Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius kaltinamojo A. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 98–100), jog bekalbant su E. J. kažkuriuo momentu vaikinas, kurį mušė, dingo iš namų, kur galėjo dingti, nežino, nepastebėjo, kaltinamasis nurodė, kad jis, priėjęs prie E. J., liepė jam pažiūrėti, ar nukentėjusiajam viskas gerai, E. pasakė, kad jo nėra, o jis pamanė, kad nukentėjusysis pasislėpė po lova.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius kaltinamojo parodymus (3 t., b. l. 101–104), jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotrauką atpažino V. J. kaip asmenį, kartu važiavusį ir dalyvavusį vykdant nusikalstamą veiką, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. Jis žinodamas, kad E. tėvas važinėjo panašia mašina ir nenorėdamas pakišti savo draugo, pasakė, kad juos vežė V. J., taip nurodydamas negražiai pasielgė, apkalbėjo, dabar duoda teisingus parodymus. Tęsdamas parodymus, A. L. nurodė, jog nesutinka su kaltinimu, kad pažeidė nukentėjusiojo būsto neliečiamybę. Jis, kalbėdamas telefonu, E. P. pasakė, kad atvažiuos pas jį į namus pasišnekėti, kad pokalbis bus kitoks. Nukentėjusiojo namo durys buvo atrakintos ir praviros. Neatsimena, ar įeidamas pasibeldė. E. P. nemiegojo. Jis įėjęs pasisveikino ir pasakė, kad jis yra tas asmuo, su kuriuo kalbėjosi telefonu, kuris pažadėjo atvažiuoti ir atvažiavo. Namas priklauso nukentėjusiajai P., jis jos nepažinojo, ėjo ne pas I. P..

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius kaltinamojo parodymus (3 t., b. l. 98–100), jog po kiek laiko atsisukęs pamatė, kad televizoriaus kambaryje nebebuvo, kaltinamasis parodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad ant visų daiktų yra jo piršto antspaudai, sakė, kad jį uždarys, jei neprisipažins. Ikiteisminio tyrimo metu sutiko su kaltinimu, davė tokius parodymus, nes nenorėjo būti uždarytas. Tuo metu turėjo draugę, kuri vartojo alkoholį. Jam reikėjo būti laisvėje ir ja rūpintis. Nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono „Nokia“ nematė, nematė kompiuterio „Acer Paskal Bell“ – 200 eurų vertės, jų neėmė, nežino ir nematė kompiuterio „Q“ 100 eurų vertės. Vieną sidabrinį kompiuterį, grįždamas į Jonavą, pamatė automobilyje. Kadangi jo draugas Š. jam buvo skolingas, tai jis nutarė kompiuterį paimti už skolą. Kompiuterį iš automobilio pasiėmė ir kartu su E. pardavė už 40-50 eurų kažkokiam žmogui. Dalį pinigų už parduotą kompiuterį E. atidavė už skolą, už likusius pirko alkoholio ir maisto. Jokių kaltinime išvardintų daiktų jis neėmė, jis tik matė, kaip jo draugas nešėsi antifrizą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius kaltinamojo parodymus (3 t., b. l. 98–100), jog, būdamas virtuvėje, pro langą kieme pamatė dvi kompiuterio kolonėles, kurias prieš tai matė kambaryje, o prie kolonėlių matė juodos spalvos nešiojamą kompiuterį, prieš tai eidamas pasiūlė paimti kolonėles, nes jos pasirodė neblogos, kas iš namo išnešė į kiemą ir kada, nematė, po to matė, kad tas kolonėles į automobilio bagažinę atnešęs įdėjo E. J., matė, kai iš kieme esančio kito pastato, galimai sandėlio, išeina E. J. tėvas, turėdamas rankose nedidelę talpą - baką, kas jame, nežinojo, kur padėjo, nematė, taip pat matė, kad E. J. tėvas vaikščiojo pirmyn atgal į namą, bet kad jis būtų ėmęs kokius daiktus, nematė, važiuojant namo, kilo kalba apie tai, ką pagrobė E. J. tėvas, E. tėvas pasakė, kad iš namo be televizoriaus dar paėmė kompiuterio garso kolonėles, kompiuterį, telefoną, pasakė, kad jam nereikia jokių daiktų, nebent galėtų padovanoti, E. pasakė tėvui išmesti pagrobtą telefoną, nes taip jį iš karto suseks policija, pasakė, kad jam tikrai nereikalingas pagrobtas nešiojamas kompiuteris, per jį gali susekti, E. J. pasakė, kad žino, kam parduoti kompiuterį ir iš karto telefonu susiskambino su kažkokiu žmogumi ir pasiūlė jam pirkti, paimtas kompiuterio kolonėles vėliau išmetė, nes suprato, kad nenori turėti jokių vogtų daiktų, kaltinamasis A. L. paaiškino, kad perskaitytų parodymų netvirtina, nes tuo metu jis bet ką galėjo pasakyti. Jis ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes norėjo, kad jį paleistų, nurodė aplinkybes tokias, kokias jam liepė sakyti pareigūnai, kurie sakė, kad, davus parodymus, išleis į laisvę. Jis pareigūnams nesakė, kad kolonėles nešė E. J.. Iš sandėlio nešdamas bakelį skysčio išėjo ne E. tėvas, o jo draugas. Apklausos protokolą jis pasirašė ir su juo sutiko, nes norėjo kuo greičiau išeiti į laisvę dėl draugės.

Su nukentėjusiojo E. P. civiliniu ieškiniu 140 eurų žalos atlyginimui, nesutinka. Su I. P. pareikštu ieškiniu 770 eurų žalos atlyginimui nesutinka, jis neėmė jokių daiktų. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir dirba viešus darbus. Jokio registruotino turto jis neturi.

E. J., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl patikslinto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltu prisipažino iš dalies, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 165 straipsnio 1 dalį - kaltu neprisipažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku 2018 m. kovo 27 d. eidamas pro šalį užėjo pas A. B.. B. buvo su draugu, gėrė, pasiūlė jam prisėsti, jie išgėrė. E. P. pradėjo skambinėti B., B. atmetinėjo skambučius, sakė, kad skambina E. iš (duomenys neskelbtini). Su E. P. pas B. jis yra vieną kartą gėręs. Jam atsibodus klausytis telefono melodijos ir norėdamas pasakyti, kad nustotų skambinti, jis iš savo telefono paskambino E. P. ir pasakė, kad daugiau neskambinėtų ir leistų normaliai išgerti. Tada E. P. jam pasakė „ką čia gaidy man aiškini“, jis taip pat galėjo nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Jis beeidamas į parduotuvę pirkti alkoholio, sutiko A. L.. Kalbėdamas telefonu su E. P., naudojo laisvų rankų įrangą, jų pokalbį išgirdo A. L.. A. L., paėmęs iš jo telefoną, paklausė, kodėl jį vadina „gaidžiu“. Žodis „gaidys“ kalėjime baisus įžeidimas, nuteistųjų nuskriaustųjų kastos atstovas, tokio įžeidimo atleisti negalima, pasakė, kad turės atsakyti už tokius žodžius. E. P. ir A. L. visaip išvadino. Jis manė, kad taip palikti neįmanoma, reikia atsakyti už tokius žodžius, jei taip pavadino, turės įrodyti. Jis žinojo, kad tas asmuo negalės pagrįsti to įžeidimo. Važiavo pas nukentėjusįjį, nes norėjo, kad nukentėjusysis atsakytų už savo pasakytus žodžius. Atvažiavo A. L. draugas ir jie paprašė jo pavežti. Nukentėjusiojo adresą pasakė B.. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), klausinėjo su A. L. E. P. adreso. Kažkuris žmogus parodė namą. Privažiavo prie to namo, durys buvo atviros. Įėję pamatė lovoje gulintį E. P., paprašė jo atsakyti, kas čia „gaidžiai“. A. L. priėjo, nukentėjusysis atsisėdo, kažką pasakė, tuomet A. L. sudavė nukentėjusiajam. A. L. mušė nukentėjusįjį rankomis, smūgių skaičiaus nežino, greitą smūgių seriją suvarė. Jis tuo metu stovėjo šalia. A. L. gal ir kojomis galėjo suduoti, bet jis nematė. Nukentėjusysis buvo kruvinas, bėgo kraujas iš veido, nosies, lūpos. Jam pasakius eiti, visi sėdo į mašiną ir išvažiavo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius kaltinamojo E. J. parodymus (3 t., b. l. 28, 29, 47 ), jog nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nepažįsta nei nukentėjusiojo, nei vieno asmens gyvenančio tame kaime, nežino, kur tas kaimas, tame kaime niekada nėra buvęs, nusikalstamos veikos neįvykdė, neatliko jokių veiksmų, jam atrodo, kad pagrobtų daiktų kainos per aukštos, kaltinamasis paaiškino, kad jis jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, nebuvo jo pirštų antspaudų, jis tik stovėjo šalia. Praeidamas matė, kad televizorius senas. Nesutinka, kad jis pažeidė nukentėjusiojo būsto neliečiamybę. Jis pripažįsta, kad buvo kartu su A. L. užėjęs pas nukentėjusįjį, kad stovėjo A. L. už nugaros, kol jis paauklėjo E. P.. Pas nukentėjusįjį užėjo pro atdaras duris, ar beldėsi, neatsimena, nukentėjusysis nemiegojo, gulėjo ant lovos. Nukentėjusiųjų daiktų nematė ir nieko neėmė, kas ėmė, nežino. Jis važiuodamas sėdėjo automobilio gale, A. L. sėdėjo priekyje ir kalbėjosi su draugu. Kieno yra kompiuteris, kurį jie kartu pardavė, nežino. Įėjęs į namus, matė nukentėjusiojo televizorių, matė, kaip A. L. ištraukė laidą, pasakė, kad televizorius bus kaip kompensacija. Nematė, kad kas nors būtų išnešęs televizorių. Apie kaltinime nurodytus nukentėjusiųjų daiktus, nieko negali pasakyti, jis jų neėmė, kad A. L. būtų ėmęs, nematė. Ką ėmė A. L. draugelis, nematė. Kai išeidinėjo, A. L. draugas ėjo su kažkokiu bakeliu, ką draugas veikė, kai jie kalbėjosi su nukentėjusiuoju, nežino. Jų tikslas buvo nuvykus pas nukentėjusįjį su juo mandagiai pasikalbėti. Su nukentėjusiojo E. P. pareikštu 140 eurų ieškiniu ir nukentėjusiosios I. P. 770 eurų ieškiniu nesutinka. Parduodant kompiuterį, jis dalyvavo, pardavė už 40-50 eurų nepažįstamam asmeniui. Pinigus išleido alkoholiui. Parduodamas nežinojo, kad parduoda pagrobtą turtą. A. L. draugas pasakė kompiuterį pasiimti už skolą. A. L. draugą matė pirmą kartą.

