Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-16 · Byla Nr. N-444-1716-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
N-444-1716-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1716/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. gegužės 29 d. surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 4 d., vairuodamas automobilį per geležinkelio pervažą, ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Protokole pažymėta, jog šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 173 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje.

II.

Institucija 2009 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino A. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 125 straipsnyje, ir skyrė jam 400 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu A. B. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Institucija su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo paliko nepakeistą 2009 m. birželio 2 d. Institucijos nutarimą. Teismas, išanalizavęs KET XIX skyriuje numatytas nuostatas dėl važiavimo per geležinkelių pervažas tvarkos, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, privalėjo įsitikinti, kad jam nedega draudžiamas šviesoforo signalas ir tik tada važiuoti per geležinkelio pervažą. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime netiksliai nurodytas automobilio valstybinio numerio raides, teismas laikė technine klaida, kuri neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu, A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliantas teigia, jog šioje sankryžoje daug žmonių yra baudžiami.

Institucija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Policijos komisariatas nurodo, jog apeliacinis skundas nėra teisiškai motyvuotas ir pagrįstas. Pabrėžia, jog tokie A. B. veiksmai kėlė grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui ar net gyvybei, vairuotojas, važiuodamas per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, turi numatyti grėsmę eismo ir traukinio sąstato saugumui bei galimas kilsiančias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 125 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, išsamiai išanalizavo šioje situacijoje taikomas teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. B. kaltės įvykdžius ATPK 125 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą.

ATPK 257 straipsnis įpareigoja organą ar pareigūną, nagrinėjantį bylą, įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Šios įrodymų vertinimo tvarkos pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo, teigdamas, jog išsukdamas iš sankryžos turėjo baigti manevrą nepriklausomai nuo to, koks dega šviesoforo signalas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Institucija ir pirmosios instancijos teismas, važiavimo per geležinkelių pervažas tvarką nustato KET XIX skyrius, tad nagrinėjamam atvejui turi būti taikomos būtent šiame skyriuje esančios teisės normos, kurias išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Tai, kad A. B. važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, įrodo byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame A. B. iš esmės neneigia per pervažą važiavęs degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 4), Administracinėje byloje Nr. 73-P-92240 esanti fotolentelė (b. l. 5), byloje pateiktas įvykio metu darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad A. B. vairuojamas automobilis pravažiuoja geležinkelio pervažą net nestabtelėjęs, degant draudžiamam šviesoforo signalui, prieš pat nusileidžiant pakeliamajam užtvarui, o pervažiavus pervažą už poros minučių pravažiuoja greitasis traukinys (b. l. 9). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių Institucija būtų suinteresuota klastoti byloje surinktus įrodymus ir apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tokių nenurodo ir apeliantas, todėl nėra pagrindo abejoti nuosekliais ir logiškais byloje surinktais įrodymais. Tuo tarpu apelianto keliama versija, kad į pervažą jis įvažiavo iš šalutinio kelio ir turėjo bet kokiu atveju pabaigti manevrą, neatitinka teisės normomis nustatytų reikalavimų. Tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio (KET 175), todėl nepagrįstu laikomas pareiškėjo argumentas, kad prieš geležinkelio pervažą nebuvo „STOP“ ženklo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio numerio apsirikimą laikė technine klaida, kadangi ginčo dėl to ar būtent A. B., važiuodamas sau priklausančiu automobiliu BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 125 straipsnyje, nėra.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius