Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-14 · Civilinė byla Nr. e2A-791-480/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
e2A-791-480/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13260-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
R. V.
Ieškovas
UAB ,,Namų priežiūros centras“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-791-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13260-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 121.18; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20174-191/2014 pagal ieškovės UAB ,,Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 699,42 Lt skolos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė taikė padidintą administravimo mokestį, realūs darbai, kuriuos ieškovė privalėjo atlikti, nebuvo atlikti, stogo darbų tokia apimtimi nereikėjo atlikti, statinio apžiūros akte nėra konstatuota namo stogo avarinė būklė, atsakovės manymu akte pasirašė ir stogo dangos įvertinimą atliko netinkamos kvalifikacijos ekspertai. Lėšos, reikalingos stogo atnaujinimui, turi būti užskaitomos iš kas mėnesį mokamo mokesčio namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės R. V. 202,57 Eur (699,42 Lt) skolą, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,94 Eur (314 Lt) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Namų priežiūros centras“. Teismas nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Buto, taip pat ir negyvenamųjų patalpų, savininko pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę nustato ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788, 2010 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-441 patvirtintos Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, minėta atsakovės pareiga yra besąlyginė ir imperatyvi. Atsakovė iki įsiskolinimo, nors ir nereguliariai, mokėjo priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas taikytinas aukštesniąją juridinę galią turintis aktas, šiuo atveju - Savivaldybės Tarybos sprendimas, o ne 2013-06-28 Kauno miesto administracijos direktorius įsakymas Nr. A-1951, kuris buvo pakeistas, kaip prieštaraujantis Tarybos sprendimui. Atsakovės 699,42Lt įsiskolinimą už ginčijamą laikotarpį pagrindžia suvestiniai apyvartos žiniaraščiai, skolų valdymo atskaita, ieškovės atstovės paaiškinimai. 2013 m. balandžio mėn. ieškovė atliko daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbus. Būtinumas ir reikalingumas tokių darbų buvo nustatytas 2012-04-15 Statinio apžiūros aktu, į ieškovę dėl stogo remonto darbų kreipėsi ir namo gyventojai. Ieškovė organizavo namo gyventojų susirinkimą, dėl reikalingumo ir būtinumo atlikti stogo remonto darbus, tačiau dėl gyventojų neaktyvumo susirinkimas neįvyko. Statinio apžiūros akte buvo nustatytas būtinumas atlikti stogo remonto darbus, parengta lokalinė darbų sąmata. Šie darbai pripažintini privalomaisiais darbais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai - namo gyventojai privalo už tokius darbus apmokėti. Minimu laikotarpiu, ekspertas statybos inžinierius V. J. buvo įtrauktas į ekspertų sąrašus. Atsakovė priešieškinio ar atskiro ieškinio dėl stogo atliktų remonto darbų reikalingumo, kokybės ir kt. teisme nereiškė, todėl tokių darbų atlikimas buvo reikalingas. Atsakovei ar kitiems namo gyventojams nepasitikint ar abejojant dėl namo administratoriaus teikiamų eksploatavimo priežiūros paslaugų, jie turi teisę tokių paslaugų atsisakyti, arba įsteigti namo bendriją tokioms funkcijoms atlikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė R. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovės skaičiuotas padidintas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą yra neteisėtas ir teismo aiškinimas, kad taikytinas savivaldybės Tarybos sprendimas, kuris ne nustato mokestį, o nurodo jo apskaičiavimo tvarką, prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą buvo nustatytas 2006 m. liepos 31d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2929, sprendime ieškovę skirti administratoriumi. 2013-06-28 Kauno miesto administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1951 „Dėl Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ nurodė taikyti nepadidintus mokesčius, kokie buvo nurodyti sprendime skirti administratorių. Tačiau ieškovė nuo 2013-07-01, neturėdama administracijos direktoriaus įsakymo, taikė padidintą administravimo mokestį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nepanaikino 2013-06-28 įsakymo Nr. A-1951, bet išleido naują įsakymą, kuriuo nuo tam tikros datos leido taikyti didesnius įkainius ieškovei (nuo 2013-12-18): 2013-12-18 įsakymą Nr. A-3475 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A- 2929 „Dėl Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“. Todėl ieškovė laikotarpyje nuo 2013-06-28 įsakymo iki įsakymo, leidžiančio taikyti didesnius įkainius, papildymo privalėjo taikyti sutartyse ir galiojusiame įsakyme nurodytus mažesnius įkainius.