V. J., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis nusikaltimo nepadarė, niekur nebuvo ir nevažiavo kartu su E. J. ir A. L.. Dėl A. L. parodymų, kur ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino kaip asmenį, dalyvavusį kartu nusikaltimo padaryme, gali paaiškinti, kad A. L. davė tokius parodymus prigąsdintas policijos pareigūnų. Šias aplinkybes pats A. L. nurodė teisme. Ką liepė pareigūnai sakyti, tą A. L. ir sakė. Jis nesistengė ieškoti A. L. ir aiškintis, kodėl jis taip kalbėjo pareigūnams. Teisme A. L. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo, nes A. L. norėjo uždaryti, ką liepė, tą jis pasakė ir jo neuždarė. Kodėl L. jį apkalbėjo, o ne kitą asmenį, nežino. Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nes yra nekaltas. Daiktų kainos nurodytos labai didelės, tokių kainų iš viso nėra. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, remontuoja automobilius, yra suvirintojas ir supranta, kas kiek kainuoja. Turi autopakrovėjo teises. Automobilis „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, yra jo sūnaus, gyvenančio Anglijoje. Šis automobilis registruotas jo vardu. Tuo automobiliu, kai reikia, naudojasi, parašo, kad kas pavežtų. 2018 m. kovo mėnesį jis gyveno (duomenys neskelbtini), kitaip vadinamame (duomenys neskelbtini). E. prisigėręs dažnai jam skambinėdavo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, galėjo būti kaip nurodyta kaltinime 2018 m. kovo 27 d. Tą dieną buvo išgėręs. Jis pabendraudavo su A. B.. Tą kartą sumanė jam paskambinti ir pasikalbėti. Atsiliepė E. J. ir pradėjo sakyti, ko jis skambinėja. Kalbėdami abu apsikeitė keiksmažodžiais. Tada po 10–20 minučių jam paskambino E. J. iš kito, nežinomo numerio. Jie vėl apsikeitė keiksmažodžiais, išgirdo sakant „(duomenys neskelbtini)“, po to užmigo. Pabudo gulėdamas ant grindų, mušamas. Buvo apie 2 valanda dienos. Jis negirdėjo, kad kas įeitų į namo vidų, tuo metu miegojo. Namo durys buvo atrakintos, nes neužsirakina, sugedusi spyna. Jis net nespėjo pastebėti, kas mušė, galėjo būti sąmonę praradęs. Smūgiavo į galvą kojomis, rankomis. Išgirdo keiksmus, girdėjo, kaip tarpusavyje kalbėjosi, sakė eiti pasižiūrėti į kitą kambarį, gal ką ras. Pagal balsus ir pagal kojas suprato, kad buvo dviese. Koja į galvą spyrė E., sakė, už tokį tai žodį. Pabudęs ant žemės, pamatė du žmones. Jis iššoko per langą ir bėgo pas kaimynę L. V., jos paprašė iškviesti policiją, pasakė, kad plėšia, vagia. Vienas iš jų vilkėjo mėlyna striuke. Kiek laiko buvo mušamas, negali pasakyti. Jis buvo kruvinas, buvo prakirstas antakis. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Vieną jų atpažino, nurodė, kad E. J.. E. J. atpažino iš balso ir pagal striukę. Atvykusi greitoji vežė į Kauną. Grįžęs į namus pasigedo televizoriaus „TV STAR“, dviejų kompiuterių „Acer Paskard Bell“ ir „Q“, dviejų garso kolonėlių „Sony“, telefono „Nokia“. Kitus daiktus labiau sužiūrėjo mama. Ar buvo kas pagrobta iš ūkinio pastato, nežino. Pareikštą civilinį ieškinį 140 eurų sumai palaiko, jis neatlygintas, prašo priteisti iš E. J.. E. J. pažinojo, kartą su juo jam pas B. teko gerti. Po įvykio kalbėjosi su V. M., ji sakė mačiusi automobilį, lyg „VW Golf“ markės, sidabrinės ar baltos spalvos. A. R. pasakojo, kad pas jį buvo užsukę dviese, klausė, kur jis gyvena. Ar A. L. jo atžvilgiu atliko kokius nors smurtinius veiksmus, negali pasakyti. Jį mušė dviese, veidų nematė. E. J. jį mušė, po to grobė daiktus. Jis E. J. turi pretenzijų dėl sumušimo ir dėl daiktų pagrobimo. Kokį konkrečiai turtą pagrobė E. J., nematė. Iki įvykio A. L. nebuvo matęs. Nusikalstamos veikos metu nesuprato, kas tai per žmogus, iš kur jis atsirado. Įvykio dieną jis ginčijosi, apsižodžiavo su E. J.. Ir E. J. ir jis, kalbėdami telefonu, vienas kito atžvilgiu vartojo keiksmažodžius. Pirmas jam paskambinęs E. J. priekaištavo, kodėl jis skambina A. B.. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, nuosavybės teise priklauso jo tėvams I.ir A. P.. Jei būtų žinojęs, kad kaltinamieji atvyks, nebūtų jų įsileidęs. Kaltinamieji į jo būstą pateko prieš jo valią. Durų skambutis yra, bet neveikiantis. Pagrobtų 5 litrų aušinimo skysčio vertę - 13 eurų, nurodė jo mama. Nežino aušinimo skysčio kainos, ji įvairi. Garso kolonėles „Sony“ jis pirko Vokietijoje už 80 eurų, tokią kainą ir nurodė. Mobilaus ryšio telefonas – 60 eurų, už tokią kainą jis pirko telefoną. Televizorius „TV Star“ - 215 eurų, jis pirktas prieš pusmetį, pakankamai naujas. Kompiuteris „Paskard Bell“ - 200 eurų, kainą nurodė jo mama. Kompiuterį „Q“ – 100 eurų vertės, pirko jo mama ir jam padovanojo. Mano, kad kompiuteris buvo įgytas už didesnę kainą. Kvepalai 11 eurų gali būti tėčio. Dėl įvykio vietos apžiūros metu paimto bliuzono, pagalvės užvalkalo su dėmėmis, panašiomis į kraują, arbatinuko, nepageidauja, kad jie būtų grąžinti, prašo sunaikinti.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. parodė, kad įvykis galėjo būti 2018 m. kovo 27 d. Ji buvo darbe, dirba ligoninėje. Po pietų apie 14.30 val. jai pranešė, kad namuose muštynės ir viskas iš namų vagiama. Grįžus į namus, rado atvykusius policijos pareigūnus, greitąją pagalbą. E. buvo sumuštas, atrodė labai baisiai, visas kruvinas, sužalotos akys, ausis. Namuose buvo išmėtyti daiktai, kambaryje pasigedo televizoriaus. Nebuvo ir jos asmeninio kompiuterio, kuris buvo prie jos lovos. Užėjusi į E. kambarį, pastebėjo, kad nėra dviejų kolonėlių, kompiuterio, kuris buvo nutrauktas nuo laido ir išneštas. Ją ištiko šokas. Su sūnumi greitąja vyko į gydymo įstaigą, į Kauną. Iš ryto paskambino draudėjai, pranešė apie įvykį. Draudėja liepė sudaryti pagrobtų daiktų sąrašą. Pastebėjo, kad nėra klaviatūros, kvepalų. Jos papuošalų dėžutė buvo ištuštinta. Dėžutė buvo jos kambaryje ant komodos. Pasigedo auksinių auskariukų, dviejų mažų sidabrinių grandinėlių, paauksuoto žiedo, USB laikmenos. Iš jos namų buvo pagrobta: mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, 60 eurų vertės, dvi garso kolonėlės „Sony“, 80 eurų vertės, televizorius „TV Star“ – 215 eurų vertės, kompiuteris „Acer PASKARD BELL“ 200 eurų vertės, kompiuteris „Q“ – 100 eurų vertės, kompiuterio klaviatūros 7 eurų vertės, auksiniai auskarai 40 eurų vertės, paauksuotas žiedas 50 eurų vertės, dvi sidabrinės grandinėlės bendros 15 eurų vertės, balto metalo vėrinys ir auskarų komplektas 30 eurų vertės, gyvūnų dantų vėrinys 25 eurų vertės, USB laikmena 10 eurų vertės. Buvo paimta mėsa, žuvis, pusfabrikačiai viso 50 eurų vertės, kvepalai „Avon“ 15 eurų vertės. Ūkiniame pastate pasigedo 4 litrų benzino 4 eurų vertės, 5 litrų aušinimo skysčio 13 eurų vertės, magnetofono „Alpine“ 100 eurų vertės. 5 litrų aušinimo skysčio kaina - 13 Eur, nurodyta tokia, už kokią ji šį skystį pirko. Koks tai aušinimo skystis, negali nurodyti, žino, kad žieminis. Pagrobto televizoriaus čekį pristatė, jis pirktas prieš du metus, nurodė tokią sumą, kokią mokėjo. Kokią sumą nurodyti, patarė policijoje. Kompiuteris „ACER“ įsigytas už 400 eurų, jis dėvėtas 5 metus, todėl nurodė pusė jo pirkimo kainos. Kompiuterio „Q“ nurodyta 100 eurų vertė, jis panašiai 5 metų senumo, nurodė pusę sumokėtos už kompiuterį kainos, įvertindama nusidėvėjimą. Nepamena, kiek už jį mokėjo. Klaviatūra buvo nauja, kiek už ją mokėjo, tokią kainą ir nurodė. Auksiniai auskarai - jos mamos dovana, jų tokia vertė, kurią ir nurodė, paauksuotas žiedas uošvienės dovana, šių daiktų ji nevertino kaip naujų. Gyvūno dantų vėrinys yra papuošalas ant kaklo, atvežtas iš Vokietijos, tyrėja nurodė maždaug tokią jo vertę. Maisto produktų kainą nurodė paskaičiavusi, kiek jie kainavo. Automobilio magnetolos „Alpina“ vertė apie 100 eurų, ją paskolino L. M., jis ir nurodė magnetolos vertę. Turėtus pavogtų daiktų čekius pristatė, ne visų daiktų čekius turėjo. Ji klausė sūnaus, už ką jį mušė. Iš pradžių sūnus E. sakė, kad nieko nepamena. Vakare, kai atsigavo, pasakė, kad galėjo viskas būti po apsižodžiavimo su E.. Pareigūnai pagal išklotines nustatė, kad atitinka laikas. Sūnus sakė, kad pabudo nuo smūgių. Buvo kruvina siena, kruvina patalynė. Viskas vyko jos kambaryje, sūnus miegojo jos lovoje. E. pasakė, kad buvo dviese.