- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- 1-308-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23796-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. T.
- Civilinis ieškovas
- A. A.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. A., jos atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. T. 2022 m. birželio 28 d. apie 22.20 val. lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs A. A. iš nugaros tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvos sritį, dėl ko jai pargriuvus kumščiais sudavė ne mažiau dešimties smūgių į veidą ir kitas kūno vietas bei ją sugriebęs už rankos tampė per šaligatvio plyteles tuo padarydamas nukentėjusiajai A. A. dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, žastuose, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konfliktas įvyko dėl laukimo, jį išvedė iš pusiausvyros tai, kad susitarė praleisti laiką kartu su A. A., bet turėjo jos laukti 3,5 val., nes ji nuėjo pas savo sugyventinį. Iš pradžių jam pasirodė, kad nesudavė tiek smūgių, tačiau iš esmės pripažįsta suduotus smūgius, kurių buvo iki 10. Iki šio konflikto nukentėjusioji A. A. nebuvo sužalota, tačiau ji jam sakė, kad dieną iki įvykio mėlynę ant kojos jai buvo padaręs sugyventinis. Atlygino A. A. turtinę ir neturtinę žalą bei ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Dėl savo veiksmų galisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), per mėnesį gauna apie 1 500 Eur, tačiau yra įsipareigojęs mokėti alimentus vaikams, per mėnesį sumoka 400 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. A. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju, jai žala yra atlyginta, sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. T. parodė, kad su A. A. susipažino jos darbovietėje „(duomenys neskelbtini)“ maždaug prieš pusę metų. Artimiau su ja pradėjo bendrauti maždaug prieš 4 mėn., tuomet sužinojo, kad ji gyvena su vyru, kuris ją verčia kiekvieną vakarą vartoti narkotines medžiagas – „žolę“. Jis bandė ją atkalbėti, kad ši negyventų su vyru, kad išsikraustyti. Ji kartais atvažiuodavo po darbo pas jį į namus. Dažnai žadėdavo, kad atvažiuos, tik trumpam sugrįš namo, bet vyras jai duodavo parūkyti žolės ir ji neatvažiuodavo. Visa tai tęsėsi apie 4 mėn. 2022 m. birželio 28 d. buvo A. gimtadienis, jie turėjo leisti laiką kartu nuo ryto, bet ji surado kažkokių neva būtinų darbų ir sutiko susitikti tik vakare. Jis laukė visą dieną, apie 17.50 val. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Apie 18.46 val. gavo jos žinutę, kad ji išvažiuoja su sugyventiniu ir grįš už geros valandos. Jis vėl laukė kitoje gatvės pusėje prieš jos namus. Apie 20.00 val. ji grįžo ir jie susitiko, apsipirko ir norėjo kur nors nuvažiuoti švęsti jos gimtadienio. Ji susirašinėjo su savo sugyventiniu, kuris tuo metu gėrė bare. Apie 20.45 val. parašė jos sugyventinis, kad padėtų grįžti iš baro į namus. Apie 20.50 val. jie jau buvo vietoje, tačiau ji pasakė, kad parves sugyventinį į namus ir sugrįš. Ji grįžo apie 22.45 val. Kadangi jis pralaukė A. A. visą dieną ir vis dar jos laukė, buvo isterijos būsenoje. Tuomet ji pasakė, kad su juo nesusitiks, nes jis neva tokios būsenos. Tuomet jis išbėgęs iš automobilio nubėgo prie laiptinės durų, norėdamas pasikalbėti su A. sugyventiniu, tačiau laiptinės durys buvo su kodu ir jam nepavyko užeiti. Jis sugrįžo atgal prie automobilio. Po to jis pamatė, kad A. kalbasi su sugyventiniu telefonu, ji įspėjo sugyventinį neatidaryti durų. Tuomet pribėgęs A. iš nugaros jai nesudavė smūgio į galvos sritį, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą, o tiesiog išmušė jos telefoną iš rankų. O kai ji atsisuko, jis A. A. pasakė „ar matai ką tu su manimi padarei?“ ir tuo metu sudavė jai vieną antausį dešinės rankos delnu į kairį žandą. Po smūgio ji parkrito ant žemės ir jis jai gulinčiai sudavė smūgius, bet ne daugiau kaip 10 smūgių abiejų rankų delnais į veidą. Iš pradžių ji sakė, kad eis su juo, o po to pradėjo rėkti, kad kvies policiją. Kadangi buvo tamsu, jis nematė kokius sužalojimus jai padarė. Tuomet jis suėmė A. už rankos ir pradėjo ją tempti link automobilio, kai atbėgęs A. sugyventinis jam papurškė dujų. Po įvykio jis grįžo pas savo motiną į namus (2 t., b. l. 105-108). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. T. parodė, kad pripažįsta, jog sudavė A. ne mažiau kaip 10 smūgių delnais į veidą. Į kitas jos kūno vietas jokių smūgių nesudavė. Dar prieš šį įvykį A. jam rodė kraujosruvas dešiniame klube, šlaunyje ir teigė, kad prieš 2-3 dienas ją sumušė sugyventinis. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio, supranta, kad tai nepateisinama. Negali susitaikyti, kad jis taip pasielgė su mylima moterimi. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį ligonių kasai (2 t., b. l. 114-116).