2. Rugsėjo mėn. pradžioje namo laiptinėse buvo iškabintas skelbimas apie atliktus stogo remonto darbus 2013 m. gegužės mėn. už 35.676,67 Lt sumą. Atsakovės butui tenkanti dalis sudaro 838,04 Lt. Atsakovė ir kiti butų savininkai sprendimą ginčijo, tačiau teismas to nevertino. Ieškovė, prieš atlikdamas darbus, privalėjo organizuoti gyventojų susirinkimus. Statinio apžiūros akte 2012-04-15 nėra konstatuota namo stogo avarinė būklė, akte yra aiškiai nurodyta kad defektai yra tik prie parapetų (neaukštos sienelės, atitveriančios stogą), o ne visoje dangoje. Todėl viso stogo, kaip bendro naudojimo objekto, remontas galimas tik iš kaupiamųjų lėšų ir suderinus su gyventojais. Tai reglamentuoja CK ir Administravimo nuostatai.

3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieškovę nuo prievolės pateikti pirminius įrodymus, duomenis apie techninės priežiūros atliktus darbus, susijusius su stogo einamąja priežiūra, pagrindžiančius ieškovės pateiktas ataskaitas ir lenteles, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio dalykas. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti papildomo apmokėjimo už stogo remonto darbus, nes teismo nustatyta, kad stogo remonto darbai pripažintini privalomaisiais darbais, o šių darbų apmokėjimas atliekamas iš kas mėnesį apskaičiuojamo techninės priežiūros mokesčio, kurio tarifas apskaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintos 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-537 Techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodiką.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad ji, apskaičiuodama administravimo tarifą, teisėtai vadovavosi 2013 m. balandžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-255 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei pagrįstai netaikė 2013 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1951 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A-2929 „Dėl Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“. Atsižvelgiant į tai, jog priimtas įsakymas pažeidė UAB „Namų priežiūros centras“ bei administruojamų namų patalpų savininkų teises, ieškovė minimą Įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka apskundė teismui (Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr. 1-1503-406/2013). Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi sustabdė įsakymo galiojimą. 2013 m. spalio 24 d. Kauno apygardos administracinis teismas priėmė nutartį pagal UAB „Namų priežiūros centras“ prašymą dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo. 2013 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-3475 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A-2929 „Dėl Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtino administruojamų namų tarifus apskaičiuotus pagal Tarybos sprendimą. Šiais savo veiksmais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pripažino Tarybos sprendimo teisėtumą bei priėmė jį įgyvendinantį aktą, atsižvelgiant į Tarybos sprendimo nustatytas tarifo apskaičiavimo taisykles. 2012 m. balandžio 15 d. Statinio apžiūros akte buvo konstatuota nesandari bei sueižėjusi stogo (namo (duomenys neskelbtini)) danga, pro plyšius skverbiasi vanduo ir t.t., kas ir sudaro namo administratoriui prievolę atlikti stogo dangos remonto darbus, kadangi esama stogo būklė neužtikrina stogo sandarumo, apsaugos nuo aplinkos poveikių būklės. Už atliktus stogo remonto darbus namo bendrasavininkai, tame tarpe ir atsakovė, buvo apmokestinti proporcingai pagal turimų butų plotą, kaip tai numato CK 4.82 str. 3 d. Mokestis išskirstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovei iš viso tenkanti mokėti suma 839,66 Lt. Nors atsakovė teigia, jog ji už stogo remonto darbus turi mokėti 838,04 Lt, tačiau nepateikė jokio paskaičiavimo, kuris pagrįstų, kodėl ji turi mokėti 1,62 Lt mažiau nei nurodo ieškovė. STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ Priede Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas yra nurodoma, jog iš techninės priežiūros lėšų atliekami tokie su namo stogu susiję darbai: šiukšlių ir kitų daiktų nuo stogo pašalinimas, stogo elementų smulkių defektų šalinimas. Akivaizdu, jog šie atlikto stogo remonto darbai jokiu būdu negali būti priskirti smulkiems stogo defektams, kadangi buvo atliktas stogo dangos keitimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už administravimo paslaugas naudojantis bendrąja daline nuosavybe tinkamo teisės akto taikymo, viso stogo remonto darbų bei jiems atlikti lėšų panaudojimo pagrįstumo.