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius nukentėjusiosios I. P. parodymus (1 t., b. l. 133–135 ), jog sūnus dar minėjo, kad tuo metu, kai jį mušė du vyrai, jis matė, kaip trečias atjunginėjo televizoriaus, stovėjusio ant sekcijos lentynos, laidus, nukentėjusioji patvirtino, kad taip jai pasakė sūnus. Po to sūnus sakė gal tik du vyrai buvo. Sūnus tuo metu tikrai buvo gana stipriai girtas, jis dažnai vartoja alkoholį. Pareigūnai buvo atvežę A. L. į įvykio vietą. L. viską parodė, rodė, ką darė, ką matė namuose. Prašė jos atleisti, atsiprašinėjo. Ji neatleido L.. L. E. P. neatsiprašė. Apžiūrėti ūkinį pastatą jai patarė kaimynė L. V.. L. pro langą matė iš ten nešant daiktus, ji sakė žmonių negalėjo atpažinti, nurodė, kad buvo du jauni, minėjo, kad jiems nešant daiktus, nešuliai iškrito iš rankų, o vienas senyvo amžiaus vyras stovėjo prie mašinos. Tą nurodė ir L., ir kaimynė V.. Iš kaimynių aiškinimų suprato, kad buvo trise. Niekas iš pagrobtų daiktų jai negrąžinta. Sūnus E. yra dirbantis, iš namų nėra jokių daiktų išnešęs. Reiškia civilinį ieškinį 770 eurų sumai už visus pavogtus daiktus, prašo priteisti iš visų kaltinamųjų, žala jai neatlyginta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad jis yra nukentėjusiųjų P. kaimynas. Jis 2018 m. kovo 27 d. buvo namuose, pamatęs sustojusį automobilį, išėjo į kiemą. Atėję du vyriškiai paklausė, kur yra parduotuvė, sakė, kad prie parduotuvės gyvena E.. Jis pagalvojo, kad čia E. draugai ir nurodė jiems vykti į kaimą. Tie asmenys buvo atvykę lyg sidabrinės spalvos automobiliu. Automobilio markės jis neskiria. Į kiemą atėjo dviese, kitas, likęs automobilyje, apsisuko. Tie du asmenys buvo pagėrę, apšepę. Nepastebėjo, kas vairavo automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. M. parodė, kad nukentėjusieji I. P. ir E. P. - kaimynai. E. yra jo draugas. E. jam pasakojo, kad buvo atvykę „bachūrai‘ ir jį sumušė, apiplėšė. Kitą dieną E. pas jį buvo atėjęs, matė sumuštą E. veidą. Jis E.i buvo paskolinęs magnetolą, tai ją išnešė. E. sakė, kad buvo trise, kad iššokęs per langą ėjo pas kaimynus pagalbos prašytis. E. dar minėjo, kad telefonu su tais, kurie apiplėšė, konfliktavo. Viskas buvo seniai, nelabai atsimena pokalbį su E..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. V. parodė, kad ji yra nukentėjusiųjų kaimynė, gyvena netoliese. Neatsimena, kada tai buvo, E. P. atbėgo pas ją sumuštas. E. buvo basas, veidas kruvinas, sakė, kad jį užpuolė, prašė kuo greičiau kviesti policiją. Ji iškvietė policiją. Pažiūrėjus per langą, pamatė, kaip du asmenys kažką neša. Matė, kaip nunešus vienas sugrįžo ir nuėjo į garažą, iš ten išsinešė bakelį, kuriame buvo kažkas žalia. Daiktus nešė pasikišę po rankomis. Ji nematė, kokius daiktus nešė, nešėsi nemažai daiktų. Dviese buvo ir abu nešė. Kaip apsirengę, nepastebėjo, nes užstojo priekyje augančios vyšnios. Jai atrodo, kad vienas vilkėjo oranžinės spalvos striuke, kitas - mėlynos spalvos. Tie vyrai buvo jauni. Automobilio ji nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius liudytojos L. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 163, 164), jog pirmas nuėjo vyras, vilkintis mėlyna striuke, netrukus grįžo tuščiomis rankomis, nuėjo tiesiai į garažą pas E., atsinešė plastmasinę talpą su žaliu skysčiu. Tuo metu oranžine striuke vilkintis vyras ėjo iš lėto, kadangi su savimi turėjo daug daiktų, kurie jam krito iš rankų. Kai vyras mėlyna striuke išėjo iš garažo, abu vyrai pasišalino kartu, liudytoja patvirtino, kad perskaityti jos parodymai yra teisingi. Tęsdama parodymus, liudytoja nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o nukentėjusieji gyvena (duomenys neskelbtini). Atėjęs E. jai pasirodė blaivus, buvo išsigandęs, drebėjo, sakė, kad miegojo, kai atėję pradėjo mušti, pasakojo, kad buvo dviese ir jis vos paspruko.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. (M.) parodė, kad ji yra nukentėjusiųjų kaimynė. Ji per langą matė stovinčią pilkos spalvos mašiną, trečio modelio „VW Golf“. Tuo metu namuose tvarkėsi ir vienu momentu pamatė, kaip visi trys išbėgo iš P. namų, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Su savimi du vyrai nieko neturėjo, trečias buvo užsikišęs dėžutę, lyg nuo muzikinio centro. Vyrai buvo su treningais, du lyg su kapišonais. Ji paskambino E. tėčiui, pasakė, ką matė. Po to, nuėjus į kiemą, kvietė E., jis išėjo visas kruvinas. Automobilis buvo dviem paprastais ir dviem lietais ratais. Įvykis buvo pernai metais, tikslaus laiko nepamena. Automobilis stovėjo ant kelio. Toje vietoje niekada mašinos nestovi. Jai sukėlė įtarimą vaikštinėjantis vyrukas. Pažiūrėjo vieną kartą, matė kaip vaikščiojo, vienas nuėjo iki mašinos, grįžęs atidarė bagažinės dangtį, nematė, ar ką dėjo. Tada tas vyriškis nuėjo, o vienas liko prie tos mašinos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius liudytojos V. P. (M.) parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 166, 167), jog vienas iš vyrų nešėsi dvi garso kolonėles nuo muzikinio centro, liudytoja patvirtino, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Kokio amžiaus buvo tie vyrai, negali pasakyti. Jai iš namų gerai matosi P. namas. Ji apie automobilius nusimano ir yra įsitikinusi, kad tai buvo „VW Golf“ automobilis. Automobilio spalvą gal primiršusi, ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Nukentėjusįjį E. P. pažįsta, buvo pas jį apsilankęs. Nieko neatsimena, prašo pagarsinti jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius liudytojo A. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 169), jog 2018 m. kovo 27 d., apie 14 val. jis savo bute vartojo alkoholinius gėrimus su vyru, vardu V.. Vartojant alkoholinius gėrimus, į butą atėjo E. J.. Jis taip pat kartu vartojo alkoholį. Būnant bute, į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino E., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis E. skambutį atmetė. E. J. paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir, surinkęs E. numerį, savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino E.. Tarp jų kilo konfliktas, jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. E. J. iš jo buto išėjo kalbėdamas telefonu. E. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau jam paskambino E., pasakė, kad iš jo pagrobė daiktus, daugiau E. nieko neminėjo. Kas kartu su E. J. galėjo apiplėšti E., jis nežino. Liudytojas A. B. patvirtino, kad perskaityti jo parodymai yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, E. J. - jo draugas. Šioje byloje jis nieko nežino. Tą dieną, galėjo būti 2018 m. kovo 27 d., jam skambino E. J. ir prašė kažkur nuvežti. E. buvo išgėręs, kalbėjo nerišliai. Jis nesuprato, kur reikės vežti. Pasakė E., kad neturi laiko ir padėjo ragelį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius liudytojo V. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 64, 65), jog prašė nuvežti į kažkokį kaimą ir sakė, kad nori su kažkuo pašnekėti, liudytojas patvirtino, kad taip buvo.