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario mėn. ją užkalbino J. T., jis norėjo su ja susipažinti ir sakė, kad palauks jos po darbo. Baigusi darbą ji ruošėsi važiuoti į namus, kai netikėtai į jos automobilį įsėdo tas asmuo, kuris ją užkalbino parduotuvėje, jis prisistatė esantis J. T., sakė, kad nori su ja pabendrauti, nes neturi su kuo pasikalbėti. Sakė, kad išsiskyrė su žmona, nori su ja susipažinti. Ji jam atsakė, kad nenori su juo susipažinti, nes turi vyrą. Tuo metu jis išlipo iš automobilio ir ji nuvažiavo į namus. Važiuodama ji pastebėjo, kad jis ją seka važiuodamas automobiliu jai iš paskos. Mano, kad jis tokiu būdu sužinojo, kur ji gyvena. Nuo tada jis ateidavo į parduotuvę ir visada, kai ji dirbdavo, bandydavo ją užkalbinti, rašydavo jai žinutes, skambindavo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartais atnešdavo jai į darbą gėlių, tačiau ji jas išmesdavo. Apie įkyrų persekiotoją žinojo visi jos kolegos, kurie padėdavo jai nuo jo pasislėpti. 2022 m. birželio 28 d. apie 17 val. ji su sugyventiniu A. V. (A. V.) ruošėsi važiuoti prie ežero. Išėjusi iš laiptinės pastebėjo, kad sugyventinis A. bendrauja su J., po to A. priėjo prie jos ir jie išvažiavo prie ežero. Ji A. pasakė, kad tas vyras, su kuriuo jis bendravo prie laiptinės, yra tas pats, kuris ją persekioja, ji jam anksčiau apie jį buvo pasakojusi. Apie 20 val. grįžo namo, sugyventinis nuėjo į namus, o ji nuvažiavo į darbą. Apie 22.20 val. grįžusi iš darbo prie savo namų pamatė J., ji nesuprato, iš kur jis atsirado. Eidama ji pajuto, kad J. be jokios priežasties sudavė smūgį į galvą ir ji pargriuvo, tuomet J. abiejų rankų kumščiais pradėjo jai daužyti į veidą ir kitas kūno vietas, jis sudavė ne mažiau 10 smūgių. Vėliau laikydamas jai už rankos pradėjo ją tampyti ir mušti sakydamas, kad ji turi gyventi su juo, o ne (duomenys neskelbtini). Po kažkurio smūgio ji prarado sąmonę. Atsimena, kad kaimynas su sugyventiniu ją apgynė. Sugyventinis J. papurškė dujų. Visą tą laiką ji gulėjo ant žemės. Daugiau ji nieko neprisimena, po to atvažiavo policija ir greitoji. Dar prisimena, kad kažkuriuo momentu, kai pamatė J., ji spėjo paskambinti sugyventiniui, todėl jis taip greit spėjo atbėgti į pagalbą. Dėl patirtų kūno sužalojimų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Jai siųstų žinučių nuotraukas žada pateikti (1 t., b. l. 65-66). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. A. parodė, kad nuo 2022 m. birželio 29 d. iki šios dienos yra nedarbingume dėl patirtų sužalojimų, negali dirbti, tad jos pajamos per šį laikotarpį sumažėjo. 2022 m. liepos 21 d. važiuos į Žalgirio kliniką, kur bus sprendžiama dėl operacijos. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė daug nepatogumų, dažnai vyko į gydymo įstaigas, pirko vaistus. Vartojami vaistai pakenkė jos žarnynui, jaučia skausmą. Taip pat patyrė baimės jausmą, skausmą, J. jai vis rašo žinutes, siekia bendrauti su ja. Visus išgyvenimus vertina 10 000 Eur. Kol kas nebaigtas gydymas dėl lūžusio žandikaulio. Po šio įvykio jai prasidėjo panikos atakos, pradeda dusti, apima baimės jausmas. Gydymas dar tęsiamas. Buvo sudaužytas jos mobiliojo ryšio telefonas 150 Eur vertės (1 t., b. l. 77-79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad yra A. A. sugyventinis, jie kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Prieš kelis mėnesius A. jam sakė, kad pas ją į darbą ateina kažkoks vyras, kuris nori su ja bendrauti ir paskui ją vis vaikšto. Iš pradžių jis į tai nekreipė dėmesio, bet po to kartais nuvažiuodavo į jos darbą, norėdamas sutikti tą vyrą. Šiandien apie 17 val. išėjo iš namų, nes ruošėsi su A. važiuoti prie ežero. Išėjęs iš laiptinės, ant suoliuko pamatė vyrą, kuris žongliravo buteliais. Jis yra barmenas, todėl jis į tai atkreipė dėmesį ir jis jį užkalbino. Jiems bendraujant išėjo A. ir jie nuėjo prie automobilio. Važiuojant prie ežero A. papasakojo, kad čia būtent tas pats vyras kuris ją persekioja. Apie 20 val. grįžo namo. A. apie 21 val. išvažiavo į darbą. Vėliau apie 22.15 val. paskambino A. ir pradėjo šaukti „tu tik neišeik“, „tu tik neatidarinėk durų“. Jis tuo metu iš karto paėmė pipirinių dujų balionėlį ir išbėgo į lauką. Netoli namų parkelyje pamatė A. gulinčią ant šaligatvio, o J. kojomis spardė jos galvą. Prie A. taip pat buvo kitas vyras, kaip vėliau suprato ten buvo jų kaimynas. Jis vyrams iš streso papurškė dujų. Po to jis atsiprašė kaimyno bei iškvietė policiją ir greitąją. Kaimyno duomenų nežino. Ankščiau jis su J. nebendravo, iki šio įvykio net nesuprato situacijos rimtumo. A. papasakojo, kad J. jai prieš 2 savaites sudaužė automobilio langą, tačiau ji jam to nepasakė tiesiog pamelavo, kad muštynių metu nepažįstami sudaužė langą (1 t., b. l. 132-135).
2022 m. birželio 29 d. nukentėjusios A. A. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja parodė, jog 2022 m. vasario mėn. iki dabar J. T. ją persekiojo, laukdamas prie jos namų ar darbovietės. 2022 m. birželio 28 d. apie 22.20 val. jis eilinį kartą laukdamas jos prie namų, priėjo jai iš nugaros, be jokios pateisinamos priežasties sudavė vieną smūgi į galvos sritį, dėl ko ji nukrito ant žemės, po to jis abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 10 smūgių į veidą bei kitas kūno vietas. Vėliau sugriebęs jai už rankos pradėjo ją tampyti po šaligatvį ir mušti į veidą, po ko ji prarado sąmonę. Dėl patirtų kūno sužalojimų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai buvo diagnozuotas akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, žandikaulio ančio priekinės sienelės impresinis lūžis (1 t., b. l. 1-11).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2056/2022(01) A. A. nustatytas dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, žastuose, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai nurodytu laiku, t. y. 2022 m. birželio 28 d. Sužalojimai dėl dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. A. A. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių (1 t., b. l. 60-62).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo atliktas įvykio vietos apžiūros metu policijos kameromis (past. – Body cam). Įraše fiksuoti nukentėjusiosios parodymai bei ant jos veido matomos kraujosruvos (1 t., b. l. 37-39).
Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad J. T. 2022 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo 115,11 Eur už A. A. gydymosi išlaidas (2 t., b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismo vertinimu, kaltinamojo J. T. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis J. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konfliktas įvyko dėl laukimo, jį išvedė iš pusiausvyros tai, kad susitarė praleisti laiką kartu su A. A., bet turėjo jos laukti 3,5 val., nes ji nuėjo pas savo sugyventinį. Pripažįsta visus suduotus smūgius, kurių buvo iki 10. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. A., liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. T. 2022 m. birželio 28 d. apie 22.20 val. lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs A. A. iš nugaros tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvos sritį, dėl ko jai pargriuvus kumščiais sudavė ne mažiau dešimties smūgių į veidą ir kitas kūno vietas bei ją sugriebęs už rankos tampė per šaligatvio plyteles tuo padarydamas nukentėjusiajai A. A. dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, žastuose, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo J. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis J. T. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). J. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji A. A. teisiamojo posėdžio metu atleido kaltinamajam, patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, sutinka, kad kaltinamajam baudžiamoji byla būtų nutraukta. Nukentėjusioji A. A. pareiškime, kuriame susitaikė su kaltinamuoju J. T. nurodė, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos jai yra visiškai atlygintas (3 t., b. l. 53).
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad J. T. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos (2 t., b. l. 10) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (3 t., b. l. 58) pareikštus civilinius ieškinius. Kaltinamasis J. T. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 86-87), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 88-95), dirbantis, duomenų apie kaltinamojo J. T. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą nėra, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra.
Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. T. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. T. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
A. A. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1027,01 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 18-19). Pareiškime, kuriame nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju J. T., A. A. patvirtino, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala jai yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamasis nukentėjusiajai A. A. nusikaltimu padarytą žalą yra atlyginęs.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 114,11 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2346,65 Eur žalos atlyginimo. Byloje yra pateikti kvitai, patvirtinantys, jog J. T. atlygino žalą tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, todėl konstatuotina, kad žala civiliniams ieškovams taip pat yra atlyginta.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 117-118).
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, saugoma prie bylos antro tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. T. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. A., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Procesus dėl nukentėjusios A. A., Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių nutraukti, kadangi kaltinamasis žalą atlygino.
J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą prie bylos antro tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.