos tęsti per visą paskirtosios bausmės laikotarpį ir įpareigoti 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 25 d. 00.45 min. iki 2016 m. birželio 25 d. 17.50 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajai J. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti J. M., kad jis, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.