2018 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu be kitų duomenų nurodyta, kad ant kambario sienos virš lovos, ant pagalvės, bliuzono matyti raudonos spalvos dėmės, rasta ir paimta 8 vnt. daktiloskopinių plokštelių su rankų atspaudais, pagalvės užvalkalas ir bliuzonas su galimai kraujo dėmėmis, taip pat raudonos spalvos dėmių pavyzdys (1 t., b. l. 30–42 ).

2018 m. spalio 18 d. specialisto išvada nustatyta, kad piršto pėdsakas ir delno pėdsakas, rasti ir paimti 2018 m. kovo 27 d. atliktos įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra palikti A. L., dešinės rankos nykščiu ir kairės rankos delnu (1 t., 89–91).

2018 m. liepos 18 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad pilkos spalvos bliuzonas ir žalios spalvos pagalvės užvalkalas yra sutepti raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju (1 t., b. l. 43–45).

2018 m. liepos 19 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis V. J., yra pilkos spalvos, universaliu kėbulu, be žymių defektų (1 t., b. l. 57–63).

2018 m. kovo 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. P. atpažino E. J., kaip asmenį, kurį žinojo E. vardu ir kuris jam telefonu skambino 2018 m. kovo 27 d. (1 t., 108, 109).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1031/2018(02) nustatyta, kad E. P. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, abiejų ausų kaušeliuose, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje šlaunyje, kairėje pažasties duobėje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. kovo 27 d. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, ne mažiau šešiolikos trauminių poveikių pasekoje. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 126, 127).

2018 m. gegužės 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas A. R. atpažino E. J., kaip asmenį, kuris 2018 m. kovo 27 d. buvo atvažiavęs sidabrinės spalvos automobiliu ir klausė, kur gyvena E. (1 t., b. l. 160, 161).

2018 m. birželio 14 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad nukentėjusysis E. P. 2018 m. kovo 27 d. 09:58 val. jis skambina A. B. į mobiliojo ryšio telefoną, Nr. (duomenys neskelbtini), 10:00 val. ir 10:05 val. jam skambina E. J. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 10:06 val. ir 10.10 val. E. P. gauna sms iš E. J. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus E. J. mobiliojo ryšio išklotinę gauti duomenys, kad 2018 m. kovo 27 d. 10:41 val., 11:17 val. ir 12:18 val. jis skambino į mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris E. J. telefono aparate pavadintas „Kriaka“. 2018 m. kovo 27 d. 12:17 val. E. J. skambino į mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris E. J. telefono aparate pavadintas „Tėvas“. Pagal E. J. naudojamo telefono prisijungimus prie bazinių stočių (celių) nustatyta, kad E. J. naudojamas telefonas 2018 m. kovo 27 d. 12.20 val. jungėsi prie bazinės stoties JON 07LC, esančios adresu P. Vaičiūno g., Jonavoje, 2018 m. kovo 27d., 13.10 val. - prie bazinės stoties JON02LA, esančios Klaipėdos g., Jonavoje, 2018 m. kovo 27 d. 13.27 prie bazinės stoties JON54GB, esančios Žeimių k., Jonavos r., 2018 m. kovo 27 d. 13.35 val. prie bazinės stoties JON51GB, esančios Jonavos r. Mimainių k. (spindulio veikimo kryptis link Bukonių k.) 2018 m. kovo 27 d. 14.24 val. - prie bazinės stoties JON51GC, esančios Jonavos r., Mimainių k. (spindulio veikimo kryptis link Žeimių k.) (2 t., b. l. 23–25).

2018 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, įtariamasis A. L. atpažino kaip E. J. tėvą V. J. (3 t., b. l. 101–104).

2018 m. spalio 9 d. savo parodymus A. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 105–112).

Įrodymų vertinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymo pagal prokuroro 2019 m. liepos 1 d. patikslintą kaltinimą

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamieji A. L. ir E. J. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis ir E. J. atvyko pas nukentėjusįjį išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis su jais nemandagiai kalbėjo, vartojo jų atžvilgiu įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius. Užėjęs su E. J. pas nukentėjusįjį, rado jį gulinti lovoje, žiūrintį televizorių. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis, smūgiavo į korpusą, į veido sritį, sudavė daug smūgių, galėjo būti kaip nurodyta kaltinime, nemažiau 16-os. E. J. prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo, stovėjo šalia jo. Nukentėjusiojo būsto neliečiamybės nepažeidė. Jis E. P. kalbėdamas su juo telefonu buvo pasakęs, kad atvažiuos pas jį į namus pasišnekėti, be to, nukentėjusiojo namo durys buvo atrakintos ir praviros ir E. P. nemiegojo. Kaltinamojo paaiškinimai, kad kaltinamasis E. J. nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nevartojo, o fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo jis vienas, vertinami akivaizdžiu siekiu padėti savo draugui bendrininkui išvengti atsakomybės. Dėl šios priežasties teismas kaltinamojo A. L. parodymų nevertina patikimais visumoje ir remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus, abejonių nekeliančius įrodymus.

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis iš viso nebuvo pas nukentėjusįjį nuvažiavęs, fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodymus pakeitė ir nurodė, kad jis su A. L. važiavo pas nukentėjusįjį pasiaiškinti, kodėl nukentėjusysis juos pavadino įžeidžiančiais, necenzūriniai žodžiais, norėjo, kad nukentėjusysis atsakytų už savo žodžius. A. L. mušant nukentėjusįjį, jis stovėjo šalia, jokių smurtinių veiksmų neatliko. A. L. mušė nukentėjusįjį rankomis galimai ir kojomis, po smūgių nukentėjusiajam bėgo kraujas iš veido, nosies, lūpos. Nesutinka, kad jis pažeidė nukentėjusiojo būsto neliečiamybę, nes jis pas nukentėjusįjį E. P. užėjo pro atdaras duris, nukentėjusysis gulėjo ant lovos, nemiegojo.

