- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-656-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Granitas“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Apskaitos garantas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai:
Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Granitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Apskaitos garantas“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Apskaitos garantas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu teismo įsakymo išdavimo tvarka dėl 90 976,43 Lt skolos priteisimo iš skolininko UAB „Granitas“. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 90 976,43 Lt sumai areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, motyvuodamas tuo, kad skolininkas prievolės nevykdo, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi prašymą patenkino. Kreditoriaus UAB „Apskaitos garantas“ reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko UAB „Granitas“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims 90976,43 Lt sumai. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant skolininkui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su kreditoriumi, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus reikalavimo turtinį pobūdį, nurodytą laikotarpį, per kurį skolininkas tinkamai nevykdo įsipareigojimų, reikalavimo sumą, padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas sprendė, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu yra tikslinga pirmiau taikyti skolininko nekilnojamojo turto areštą ir tik nesant ar esant nepakankamai skolininko nekilnojamojo turto, areštuoti skolininko kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, kad juridiniam asmeniui būtų sudaryta galimybė tinkamai vykdyti veiklą.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Granitas“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, pažeidžianti skolininko teises bei teisėtus interesus, todėl turi būti panaikinta. Nurodo, kad kreditoriaus pareikštas pareiškimas yra nepagrįstas.
Apelianto teigimu, teismo motyvai, kad skolininkas ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriumi, yra nepagrįsti, nes tai yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų netaikymas negali būti siejamas su prievolės vykdymo termino pažeidimu, nes pareiškime pateikti įrodymai nėra tiriami ir nenustatinėjama ar prievolė pažeista, ar iš viso ji egzistuoja.
Apeliantas taip pat nurodo, kad jis turi nemažai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau turi ir įsipareigojimų bankams, kitiems ūkio subjektams. Atsakovui taikytas turto areštas šioje byloje neišvengiamai sukels jam itin neigiamas pasekmes santykiuose su bankais, kitais kreditoriais, gali pakenkti deryboms su skolininkais, naujais verslo partneriais, kyla pagrįstos problemos dėl dalyvavimo Europos sąjungos rengiamuose projektuose, nes įmonė dirba statybų srityje. Neišvengiamai tai kenkia atsakovo reputacijai.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Apskaitos garantas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, laikydamas ekonomiškumo principo, nesuvaržydamas skolininko teisių labiau nei tai yra būtina būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Civilinio proceso kodekso 144 str.), procesinis įstatymas numato, jog pareiškime turi būti nurodytas motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą (Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 5 p.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, įsiteisėjusio teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kreditoriaus pareikštą turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 90 976,43 Lt skolos priteisimo, kitas jo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino kreditoriaus prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepažeisdamas ekonomiškumo principo. Nors pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad, kai ginčas yra turtinio pobūdžio ir ginčo suma yra didelė, tikėtina, jog dėl to gali padidėti teismo įsakymo neįvykdymo rizika, tačiau ši aplinkybė nėra vienintelė sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, tačiau darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs ne tik į reikalavimo dydį, bet ir į tai, kad skolininkas į raginimus nereaguoja bei gali imtis nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, vienaip ar kitaip galinčias įtakoti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ką šiuo atveju teismas teisingai padarė, nuo teismų praktikos, formuojamos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenukrypo.
Apelianto teigimu, kreditoriaus reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas bei jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų Nr. 2010/07/FTV-001, UAB „Granitas“ nėra pasirašęs jokios kredito linijos sutarties 2010-08-31 dienai, įkeitimo, kurį nurodo kreditorius, nėra gavęs kredito sumos, tačiau su šiais argumentais kolegija nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš kreditoriaus prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėtų dokumentų, tarp UAB „Apskaitos garantas“ (užsakovo) ir UAB „Granitas“ (tarpininko) buvo pasirašyta Finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 2010/07/FTV-001, pagal kurią tarpininkas įsipareigojo teikti užsakovui konsultacijas dėl kredito gavimo įkeičiant nekilnojamąjį turtą adresu Gamyklos g. 1, Mažeikiai, registro Nr. 61/14828 bei Gamyklos g. 1-1, Mažeikiai, registro Nr. 44/281836, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nekilnojamasis turtas, kurio registro Nr. 61/14828, nuosavybės teise priklauso UAB „Resaidas“, šio turto įkeitimas įregistruotas hipotekoje, hipotekos lakšto Nr. 09220100001242, tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijęs su byloje pareikštu reikalavimu ar yra pritaikytos netinkamam asmeniui. Tai, kokie santykiai susiklostę tarp šalių ir trečiųjų asmenų teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neanalizuoja, nes šios aplinkybės tiriamos bylą nagrinėjant iš esmės ir siekiant išnagrinėti tarp šalių kilusį teisinį ginčą. Skolininko prie atskirojo skundo pateikti įrodymai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nes teismui priimant skundžiamą nutartį, šios aplinkybės turėjo būti žinomos.
Skolininkas, nurodydamas, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neišvengiamai sukels jam itin neigiamas pasekmes santykiuose su bankais, kitais kreditoriais, gali pakenkti deryboms su skolininkais, naujais verslo partneriais, kyla pagrįstos problemos dėl dalyvavimo Europos sąjungos rengiamuose projektuose, nes įmonė dirba statybų srityje, kenkia jo reputacijai, šių savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais apie laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam daromą nepagrįstą ir neproporcingą žalą, todėl šiais argumentais naikinti teismo priimtos teisėtos nutarties nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais asmens, kurio atžvilgiu jos yra taikomos, teisių ir interesų suvaržymais, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Tačiau jis, manydamas, kad dėl kreditoriaus prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolių, gali kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalis) arba apskritai - įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, taip pat pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (Civilinio proceso kodekso 146, 147, 150 str.), siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus atskirąjį skundą iš apelianto nepriteistinos, nes jos bus paskaičiuotos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą, nes, kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės, teismo įsakymas, kurio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintas, o ieškinys priimtas nagrinėjimui (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.