2015 m. kovo 12 d. teisme buvo gautas apeliantės prašymas prie bylos prijungti Kauno miesto savivaldybės raštą (2014-12-02 Nr. (33.200)2-6795) ir Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus raštą (2014-11-20 Nr. 35-86315). Kadangi Civilinio proceso įstatymas draudžia papildyti apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 str.), todėl apeliantės pateikti raštai grąžinami juos padavusiam asmeniui.

Analizuodamas ir vertindamas apeliantės argumentus dėl viso stogo remonto darbų bei jiems atlikti lėšų panaudojimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė ginčija ne tik šių darbų reikalingumą, apimtį ir kokybę, bet ir tuo aspektu, kad lėšos reikalingos stogo atnaujinimui turi būti užskaitomos iš kas mėnesį mokamo namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus mokesčio, tuo tarpu ieškovė, papildomai apmokestino namo gyventojus, tarp jų – ir apeliantę.

CK 4.82 straipsnyje (ginčui aktualios CK 4.82 str., 4.83 str., 4.84 str. ir 4.85 str. redakcijos, galiojusios 2012 m. balandžio mėn. (Statinio apžiūros akto surašymo metu) -2013 m. gegužės mėn. (ginčo daugiabučio namo stogo remonto darbų metu)) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas, ginčui aktuali red. galiojanti nuo 2011-11-23). Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali red. galiojusi nuo 2007-05-19) yra išvardinti esminiai statinio reikalavimai, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustato pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai. Reglamentas nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (Reglamento 1 p.), kurių visuma yra išvardinta to paties Reglamento 5 punkte, o Reglamentas yra privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (Reglamento 2 p.).

Byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 15 d. Statinio apžiūros akte Nr. Kur6-7 yra konstatuota, jog stogų danga sueižėjusi, nesandari, pro plyšius skverbiasi vanduo (priedas Kur6-7, pav. 1 ir 2). Be to, 2011 m. liepos 12 d., 2012 m. kovo 14 d. ir patys namo gyventojai kreipėsi į ieškovę, prašydami sutvarkyti namo (duomenys neskelbtini) stogą. 2013 m. vasario 28 d. Apžiūros akto Nr. Kur6/II akto išvadose konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo stogo bituminėje dangoje atsiradę plyšių prie parapetų, danga sueižėjusi, nesandari, pro plyšius skverbiasi vanduo; ties lifto šachtos prieglaudomis danga sueižėjusi į lifto šachtą ir laiptines per plyšius skverbiasi vanduo; reikalinga iškapoti susidariusias pūsles, padaryti reikalingus nuolydžius įlajose, uždengti naują dangą. Stogo dangos keitimui 2013 m. kovo mėn. kainomis buvo parengta Lokalinė sąmata Nr. STG-V13-069840, pagal kurią darbų ir medžiagų bendra kaina su PVM yra 35 676,67 Lt. Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovė atsižvelgdama į konstatuotus namo stogo pažeidimus savarankiškai priėmė sprendimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) namo stogo remonto. Darbų atlikimą patvirtina su darbus atlikusią pagal Rangos sutartį Nr. NPCK-13-01-01 UAB „Mano būstas LT“ ieškovės pasirašytas Suvestinis papildomų darbų aktas 2013 m. birželio mėn., pagal kurį atliktų darbų suma su PVM 35 676,67 Lt; šiai sumai UAB „Mano būstas LT“ 2013 m. birželio 30 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą MBL 13-05975 apmokėjimui. Faktinės bylos aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog ieškovės iniciatyva atlikti namo stogo remonto darbai atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo apmokėto šių darbų atlikimo išlaidas. Apeliantė savo argumentų, jog nebuvo būtina keisti viso namo stogą, jog stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai, neįrodė ir nepagrindė (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, jog UAB „Sistela“ stogo ir jo elementų remonto darbų parengta sąmata pagal 2012 m. spalio mėn. statinių statybos skaičiuojamąsias kainas yra rekomendacinio pobūdžio. Ir nors apeliantė teigia, jog ji už mano stogo remonto darbus turi mokėti 838,04 Lt, tačiau nepateikė jokių argumentų ir paskaičiavimų, kurie pagrįstų, jog ji turi mokėti mažiau 1,62 Lt, nei nurodo ieškovė. Atmestini kaip nepagrįsti apeliatės argumentai, jog stogo remonto darbai turėjo būti atlikti iš namo techninės priežiūros lėšų. Pagal jau minėtą stogo dangos keitimui 2013 m. kovo mėn. kainomis parengtą Lokalinę sąmatą Nr. STG-V13-069840, ją atitinkantį Suvestinį papildomų darbų aktą 2013 m. birželio mėn., atlikti ginčo stogo remonto darbai negali būti priskirtini prie stogo priežiūros darbų, kurie nurodyti minėto Reglamento priedo Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 8 punkte, ir kurie atliekami iš techninės priežiūros lėšų. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl susidariusios permokos dėl neteisėtai skaičiuojamo mokesčio už stogo remonto darbus, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams, tame tarpe ir atsakovei, mokestis už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą buvo skaičiuojamas pagal 2013 m. balandžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-255 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Apeliantė teigia, jog turėjo būtu taikomas 2013 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1951 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A-2929 „Dėl Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija ir pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas taikytinas aukštesniąja juridinę galią turintis aktas, šiuo atveju - savivaldybės Tarybos sprendimas, o ne 2013 m. birželio 28 d. Kauno miesto administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1951, kuris buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Tarybos sprendimui.

Vadovaudamasi CK 4.84 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali red. galiojanti nuo 20011-10-19) patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, kurių 8.1 punktas numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą (šių Nuostatų 5 punkte nurodytų administratoriaus funkcijų vykdymas) – pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 punkte.

UAB „Namų priežiūros centras“ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-2929 buvo paskirta administruoti Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų (pagal sąrašą) bendrojo naudojimo objektus atrankos konkurso metu pasiūlytu administravimo mokesčiu: namams be centrinio šildymo – 0,028 Lt už kv./m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,029 Lt už kv. m (be PVM).

CK 4.84 straipsnio 9 dalis (red., galiojanti nuo 2013-01-01) numato, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Kauno miesto savivaldybės Taryba 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 patvirtino Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų maksimalaus administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimą. To paties sprendimo 2 punktu patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų skaičiuojamasis administravimo mokesčio tarifas – 0,117 Lt už 1 m² be PVM, nustatyta, kad asmens pretenduojančio teikti administravimo paslaugas, siūlomas administravimo mokesčio tarifas ar administratoriaus apskaičiuotas konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio tarifas, jei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme skirti administratorių yra nustatyta jo administravimo tvarka, negali viršyti pagal 1 punkte nurodytame apraše nustatytą tvarką apskaičiuoto namo maksimalaus administravimo mokesčio tarifo dydžio (šio sprendimo 3 p.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1951 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2929 „Dėl Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“, pakeitė minėtą 2006 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A-2929: paskyrė UAB Namų priežiūros centą Kauno miesto Šilainių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, (pagal priedą) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi ir nustatė mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą namams be centrinio šildymo – 0,028 Lt už 1 kv. m (be PVM), namams su centriniu šildymu – 0,029 Lt už 1 kv. m (be PVM). Iš nors UAB „Namų priežiūros centras“ minėtą įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka buvo apskundusi Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau byla 2014 m. vasario 20 d. nutartimi buvo nutraukta pareiškėjai UAB „Namų priežiūros centras“ atsisakius nuo pareikšto skundo (LITEKO duomenys, Kauno apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. I-337-406/2014).