Kaltinamojo E. J. parodymai, kad jis smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų A. L. ir E. J. kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta iš esmės nuosekliais nukentėjusiųjų E. P., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė esminėse detalėse sutampančiuis parodymus, I. P., liudytojų L. V., V. P. (M.), L. M. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną eidamas namo skambino A. B., bet B. neatsiliepė, tada jam perskambino E. J. klausė, ko jis skambinėja, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, jis taip E. atžvilgiu pasakė nezenzūrinius žodžius, E. telefoną perdavė kitam asmeniui, kuris jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir jis to asmens atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius. Grįžęs į namus, miegamajame bežiūrėdamas televizorių, užmigo. Kai atvyko kaltinamieji į jo namus, negirdėjo, miegojo, atsibudo mušamas ant grindų šalia lovos. E. J. koja sudavinėjo smūgius į galvos sritį, girdėjo E. J. sakant „čia tau už asilą”. Smūgių sudavimo metu nematė, kad tai buvo E. J., nes tuo metu rankomis buvo užsidengęs galvą, teigė, kad iš balso atpažino, kad tai E. J., po smūgių buvo trumpam praradęs sąmonę, atsigavęs iššoko per langą ir bėgo pas kaimynę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jis, būdamas išgėręs, paskambino A. B., norėdamas su juo pasikalbėti, tačiau telefoną paėmė E. J., kuris jam priekaištavo, kodėl jis skambinėja. Jis su E. J. apsikeitė keiksmažodžiais, po pokalbio užmigo. Negirdėjo, kaip kaltinamieji atvažiavo pas jį į namus, kaip įėjo į vidų. Namo durys buvo atrakintos. Pabudo mušamas gulintis ant žemės, pastebėti kas jį mušė, nespėjo, galėjo būti praradęs sąmonę. Mušdamas sakė, kad tai už tokį jo pasakytą žodį. Jis iš balso ir striukės atpažino, kad tai E. J.. Smūgiai jam buvo suduoti į galvą kojomis ir rankomis. Pagal balsus ir pagal kojas suprato, kad buvo du asmenys. Kategoriškai tvirtina, kad ir E. J. jį mušė, kad jį mušė dviese, jų veidų nematė. Ar A. L. atliko kokius nors smurtinius veiksmus, negali pasakyti. Kaip nustatyta iš kaltinamojo E. J. ir E. P. parodymų, iki įvykio jie buvo mažai pažįstami, bendravo tik kartą pas A. B.. Iki įvykio susipykę nebuvo, todėl mažai tikėtina, jog nukentėjusysis E. P. galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį E. J., t.y. kaltinti jį smūgių sudavimu. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis E. J.. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus, būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis galėjo tiksliai ir neatsekti visų įvykio aplinkybių, t. y. koks asmuo, kiek ir kokių smūgių sudavė ne tik dėl greitai besikeičiančių įvykio aplinkybių, tačiau ir dėl to, jog nuo suduotų smūgių buvo netekęs sąmonės, todėl vien tai, kad nukentėjusysis konkrečiai nenurodė A. L. kaip smurtautojo, nereiškia, jog jis nesmurtavo prieš nukentėjusįjį. Be to, pats kaltinamasis A. L. pripažino atlikęs prieš nukentėjusįjį smurtinius veiksmus. Kad prieš nukentėjusįjį E. P. buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtino ir nukentėjusioji I. P., kuri apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. kovo 27 d. parvykusi į namus pamatė sužalotą, kruviną sūnų, buvo sužalotos akys, ausys, atsigavęs sūnus pasakojo, kad jis galėjo būti sumuštas po apsižodžiavimo su E., liudytojai L. V., L. M. ir V. P. (M.) apklausti ir ikiteisminiame tyrime, ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie matė sumuštą nukentėjusįjį E. P.. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis E. P. atpažino E. J., kaip asmenį, smurtavusį prieš jį. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie E. P. padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada (1 t., b. l. 126, 127). Visi šie šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, patvirtinančią kaltinamųjų E. J. ir A. L. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra jokio pagrindo jais nesiremti. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog nukentėjusįjį E. P. galėjo sužaloti kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, konflikto iniciatorius buvo E. J., būtent jis skambino nukentėjusiajam E. P., klausė, ko jis skambinėjo A. B., vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. B., kuris, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino peskaitytus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad būnant pas jį bute 2018 m. kovo 27 d. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino E., gyvenantis (duomenys neskelbtini)., jam E. skambutį atmetus, E. J. paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir, surinkęs E. numerį, paskambino iš savo telefono E., tarp jų kilo konfliktas, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Tokius parodymus davė ir nukentėjusysis E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjos, praėjus po įvykio neilgam laiko tarpui. Iš liudytojo V. A. parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nuvykimą pas nukentėjusįjį E. P. į (duomenys neskelbtini) organizavo E. J., jis jam skambino 2018 m. kovo 27 d., prašė nuvežti į kaimą, sakė, kad nori su kažkuo pasikalbėti. Kaltinamasis A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad E. J. skambino savo tėvui, paprašė, kad tas juos nuvežtų iki minėto vaikino ir jis iš jų pokalbio suprato, kad E. J. tėvas sutiko juos nuvežti. Kaltinamasis V. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad paskambinęs sūnus E. J. paprašė nuvežti į kaimą, kur jis nori išsiaiškinti su jam nuolat skambinėjančiu ir jį visokiais keiksmažodžiais vadinančiu vaikinu, jis jį vežti kategoriškai atsisakė (šis kaltinamjo aiškinimas paneigtas), kadangi iš balso girdėjo, kad E. yra girtas ir, žinodamas jo ūmų būdą, žinojo, kad tai gerai nepasibaigs ( 4 t. b. l. 8-9). Visi šie kaltinamojo E. J. veiksmai rodo jo aktyvų elgesį ir kartu paneigia jo aiškinimą, kad nuvykęs pas nukentėjusįjį smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, stovėjo šalia kaltinamojo A. L., kuris mušė nukentėjusįjį, ir tuo pačiu dar labiau sustiprina nukentėjusiojo parodymų teisingumą dėl E. J. smurto vartojimo nukentėjusiojo atžvilgiu.

Byloje taip pat įrodyta, jog kaltinamieji A. L. ir E. J., suduodami smūgius nukentėjusiajam, matydami vienas kito smurtinius veiksmus, suvokė, kad dalyvauja bendrai darant jiems inkriminuotą tyčinį nusikaltimą ir to siekė. Abu kaltinamieji, smurtaudami prieš nukentėjusįjį, privalėjo numatyti, kad nukentėjusiajam gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymą, jie dalyvavo nukentėjusįjį žalojant, matė vienas kito smurtinius veiksmus, sudavinėjo nukentėjusiajam smūgius rankomis bei kojomis. Daroma išvada, jog kaltinamųjų susitarimas sumušti nukentėjusįjį apėmė bet kokį smurtą, juos tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo padariniai. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam E. P. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamiesiems A. L. ir E. J. bendrininkaujant bei veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, jie abu bendrai atsako už padarytus veiksmus ir sukeltas pasekmes nukentėjusiajam.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. L. ir E. J., veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m. kovo 27 d., apie 14.val. neteisėtai, atvirai pro neužrakintas lauko duris, prieš nukentėjusiojo valią įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su E. J. panaudojo prieš nukentėjusįjį E. P. fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais suduodant jam ne mažiau kaip šešiolika smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo bendrais su E. J. veiksmais padarė nukentėjusiajam E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų nusikalstama veika pagal 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog A. L. ir E. J. bendrais veiksmais, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno iš jų veiksmai yra reikšmingi siekiamam rezultatui, panaudodami fizinį smurtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus nagrinėjant bylą patikslinto kaltinimo teisme ribose (5 t., b. l. 116–118) ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. L., E. J. ir V. J., veikdami bendrininkų grupėje, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. kovo 27 d. apie 14.00 val., pagrobė svetimą E. P. priklausantį 140 eurų vertės turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 60 eurų vertės, dvi garso kolonėles „Sony“ 80 eurų vertės, bei pagrobė svetimą I. P. priklausantį turtą 770 eurų vertė, t.y. televizorių „TV STAR”, 215 eurų vertės, kompiuterį „Acer PASKARD BELL“, 200 eurų vertės, kompiuterį „Q”, 100 eurų vertės, kompiuterio klaviatūrą, 7 eurų vertės, auksinius auskarus, 40 eurų vertės, paauksuotą žiedą, 50 eurų vertės, dvi sidabrines grandinėles, bendros 15 eurų vertės, balto metalo vėrinio ir auskarų komplektą, 30 eurų vertės, gyvūno dantų vėrinį, 25 eurų vertės, USB laikmeną, 10 eurų vertės, maisto produktus: žuvį, mėsą, mėsos produktus, pusfabrikačius, varškę, bendros 50 eurų vertės, vyriškus kvepalus „Avon“, 11 eurų vertės, bei įsibrovę į šio namo kieme esančią daržinę, atvirai pagrobė 4 litrus benzino, 4 eurų vertės, 5 litrus aušinimo skysčio, 13 eurų vertės bei L. M. priklausantį automobilio magnetofoną „Alpine IDAX100”, 100 eurų vertės.

Kaltinamasis A. L. neneigdamas, jog patikslintame kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis buvo kartu su E. J., nurodė, kad V. J. darant nusikaltimą nedalyvavo, jį ir E. J. pas nukentėjusįjį į namus nuvežė jo draugas Š.. Jis jokių patikslintame kaltinime išvardintų daiktų nepagrobė, nešiojamą kompiuterį, kurį pamatė draugo automobilyje, pasiėmė, nes jo draugas buvo jam skolingas pinigų. Jis nematė, kad daiktus iš nukentėjusiojo namų būtų pagrobęs E. J., tik matė, kad jo draugas Š. iš kito pastato išėjo nešinas aušinimo skysčio bakelį. Tikrinant kaltinamojo A. L. parodymus teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b. l. 98–100), kur jis, apklausiamas tyrėjos, patvirtino, kad pas nukentėjusįjį E. P. į namus jį ir E. J. vežė E. J. paprašytas E. tėvas - V. J., jie važiavo universalaus kėbulo sidabrinės spalvos automobiliu „VW Golf“, kurį vairavo V. J.. Nuvažiavę į nukentėjusiojo namus ir įėję kambarį, pamatė gerą plazminį televizorių, jis pasakė V. J., kad jį gali pasiimti kaip atlygį už benziną, ištraukė televizoriaus elektros kištuką, E. J. tėvas su jo pasiūlymu sutiko, taip pat jis pasiūlė paimti ir kolonėles. Po kiek laiko atsisukęs pamatė, kad televizoriaus nebėra, o per langą matė E. J. tėvą, kažką kraunant į savo automobilio bagažinę, taip pat matė kieme padėtas kompiuterio kolonėles, kurias prieš tai matė kambaryje, matė prie kompiuterio kolonėlių juodos spalvos nešiojamą kompiuterį ir matė, kaip kompiuterio kolonėles į automobilio bagažinę įdėjo E. J., kaip iš kieme esančio kito pastato išėjęs E. J. tėvas nešėsi nedidelę talpą - bakelį, bei matė, kaip E. J. tėvas vis vaikščiojo pirmyn ir atgal į namą, bet ar ėmė kokius daiktus, nematė. E. J. jam sakė, kad jo tėvas ieško kuro, bet neranda. Grįžtant iš nukentėjusiojo namų, E. J. tėvas pasakė, kad be televizoriaus dar paėmė kompiuterio garso kolonėles, nešiojamą kompiuterį, telefoną. Jis E. tėvui liepė išmesti mobiliųjų telefoną, kad nesusektų policija. Jam kompiuteris buvo nereikalingas, todėl jis kartu su E. J. jį pardavė nepažįstamam asmeniui lyg už 40 eurų. E. tėvas juos nuvežė pas B., iš automobilio jis pasiėmė kolonėles ir kartu su E. paėmė nešiojamą kompiuterį. Kolonėles jis vėliau išmetė. Jis pats jokių daiktų iš nukentėjusiojo namo nepagrobė (3 t. b. l 98-100).

Kaltinamasis E. J. teisiamajame posėdyje neprisipažino pagrobęs kaltinime nurodytus nukentėjusiųjų daiktus. Teigia, kad kartu su A. L. bei pastarojo draugu nuvyko pas nukentėjusįjį į namus tik pasiaiškinti, kodėl jis juos įžeidinėjo, tačiau iš nukentėjusiųjų namų jokių daiktų nepagrobė, jo tėvo V. J. su jais kartu nebuvo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. gegužės 21 d.), jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neigė buvęs pas nukentėjusįjį E. P. (duomenys neskelbtini), neigė pagrobęs nukentėjusiųjų daiktus (3 t. b. l. 28-29,47).

Kaltinamasis V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, E. J. ir A. L. pas nukentėjusįjį 2018 m. kovo 27 d. nevežė ir jokių daiktų iš nukentėjusiųjų namų nepagrobė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. spalio 11 d.), paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje jam į mobiliojo ryšio telefoną skambino sūnus E. J., prašė nuvežti į kaimą išsiaiškinti su jam skambinėjančiu ir visokiais keiksmažodžiais vadinančiu vaikinu, bet jis atsisakė, kadangi iš balso girdėjo, kad E. yra girtas ir, žinodamas jo ūmų būdą, žinojo, kad tai gerai nepasibaigs ( 4 t. b. l. 8-9).

Kaltinamojo A. L. teisiamajame posėdyje aiškinimus, kad ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas kaltę sakė netiesą, prisipažino tik dėl to, kad norėjo kuo greičiau būti paleistas, nes reikėjo pasirūpinti alkoholiu piktnaudžiaujančia drauge, kokius duoti parodymus jam nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad vagystėje dalyvavo ir V. J., melavo, nes nenorėjo pakišti draugo Š., kuris buvo jam skolingas, o būdamas sulaikytas negalėtų gražinti jam skolos, todėl jis, žinodamas, kad E. tėvas važinėjo panašiu automobiliu, nurodė V. J., kaltinamojo E. J. aiškinimą, kad jis iš nukentėjusiojo namų jokių daiktų nepagrobė, su jais kartu buvo A. L. draugas Š., jo tėvo V. J. kartu nebuvo, parduodamas kompiuterį nežinojo, kad jis pagrobtas, nes A. L. draugas liepė jį A. pasiimti už skolą, kaltinamojo V. J. aiškinimą, kad jis iš viso nedalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes tokie kaltinamųjų aiškinimai paneigti visuma baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, o būtent: nukentėjusysis E. P., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad po įvykio jis pasigedo televizoriaus, dviejų kompiuterių, dviejų garso kolonėlių, mobiliojo ryšio telefono. Nukentėjusioji I. P. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, grįžusi į namus, pamatė išmėtytus daiktus, nerado savo kambaryje buvusio televizoriaus ir kompiuterio, E. kambaryje nerado dviejų garso kolonėlių, kompiuterio klaviatūros, kvepalų, auksinių auskarų, dviejų mažų sidabrinių grandinėlių, paauksuoto žiedo, gyvūnų dantų vėrinio, balto metalo vėrinio ir auskarų komplekto, USB laikmenos, maisto produktų, iš ūkinio pastato buvo paimtas L. M. priklausantis automobilio magnetofonas, 4 litrai benzino ir 5 litrai aušinimo skysčio. Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji per langą matė, kaip iš nukentėjusiųjų P. namų du asmenys nešė daug daiktų, daiktai krito iš rankų, nunešus sugrįždavo atgal, matė kaip vienas asmuo išėjo iš garažo su bakeliu žalio skysčio. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. (M.) parodė, kad ji gyvena šalia nukentėjusiųjų P., jai gerai matosi P. namas, per langą matė ant kelio stovintį pilkos spalvos automobilį „VW Golf“, šalia vaikščiojantį vyrą, matė kaip jis nuėjo ir grįžęs atidarė automobilio bagažinę, po to vienas vyriškis nuėjo, o kitas liko prie automobilio, matė, kaip vienas asmuo buvo užsikišęs dėžutę lyg nuo muzikinio centro, liudytoja patvirtino perskaitytus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog matė, kaip vienas iš vyrų nešėsi dvi garso kolonėles nuo muzikinio centro, vėliau liudytoja matė tris išbėgančius vyrus, kurie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Teismui abejonių dėl nukentėjusiųjų bei liudytojų L. V., V. P. (M.) parodymų nekyla, teismas jais vadovaujasi. Be to, tikrinant kaltinamojo A. L. parodymus teisme, buvo perskaityti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b. l. 98–100), iš kurių matyti, kad jis, apklausiamas tyrėjos, patvirtino bei nurodė, kad V. J. taip pat dalyvavo nusikaltimo padaryme, pastarasis juos vežė į nukentėjusiojo namus automobiliu „VW Golf“, jis matė, kaip E. J. ir V. J. nešė bei krovė daiktus į automobilį, po to dalį daiktų – kompiuterį realizavo, garso kolonėles išmetė. Jis pats jokių daiktų iš nukentėjusiųjų namų nepaėmė. Teismas, grįsdamas kaltinamųjų kaltę, vadovaujasi kaltinamojo A. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tiek, kiek šie jo parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Duomenų, kad kaltinamasis A. L. siektų apkalbėti kaltinamuosius E. J. ir V. J., byloje nėra. Iš kaltinamųjų parodymų teisme matyti, kad jų visų santykiai draugiški, todėl apkalbėjimo versija atmetama. Kaltinamojo V. J. teiginys, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymas jį galėjo apkalbėti prigąsdintas policijos pareigūnų, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, teismas juo patikėti neturi pagrindo.