Faktinės bylos aplinkybės bei aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog mokestis už daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimą buvo nustatytas 2006 m. liepos 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2929, paskiriant ieškovę administratoriumi, jo dydis nepakito ir priėmus 2013 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A-1951. Minėtas 2013 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. A-1951 nebuvo panaikintas nei teisminiu keliu, nei administracine procedūra, todėl yra galiojantis. Pažymėtina, jog vertinti minėto įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą ieškovė nėra kompetentinga. Tuo tarpu 2013 m. balandžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-255 patvirtino Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų maksimalaus administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimą, kai bendrojo naudojimo objektai administruojami pagal CK 4.84 straipsnį, kuriuo 2 dalimi remiantis sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skirai savivaldybės vykdomoji institucija.

Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė 679,25 Lt skolą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir byloje nėra esminio ginčo, kad nuo 2013 m. gruodžio 18 d., priėmus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. A- 3475, taikytini didesni įkainiai už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, tačiau iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį akivaizdu, jog vienu iš skolos susidarymo/nesudarymo argumentų yra tai, kad ieškovė neteisėtai nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. skaičiavo padidintą administravimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių netyrė ir nevertino. Ir nors pirmosios instancijos teismas aptarė 2013 m. savivaldybės Tarybos sprendimą bei administracijos direktoriaus įsakymą, tačiau nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi nuostata, kad taikytinas aukštesniąją juridinę galią turintis aktas, šiuo atveju – savivaldybės Tarybos sprendimas, nes, kaip nustatyta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, bendrojo naudojimo objekto priežiūros administravimo dydis buvo nustatytas galiojančiais įsakymais ir administratorius (t. y. ieškovė) laikotarpyje nuo įsakymo įsigaliojimo iki jo pakeitimo kitu įsakymu apskaičiuodamas administravimo mokestį turėjo taikyti galiojančiame įsakyme nurodytą tarifą, kai tuo tarpu nustatant mokesčio už bendrojo naudojimo objektų administravimo dydį nepagrįstai buvo vadovaujamasi savivaldybės Tarybos patvirtintu bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašu ir nepagrįstai taikomas jame nurodytas maksimalus skaičiuojamasis administravimo mokesčio tarifas. Pastebėtina, kad nors šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir nerenka įrodymų, tačiau jeigu įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovei tvirtinat, kad nuo 2013-06-01 ieškovė neteisėtai pradėjo taikyti padidintą administravimo mokesčio tarifą, tik turint tikslius ir detalius duomenis mokesčio už bendrojo naudojimo objektų administravimo dydį apskaičiavimą bei atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, o taip pat duomenis apie atsakovės sumokėtas šio mokesčio sumas, būtų galima spręsti apie tai, ar minėtu laikotarpiu nebuvo susidariusi šio mokesčio permoka, o tuo pačiu ir apie prašomos priteisti skolos dydžio pagrįstumą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteista 202,57 Eur (699,42 Lt) skolos ir bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir, negalint apeliacinės instancijos teismui ištaisyti nurodytų pažeidimų, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), kadangi nebuvo atskleista bylos esmė ir neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti 2015 m. kovo 12 d. teisme gautus apeliantės R. V. pateiktus Kauno miesto savivaldybės raštą (2014-12-02 Nr. (33.200)2-6795) ir Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus raštą (2014-11-20 Nr. 35-86315) juos padavusiam asmeniui.

Teisėja Albina Rimdeikaitė