Be minėtų kaltinamojo A. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti, bei nukentėjusiųjų I. P. ir E. P., liudytojų L. V., V. P. (M.) parodymų, kaltinamųjų kaltė taip pat įrodyta ir byloje esančiuose procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis, o būtent: parodymų patikrinimo vietoje metu A. L. parodė įvykio vietą, paaiškino, kaip kas vyko, t. y. nurodė, kad patekęs į nukentėjusiųjų namo vidų, miegamajame kambaryje ištraukė televizoriaus laidą iš elektros lizdo, parodė miegamojo langą, pro kurį daiktus grobė E. ir V. J., parodė ūkinį pastatą, iš kurio V. J. išsinešė baką, parodė vietą gatvėje, kur stovėjo automobilis ir į kurį buvo kraunami daiktai. A. L. iš nuotraukų atpažino V. J., kaip asmenį, su kuriuo padarė nusikaltimą (3 t. b. l. 101-104). Specialisto išvada nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti pirštų ir delno atspaudai yra palikti A. L. dešinės rankos nykščiu ir kairės rankos delnu bevardžiu pirštu ir dešinės rankos nykščiu (1 t. b. l. 89–91). Nukentėjusysis E. P. iš nuotraukų atpažino E. J., kaip asmenį, kuris jam skambino telefonu, po to sumušė ir apvogė (1 t., b. l. 108, 109). Taigi, ne atskiri įrodymai, o jų visuma neabejotinai patvirtina kaltinamųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra vagystės atvirumas ir įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą pateko pro neužrakintas duris, turėdami tikslą ne įvykdyti vagystę, o išsiaiškinti su nukentėjusiuoju E. P.. Taigi, kaltinamieji be nukentėjusiojo leidimo eidami į jo namus, neturėjo tikslo pagrobti svetimo turto. Tyčia įvykdyti vagystę susiformavo po to, kai kaltinamieji jau buvo įsibrovę į nukentėjusiojo namus. Smurtas nebuvo naudojamas su ketinimu užvaldyti turtą. Iš kaltinimo šalintina, kaip perteklinė, vagystę kvalifikuojanti aplinkybė, t. y. kad kaltinamieji vagystę įvykdė įsibrovę į gyvenamąjį namą.

Konkrečiu atveju A. L., E. J. ir V. J. susitarimą daryti nusikalstamą veiką bendrai išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Jie matė vienas kito neteisėtus veiksmus, vaikščiojimą po svetimus namus ir nukentėjusiųjų turto grobimą, ir nei vienas tokių neteisėtų veiksmų nesiekė nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais.

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad visi trys kaltinamieji iki nusikalstamos veikos padarymo palaikė ryšį, susitiko, bendravo taip pat buvo kartu ir nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šių įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji E. J., V. J. buvo nusikaltimo vykdytojai. Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas kaltę paaiškino savo vaidmenį nusikaltime bei nurodė, kad jis daiktų iš nukentėjusiųjų namų nepagrobė. Tačiau byloje nustatyta, kad jis dalyvavo paimant vagystės dalyką – patikslintame kaltinime nurodytus daiktus iš svetimos patalpos, matė, kai bendrininkai nešė, krovė juos į automobilį, t. y. tokių neteisėtų veiksmų nesiekė nutraukti, o sutiko su tokiu kitų elgesiu, vėliau kartu su E. J. realizavo dalį vagystės padarymo dalyko – pardavė pagrobtą daiktą – kompiuterį, kitą pagrobtą daiktą - garso kolonėles, bijodamas būti susektas policijos pareigūnų, išmetė. Minėti aktyvūs A. L. veiksmai bendrame nusikaltimo padaryme rodo, kad jis veikė ne padėjėjo, o kaip ir kaltinamieji E. J. ir V. J., vykdytojo vaidmenyje. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. L. veikė kartu su E. J. ir V. J., bendrais veiksmais siekė nusikalstamo rezultato - svetimo turto užvaldymo.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. L., E. J. ir V. J., veikdami bendrininkų grupėje 2018 m. kovo mėn. 27 d., apie 14 val. pro neužrakintas lauko duris patekę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, E. P. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną NOKIA IMEI 35648306111847, dvi garso kolonėles „SONY”, bendros 140 eurų vertės, I. P. priklausantį turtą: televizorių „TV STAR”, kompiuterį „Acer PASKARD BELL“, kompiuterį “Q”, kompiuterio klaviatūrą, papuošalus: auksinius auskarus, , paauksuotą žiedą, dvi sidabrines grandinėles, balto metalo vėrinio ir auskarų komplektą, gyvūno dantų vėrinį, USB laikmeną, maisto produktus: žuvį, mėsą, mėsos produktus, pusfabrikačius, varškę, vyriškus kvepalus „Avon“, bendros 770 eurų vertės, bei įsibrovę į šio namo kieme esančią daržinę, atvirai pagrobė 4 litrus benzino, 5 litrus aušinimo skysčio, viso bendros 770 eurų vertės, L. M. priklausantį automobilio magnetofoną „Alpine IDAX100”, 100 eurų vertės.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, kaltinamasis E. J. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis, kaip nurodyta kaltinime, 2018 m. gruodžio 22 d. apie 2 valandą nakties nuėjo į (duomenys neskelbtini), butą tikslu pabaliavoti. Ten buvo jo žmona G., jo draugas A. su drauge. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo gerai įkaušęs, norėjo pasikviesti savo draugę pas save arba pas ją važiuoti. G. girdėjo, kaip jis prisiskambino draugei, ir kaip su ja švelniai kalbėjo. G. norėjo būti su juo, bet jis nesutiko. Tada G. ant supyko. Jis fizinio smurto prieš nukentėjusiąją G. J. nenaudojo. Ar ji susižalojo, ar buvo sužalota, nežino, nes buvo įnikęs į telefoną. Jos sužalotos nepamena, nematė. Anksčiau nukentėjusiosios atžvilgiu nėra vartoję smurto, gal tik buvo susistumdę. G. jam dažnai kviečia policiją, jeigu kas nors būna ne pagal ją. Jeigu nenuperki alkoholio, kai ji paprašo, nueina į tualetą ir iškviečia pareigūnus. Girdėjo liudytojų parodymus, kurie nurodė, kad G. J. matė apsiverkusią, kruvinu veidu. Jis nežino, kokiu būdu G. iškvietė pareigūnus, gal būdama tualete ar vonioje. G., kai būna blaivi, tai kaip žmogus, o kai prigeria, kas truputį ir kviečia 112. Kai jį pasikvietė draugas, jis nežinojo, kad ten bus ir G., jis atėjo pas draugą. Galėjo G. jį pamačiusi išeiti. Butas, į kurį jį pakvietė, yra nuomojamas draugo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. J. parodė, kad su sutuoktiniu E. J. metai laiko kartu negyvena. Nelabai pamena įvykio aplinkybių. Galėjo būti 2018 m. gruodžio 22 d. Buvo nakties metas, apie 2 val. Ji buvo adresu (duomenys neskelbtini), savo pažįstamos bute. Bute buvo pažįstamos draugas, kuris pasikvietė E. J.. Su E. nebendravo, nepalaikė jokių ryšių. Pažįstamos bute išgėrinėjo alų, degtinę. Atvyko E., toliau visi išgėrinėjo. Ji buvo gerokai apsvaigusi. Bute du balkonai, į vieną ėjo parūkyti su drauge. Eidama iš balkono ir būdama neblaivi, užkliuvo už užsilenkusio kilimo, ir krito veidu į lovos kraštą. Pradėjo bėgti kraujas. E. J. ruošėsi išvykti. Ji girdėjo, kaip jis skambino ir tarėsi su kita mergina. Ji supyko ir, paskambinusi mamai, prašė kviesti policiją. Atvykę pareigūnai patikrino jos ir E. blaivumą, E. išsivedė o ji liko pas draugę. Ji dažnai eina pas E., prašo, kad jis ją įsileistų, o jam nesutikus ją priimti, užpyksta ir kviečia policiją. Dabar alkoholio nebevartoja kelis mėnesius. Ji melagingai pranešė, kad E. ją sumušė. E. prieš ją fizinio smurto nevartojo, ji pati krito. Tą ji sakė ir tyrėjai. Suprato, kad apkaltina kitą, nekaltą asmenį, kad už tai gresia atsakomybė. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Anksčiau būdavo, kad apsistumdydavo su E., kai girta būdama jį išprovokuodavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. parodė, kad nukentėjusioji G. J. - jos dukra, kaltinamasis E. J. - jos žentas. Jie gyvena atskirai. Ji nieko nematė ir kartu su jais nedalyvavo. Matė, kad dukrai buvo sužeista nosis, kaip susižeidė, nežino. Dukra G. jos paprašė paskambinti ir iškviesti pareigūnus. Ji tą ir padarė. Nepamena smulkiau, ko konkrečiai paskambinusi dukra prašė. Ji yra atsiribojusi nuo jų gyvenimo, jai niekas neįdomu. Nepamena, ką paskambinusi pareigūnams nurodė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius liudytojos R. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 161, 162), jog 2018 m. gruodžio 22 d. apie 23 val., tiksliai laiko neprisimena, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino dukra ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, kad jos sutuoktinis E. J. yra neblaivus ir agresyvus, gali sumušti, šokinėja prieš ją. Ji pasakė tikslų adresą - (duomenys neskelbtini), antra nuo gatvės laiptinė, pirmas aukštas po dešine, buto Nr. neįvardijo, greitai kalbėjo ir tiek spėjo pasakyti, kai pokalbis nutrūko, liudytoja patvirtino, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad jis dirba Jonavos policijos komisariate Reagavimo skyriaus budinčiu vyresniuoju tyrėju. 2018 m. gruodžio 22 d. buvo gautas iškvietimas dėl smurto. Nuvykus su patruliais ėjo į butą. Iš pradžių niekas nenorėjo atidaryti buto durų, vėliau durys buvo atidarytos. Užėjus į vidų, rasta G. J., E. J., vyriškis ir mergina. G. J. buvo susijaudinusi, verkė, jos veidas, palaidinė, buvo kruvini. Ji pasakojo, kad E. J. jai sudavė į veidą, matėsi jos paraudusi nosis, galimai bėgęs kraujas. G. buvo nustatytas gana didelis girtumas, su ja procesiniai veiksmai tą dieną nebuvo atlikti. E. J. sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. E. J. irgi buvo neblaivus ir agresyvus. G. J. pasakė, kad sudavė E. J.. Buvo padarytas vaizdo įrašas ir įkeltas į sistemą, o kaltinamasis E. J. iš pradžių nieko neaiškino, po to neigė, sakė, kad G. išsigalvoja. Kiti buvę asmenys teigė, kad konflikto nematė. Gerai nepamena visų aplinkybių, ta draugė patvirtino, kad sudavė G.. Jie ne viską suprato, kas vyko, jie visi buvo stipriai neblaivūs. Tarp J. ne pirmas konfliktas, dažnai tenka vykti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. V., parodė, kad susitiko su G. J. mieste praeitų metų gruodžio mėnesį. Abi nuėjo pas ją, po to atėjo jos draugas P., vyko išgertuvės. Gyvena ji (duomenys neskelbtini). Alkoholio gal buvo šiek tiek per daug, G. eidama užsikabino už kilimo, krito į lovos kampą ir susižalojo. Ji visa tai matė. Kilimas yra kambaryje. Nežino kas ir kam iškvietė pareigūnus. Po susižalojimo G. bėgo kraujas iš nosies. G. buvo neblaivi. E. J. irgi buvo pas ją atėjęs. Ar E. vartojo alkoholį, ji neatsimena. G. su E. būdami pas ją visiškai nesipyko. Ji nežino, iš kur ir kaip atsirado pareigūnai, prie jos jų niekas nekvietė. Ką pasakojo G. atvykusiems pareigūnams, nepamena, negirdėjo. Pareigūnai, manydami, kad E. smurtavo, jį išsivežė. Nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, bet žino, kad pareigūnams davė teisingus parodymus. Butas dviejų kambarių, išgertuvės vyko salone. Kilimas yra salone. G. susižalojo jos akivaizdoje. Tuo metu E. rūkė balkone su jos draugu. Yra du balkonai, ji su G. rūkė viename balkone, jie - kitame. Einant iš balkono, ji ėjo pirma, G. iš paskos. G., užsikabinusi už kilimo, krito į lovos kampą. Ji pareigūnams nenurodė, kad E. J. G. sudavė į veidą. Dabar sako tiesą. E. J. G. atžvilgiu tą vakarą jokių veiksmų neatliko.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad neteisingai kaltinamas E. J. G. J. sumušimu. Galėjo įvykis būti 2018 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) gyvena jo draugė R. V.. R. V., G. J. ir jis baliavojo. Paskambinęs pasikvietė E. J.. E. nežinojo, kad su jais yra E. žmona. Visi išgėrinėjo. Būdama pas juos G. supyko ant E., pasakė, kad jis niekur nevažiuos, E. sakė negražius žodžius, E. sakė, kad su ja negyvens. Jam su R. V. nuėjus į balkoną parūkyti, G. su E. liko dviese prie stalo. Balkone jie rūkė apie 20 min. Kai jie grįžo parūkę, pamatė, kad G. iš nosies bėga kraujas. Girdėjo J. sakant, kad neleis važiuot pas dabartinę draugę. E. sėdėjo ant fotelio, o G. stovėdama rėkė, aiškinosi su E., sakė dabar aš tau padarysiu. Atvykus pareigūnams jis girdėjo, kaip G. pasakė, kad E. ją sumušė. Pareigūnai E. išsivežė. Jis anksčiau yra girdėjęs juos koliojantis, bet mušantis nematė. Nors jis buvo nemažai išgėręs, bet visas aplinkybes pamena. Butas dviejų kambarių ir iš kiekvieno kambario yra balkonas. Rūkė ne to kambario balkone, kur vyko vaišės. Kai ėjo parūkyti, G. nebuvo kruvina. E. nedaug buvo išgėręs. Kitą dieną kalbantis su G., ji pasakojo, kad specialiai imitavo sumušimą, nes ji nenorėjo, kad E. išvažiuotų, tikriausiai specialiai užsigavo nosį, kaip pati sakė, specialiai nukrito. Kur nukrito, nesakė. Visi tą vakarą buvę bute buvo rūkantys. Rūkoma buvo abiejuose balkonuose. G. su E. nėjo į balkoną. Jis rūkė tik su V.. Kai viskas vyko, jis nebuvo nuėjęs miegoti. Iš kalbų žino, kad pareigūnus iškvietė R..

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius liudytojo A. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 169), jog visi keturi vartojo alkoholinius gėrimus ir greitai jis nuėjo miegoti, iki jam nueinant miegoti joks konfliktas kilęs nebuvo, visi tarpusavyje bendravo draugiškai, jį prikėlė atvykę policijos pareigūnai, kas ir dėl ko pareigūnus iškvietė, nežinojo, nesuprato, kadangi buvo labai girtas, nieko nesiaiškino, kas vyko atvykus policijos pareigūnams, nepamena, nes buvo smarkiai išgėręs, nepamena, ar pareigūnai išsivežė E. J. ir apie įvykį nieko nežino, liudytojas paaiškino, kad teisme duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo davė tokius parodymus, nenorėdamas kištis į teismą, į konfliktus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad įvykis galėjo būti 2018 m. gruodžio 22 d., nakties metu. Jis dirbo naktinėje pamainoje su kolega G. P.. Iš Kauno budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešta lyg moteriai sulaužyta nosis. Kartu nuvyko ir kitas policijos pareigūnų ekipažas. Nustatė, kad prieš nukentėjusiąją G. J. galimai smurtavo jos vyras E. J.. G. J. nosis kraujavo. Jiems nuvykus, bute buvo lyg keturi asmenys. Matė G. J., ji buvo išsigandusi, lyg verkė. Minėjo, kad jai sudavė jos vyras ar buvęs vyras E. J.. Asmenys buvo neblaivūs, kiek pamena, ir nukentėjusioji buvo neblaivi. Nepamena, ar kas aiškino, dėl ko vyko konfliktas. Dar buvo viena moteris, lyg vardu R., kuri patvirtino, kad E. J. mušė savo žmoną, tą ji nurodė žodžiu. Ką konkrečiai sakė G., tiksliai nepamena, sakė, kad sudavė į veido sritį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaičius liudytojo S. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 123, 124), jog J. pasakė, kad kilus konfliktui J. kumščiu sudavė jai du smūgius ir pataikė į nosį, bendraujant su J. matėsi, kad nosis patinusi, kad iš nosies bėga kraujas, drabužiai buvo ištepti krauju, J. neigė sudavęs J., liudytojas patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi. J. pažįsta tarnybos reikalais, dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis smurtauja prieš G. J., kiek kartų vyko, nepamena, keletą kartų tekę vykti.